CP v2

Tag: Burgundija

  • Prancūzijoje pagautas 2,3 metro šamas: žvejai jo nasruose aptiko netikėtą radinį

    Rytų Prancūzijoje, Burgundijos regione, du žvejai iš Onjono upės ištraukė įspūdingo dydžio šamą, kurio ilgis siekė apie 2,3 metro. Tačiau daugiausia dėmesio patraukė ne pats laimikis, o tai, ką vyrai pastebėjo žuvies nasruose.

    23 metų Polas Marišalis, žvejojantis maždaug trejus metus, kartu su bičiuliu Viljamu žvejojo netoli Savanjė miestelio. Pasak žvejų, žuvis užkibo taip stipriai, kad iškart buvo aišku, jog ant kabliuko pateko itin stambus plėšrūnas.

    Kova su šamu truko apie 20 minučių, kol žuvį pavyko saugiai ištraukti į krantą ir išmatuoti. Tuomet vyrai, fotografuodami laimikį, pastebėjo iš šamo burnos kyšančias didelio gyvūno liekanas.

    Iš pradžių žvejai spėjo, kad tai gali būti naminė višta, tačiau dėl tikslesnio įvertinimo kreiptasi į patyrusius šamų žūklės specialistus. Įvertinus vaizdus ir požymius, labiausiai tikėtina versija buvo kita: šamas galėjo būti prarijęs vandens paukštį, pavyzdžiui, antį.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai, nors ir atrodo neįprastai, atitinka šamų mitybos ypatumus. Europinis šamas laikomas oportunistiniu plėšrūnu, kuris minta tuo, kas tuo metu lengviausiai pasiekiama, o didesni individai gali imti ir stambesnį grobį.

    Ekspertai yra minėję, kad šamų skrandžiuose anksčiau aptikta įvairių gyvūnų liekanų, įskaitant vandens graužikus. Taip pat fiksuota, kad kai kuriose vietovėse dideli šamai prisitaiko medžioti paukščius prie vandens telkinių krantų, pasinaudodami staigiu išpuoliu.

    Po neįprasto laimikio dokumentavimo žvejai šamą paleido atgal į upę. Jie aiškino sąmoningai grąžinantys stambiausias žuvis į vandens telkinį, nes tokie individai yra svarbūs populiacijos struktūrai ir ekosistemos pusiausvyrai.

    Šis atvejis dar kartą priminė, kad dideli plėšrūnai vidaus vandenyse gali demonstruoti netikėtą elgseną, o jų mityba kartais peržengia įprastą žmonių įsivaizdavimą apie upių žuvis. Tuo pat metu specialistai ragina sensacingus įspūdžius atskirti nuo faktų, nes tiksli grobio rūšis dažnai nustatoma tik pagal aiškius požymius ar papildomus tyrimus.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.