Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.
Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.
Kas stabdo bendrąją rinką
ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.
Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.
„Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.
Energija, pramonė ir žaliasis kursas
Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.
„BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.
Talentai yra, trūksta masto
Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.
Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.