Rusija uždarė oro erdvę maždaug 500 kilometrų ruože ties Novaja Zemlja archipelago vakarine pakrante. Toks žingsnis dažnai siejamas su didesnio masto bandymais, kai būtina apriboti civilinių skrydžių maršrutus ir sudaryti sąlygas kariniams skrydžiams bei matavimams.
Apie į bandymų rajoną atskraidintus specializuotus orlaivius skelbė regioną stebintys šaltiniai. Minimi Ilyushin Il-976 tipo lėktuvai, kurie paprastai naudojami telemetrijai, skrydžio trajektorijų sekimui ir galimos radiacijos kontrolei, taip pat ankstyvojo perspėjimo A-50U.
Kas yra 9M730 „Burevestnik“
Vakarų žvalgybos ir gynybos analitikai 9M730 „Burevestnik“ sieja su Rusijos deklaruojama idėja sukurti branduoliniu reaktoriu varomą sparnuotąją raketą. Maskvos viešuose pareiškimuose tokia sistema pristatoma kaip priemonė įveikti priešraketinę gynybą ir pasiekti labai didelį, teoriškai beveik neribotą nuotolį.
Praktikoje tokio tipo technologija laikoma itin sudėtinga, nes reikalauja miniatiūrinio reaktoriaus, patikimos šilumos mainų sistemos ir apsaugos sprendimų, kad bandymai neįvyktų su radiologinėmis pasekmėmis. Dėl to ši sritis nuo Šaltojo karo laikų vertinama kaip viena rizikingiausių ginkluotės inžinerijoje.
2019 metų incidentas ir rizikos
Ši programa jau buvo siejama su tragedija 2019 metais Archangelsko srityje, kai bandymų metu įvyko sprogimas ir žuvo penki žmonės. Tuo metu viešai buvo kalbama apie specialistus, susijusius su Rusijos branduolinės pramonės sektoriumi, o incidentas sustiprino diskusijas dėl radiologinės saugos.
Branduolinis variklis, net jei jis skirtas tik traukai generuoti, kelia papildomą grėsmę avarijos atveju. Kritikai pabrėžia, kad bet koks nepavykęs bandymas gali reikšti ne tik karinius, bet ir aplinkosauginius padarinius, ypač Arktyje, kur tarša gali išlikti ilgai.
Kodėl tai svarbu Europai
Jei tokia raketa būtų pritaikyta veikti patikimai, ji galėtų skristi ilgesniais, neįprastais maršrutais ir mažame aukštyje, taip komplikuodama aptikimą radarais. Dėl to gynybos planuotojai Europoje ir JAV atidžiai vertina bet kokius požymius, rodančius bandymų atsinaujinimą ar perėjimą prie dislokavimo etapų.
Palydovinių vaizdų analizę atliekantys tyrėjai pastaraisiais metais viešai svarstė ir apie galimas infrastruktūros vietas, kurios teoriškai galėtų būti siejamos su tokio tipo ginklų laikymu ar paleidimu. Vis dėlto nepriklausomo patvirtinimo apie sistemos parengtį reguliariai eksploatacijai paprastai trūksta, o informacija dažnai būna fragmentiška.
Augant įtampai dėl saugumo situacijos Europoje ir didėjant karinei konkurencijai Arktyje, tokie pranešimai tampa dar jautresni. Šis regionas vis dažniau minimas ir dėl strateginių maršrutų, ir dėl išteklių, todėl bet kokia karinė eskalacija čia sulaukia išskirtinio tarptautinio dėmesio.
„Branduoliniu varikliu varoma sparnuotoji raketa teoriškai galėtų turėti beveik neribotą nuotolį ir sudėtingiau prognozuojamą skrydžio maršrutą“, – sakė ginkluotės kontrolės tyrėjas Jeffrey Lewis.