Tag: Būsto nuoma

  • Kaip įrengti būstą nuomai, kad nepraėjus metams nereikėtų remonto: ekspertų triukai

    Būsto įrengimas nuomai turi kitą logiką nei namų kūrimas sau. Dažna klaida yra arba rinktis pačias pigiausias apdailas, arba investuoti į gražius, bet lepius sprendimus, kuriuos nuomininkų kaita greitai „suvalgo“.

    Praktika rodo, kad nuomai geriausiai pasiteisina paprasti, lengvai prižiūrimi ir rinkoje įprasti sprendimai. Tuomet remontai tarp nuomos sutarčių būna trumpi, o išlaidos nenumatytoms problemoms mažesnės.

    Grindys ir sienos – svarbiausia bazė

    Didžiausias dėvėjimasis tenka grindims ir sienoms, todėl jos turi būti atsparios drėgmei, įbrėžimams ir paprastai valomos. Pigūs, žemos atsparumo klasės laminuoti skydai po užliejimo ar intensyvesnio naudojimo dažnai išbrinksta ir praranda išvaizdą.

    Ilgaamžiškesnė alternatyva – kokybiškos laminuotos grindys, vinilinės dangos arba akmens masės plytelės, ypač virtuvėje ir prieškambaryje. Sienoms verta rinktis plaunamus lateksinius ar keraminius dažus šviesių, neutralių tonų, kad perdažymas tarp nuomininkų užtruktų minimaliai.

    Baldai ir buitinė technika: mažiau rizikos

    Nuomai pravartu rinktis modulinę, lengvai papildomą baldų sistemą, kad prireikus būtų galima pakeisti tik vieną sugadintą detalę, o ne visą spintą. Kuo baldai labiau standartiniai ir lengviau randami, tuo paprasčiau prižiūrėti būstą per ilgą laiką.

    Didžiausia klaida – taupyti ten, kur gedimas greitai sustabdo nuomą: lova, čiužinys, sofa ar skalbyklė. Nestabilūs rėmai ir pigūs mechanizmai dažnai neatlaiko intensyvaus naudojimo, o skubus keitimas gali „suvalgyti“ kelių mėnesių nuomos pajamų dalį.

    Buitinei technikai saugesnis pasirinkimas yra paprastesni modeliai su aiškiu valdymu ir ilgesne gamintojo garantija. Sudėtingi jutikliniai skydeliai ir išmanios funkcijos ne visada prideda vertės nuomininkui, tačiau gali padidinti gedimų tikimybę ir remonto kainą.

    Tekstilė ir detalės: praktiškumas laimi

    Nuomojamame būste dekoracijų perteklius dažnai tampa papildomais rūpesčiais: dulkės, dėmės, trūkstamos detalės ir ginčai dėl nusidėvėjimo. Geriau palikti daugiau laisvos erdvės ir rinktis daiktus, kuriuos lengva pakeisti ar išvalyti.

    Tekstilę verta rinktis tokią, kurią galima skalbti namų sąlygomis ir aukštesnėje temperatūroje, o šviesius kilimus, lepesnes tapetų dangas ar sudėtingus šviestuvus palikti asmeniniams namams. Tokia strategija padeda sumažinti būsto priežiūros kaštus ir išlaikyti patrauklią būklę ilgesnį laiką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje nuomai pritaikytas būstas yra ne tas, kuris atrodo įspūdingiausiai, o tas, kurį lengviausia prižiūrėti ir greitai atnaujinti. Investicija į atsparias medžiagas ir paprastus sprendimus dažnai yra tiesiausias kelias į stabilesnę grąžą.

  • Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Kas lieka po nuomos?

    Daugelyje Europos miestų būsto nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos, todėl net vidutines pajamas gaunantys gyventojai vis dažniau skaičiuoja, ar įpirks šeimai tinkamą būstą miesto centre. Nauja „Deutsche Bank Research Institute“ apžvalga parodė, kiek pinigų porai lieka po 3 kambarių buto nuomos.

    Skaičiavimas paremtas dviejų dirbančių žmonių vietos grynosiomis algomis ir nuomos kaina miesto centre. Kitaip tariant, tai nėra viso pragyvenimo biudžetas, nes į jį neįtrauktas maistas, komunaliniai mokesčiai ar transportas.

    Lyderiauja Šveicarija

    Tarp 28 vertintų Europos miestų didžiausias disponuojamų pajamų likutis po nuomos fiksuotas Ciuriche: porai per mėnesį lieka apie 9 140 eurų. Nors nuoma ten viena brangiausių, ją atsveria itin didelės grynosios algos.

    Ženevoje rodiklis taip pat išsiskiria ir siekia apie 8 783 eurus per mėnesį. Aukštas pajamas turinčios Šveicarijos kryptys tyrime aiškiai išsiveržė į priekį, palyginti su dauguma kitų Europos sostinių.

    Trečioje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kur porai po nuomos vidutiniškai lieka apie 5 890 eurų. Tyrimas pabrėžia, kad nuoma čia irgi brangi, tačiau ji mažesnė nei kai kuriuose kituose finansų centruose, todėl likutis didesnis.

    Kodėl laimi ne sostinės?

    Ryškus pavyzdys yra Jungtinė Karalystė: Birmingame porai po nuomos lieka apie 5 238 eurus, o Londone apie 3 148 eurus. Skirtumą daugiausia lemia nuomos kaina, nes Londono centre 3 kambarių būstas kainuoja gerokai brangiau.

    Gana aukštą likutį po nuomos taip pat demonstruoja Oslas, Frankfurtas, Miunchenas ir Amsterdamas. Amsterdame nuoma patenka tarp brangiausių, tačiau tai dalinai kompensuoja didesnės grynosios pajamos.

    Pietūs – sunkiausia zona

    Tyrimo apačioje atsidūrė Pietų Europos miestai, kur nuoma dažnai „suvalgo“ didžiąją dalį pajamų. Lisabonoje porai po nuomos lieka vos apie 253 eurus per mėnesį, nes nuomos kaina šiame segmente viršija vieno žmogaus grynąją algą.

    Milane po nuomos lieka apie 697 eurus, Madride apie 1 905 eurus, Barselonoje apie 1 832 eurus. Romoje rodiklis siekia apie 1 265 eurus, Atėnuose apie 1 148 eurus, o kai kuriais atvejais nuoma prilygsta arba net viršija vieno dirbančiojo pajamas.

    Į tyrimo dugną Europoje taip pat pateko Stambulas, kur porai po nuomos lieka apie 353 eurus. Tai dar kartą parodo, kad nuomos ir algų santykis kai kuriuose miestuose tapo kritinis net dirbančioms poroms.

    Ar užtenka vienos algos?

    Skaičiai rodo, kad nemažoje dalyje miestų vieno žmogaus atlyginimo nuomai nepakanka. Tyrime nurodoma, kad 11 miestų nuoma viršija vieno dirbančiojo grynąją algą, įskaitant Londoną, Dubliną, Madridą, Milaną, Romą, Barseloną ir Atėnus.

    Tai reiškia, kad vienas žmogus, norintis nuomotis 3 kambarių būstą miesto centre, dažnai turėtų skirti nuomai praktiškai visas pajamas arba ieškoti mažesnio būsto, tolimesnės vietos, papildomo darbo ar dalintis nuoma su kitais.

    Europos miestai pasaulio kontekste

    Lyginant su pasaulio miestais, Europa daug kur atrodo stipriai, ypač pagal disponuojamas pajamas po nuomos. Ciurichas ir Ženeva patenka tarp pasaulio lyderių, o nemaža dalis geriausių rezultatų fiksuojama būtent Europoje.

    Vis dėlto tyrimas primena, kad nuoma yra tik viena iš išlaidų eilučių, o realų gyvenimo komfortą lemia ir kitos būtinos išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje šalių nuomos kainos didėjo sparčiau nei bendroji infliacija, todėl būsto prieinamumas išlieka vienu opiausių klausimų Europoje.

  • Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilniaus miesto savivaldybė plečia socialinio ir savivaldybės būsto fondą, tačiau šį kartą ne per pirkimą ar statybas, o per ilgalaikę nuomą iš gyventojų ir įmonių. Planas numato nuomotis gyvenamosios paskirties būstus ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kad būtų galima greičiau apgyvendinti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    Savivaldybės taryba yra nustačiusi maksimalią nuomos kainą: vieno kvadratinio metro naudingojo ploto įkainis negali viršyti 21 euro per mėnesį, įskaitant galimą indeksavimą. Tokia riba taikoma tam, kad savivaldybės patiriamos išlaidos išliktų prognozuojamos, o nuomojami būstai atitiktų viešųjų finansų kontrolės principus.

    Kaip bus renkami būstai?

    Po to, kai skelbiamoms deryboms nebuvo surinkta pakankamai paraiškų, savivaldybė nusprendė tęsti nuomos teisių įsigijimą neskelbiamų derybų būdu. Šis modelis leis procesą vykdyti nuolat, kol bus pasiektas reikalingas būstų skaičius.

    Neskelbiamas derybas planuojama vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, tačiau terminas gali būti tikslinamas pagal faktinį nuomojamų būstų skaičių ir rinkos situaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas, kai rinkoje sudėtinga pritraukti pakankamai pasiūlymų vienu metu.

    Kokie butai tinka, o kokie ne?

    Nuomos objektas yra 21–47 kvadratinių metrų gyvenamosios paskirties būstai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas mažesnio ploto, visiškai įrengtiems ir tinkamiems gyventi būstams, nes tokie dažniausiai geriausiai atitinka vieno asmens ar mažų namų ūkių poreikius.

    Būstai gali būti nuomojami kartu su teisiškai įregistruotais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiu ar sandėliuku, jei jie priskirti būstui. Automobilių stovėjimo vietos į šį paketą neįtraukiamos, nes vertinant tokius pasiūlymus savivaldybei svarbiausias yra gyvenamasis plotas.

    Netinkami pasiūlymai apima būstus su bendro naudojimo patalpomis, taip pat įrengtus pusrūsiuose ar palėpėse. Savivaldybė taip pat nenuomos būstų mediniuose ar karkasiniuose pastatuose su krosniniu šildymu, nes tai susiję su saugos, eksploatacijos stabilumo ir energinio efektyvumo rizikomis.

    Ką reikia pateikti savivaldybei?

    Paraiškas galima teikti ir elektroniniu būdu, tačiau kartu privaloma pateikti užpildytą sutikimo formą ir buto kadastrinių matavimų bylos kopiją arba plano kopiją. Šie dokumentai reikalingi tam, kad savivaldybė galėtų įsitikinti teisiniu būsto statusu, plotu ir atitikimu nustatytiems kriterijams.

    Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos imtinai. Konsultacijas dėl sąlygų ir dokumentų teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri šiame procese veikia kaip savivaldybės partneris, koordinuojantis pasiūlymų priėmimą ir vertinimą.

    Tokio tipo būstų nuoma savivaldybėms Europoje vis dažniau tampa alternatyva lėtesniems būsto plėtros keliams, ypač kai nuomos rinka įtempta, o socialinio būsto eilės ilgėja. Vilniuje šis sprendimas taip pat vertinamas kaip priemonė greičiau didinti prieinamą būstų skaičių neperimant nuosavybės ir nesukeliant ilgo statybų ciklo.

  • Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Kiek kainuoja darbuotojas ir kas atitenka valstybei

    Daugiau nei pusė vidutinio darbuotojo įdarbinimo kainos Ispanijoje atitenka viešajam sektoriui, teigiama liberalios krypties analitinio centro Juan de Mariana instituto tyrime. Skaičiuojama, kad mokesčių našta siekia 53,60 euro už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų.

    Tyrime vertinamos ne tik darbuotojo atlyginimo išskaitos, bet ir darbdavio įmokos bei netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis. Dėl tokios metodikos akcentuojama bendra darbo kaina, o ne vien atlyginimas į rankas.

    Skaičiai: nuo metinės naštos iki viso gyvenimo mokesčių

    Instituto pateiktais skaičiavimais, vidutinė metinė darbuotojo darbo kaina sudaro 39 481 eurą, iš kurių 21 144 eurai esą tenka mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms. Tai prilyginama 53,60 euro naštai nuo 100 eurų darbo sąnaudų.

    Taip pat skelbiama, kad per visą gyvenimą vidutinis mokesčių mokėtojas sumoka apie 460 600 eurų įvairių mokesčių. Tyrimo autoriai šią sumą lygina su beveik 30 metų dažniausiai mokamu atlygiu arba 16,4 metų vidutiniu atlygiu.

    Analitinio centro vertinimu, nuo 2018 metų iki 2026 metų buvo užfiksuotas 141 mokestinis pakeitimas, kurį jie įvardija kaip mokesčių didinimo tendenciją. Tyrimas apibūdinamas kaip premjero Pedro Sánchez valdymo laikotarpio ekonominė analizė.

    Biudžeto pajamos augo, bet kritika skiriama paslaugoms

    Ataskaitoje teigiama, kad mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pajamos nuo 2018 metų nominaliai išaugo 39,7 proc., arba maždaug 168,17 mlrd. eurų. Kartu nurodoma, kad mokesčių santykis su BVP pakilo nuo 34,9 proc. iki 37,1 proc.

    Tyrimas pripažįsta, jog išlaidos sveikatos apsaugai augo 43 proc., o švietimui 40 proc., tačiau tvirtina, kad paslaugų kokybė blogėjo. Kaip argumentai pateikiami ilgesni gydymo eilių rodikliai ir PISA rezultatai, nors ryšys tarp šių veiksnių tyrime vertinamas kritiškai.

    Skelbiama, kad valstybės skola siekia 1,763 trln. eurų ir yra maždaug 600 mlrd. eurų didesnė nei prieš aštuonerius metus. Taip pat teigiama, kad dalis pensijų finansavimo tenka biudžeto dotacijoms, o tai, autorių nuomone, didina ilgalaikį spaudimą viešiesiems finansams.

    Būsto krizė ir algų spaudimas

    Tyrime daug dėmesio skiriama būsto rinkai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių klausimų Ispanijos politikoje. Teigiama, kad medianinė nuomos kaina siekia 1 080 eurų ir viršija jauno darbuotojo medianinį atlyginimą, kuris nurodomas kaip 1 048 eurai.

    Autoriai šią situaciją sieja su pasiūlos stygiumi, nes nuo 2021 metų, jų skaičiavimu, susikūrė 1,16 mln. naujų namų ūkių, o rinkai buvo perduota 465 000 užbaigtų būstų. Taip pat kritikuojami nuomos ribojimai, teigiant, kad kai kuriose teritorijose dėl jų mažėjo naujų nuomos sutarčių skaičius.

    Užimtumo temoje pripažįstama, kad minimalus atlygis per laikotarpį didėjo 66 proc., tačiau instituto vertinimu tai prisidėjo prie atlyginimų susispaudimo, kai mažesnės ir vidutinės algos artėja viena prie kitos. Taip pat keliami klausimai dėl nedarbo statistikos interpretavimo, akcentuojant sezoninių darbo sutarčių ypatumus.

    „Jei už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų daugiau nei 53 eurai nukeliauja valstybei, tai tampa ne tik biudžeto, bet ir konkurencingumo klausimu“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Ataskaita paskelbta politinio neapibrėžtumo fone, kai Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius visuotinius rinkimus po to, kai parlamente nebuvo patvirtinti dalis Vyriausybės dekretų. Mokesčių ir darbo sąnaudų tema tikėtina išliks viena centrinių rinkimų darbotvarkėje.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Šiauliuose ieškoma nuomojamų butų socialiniam fondui: 5 metų sutartys ir terminas iki birželio 23 dienos

    Šiaulių miesto savivaldybė plečia socialinio būsto fondą ir skelbia būstų nuomos pirkimą savivaldybės teritorijoje. Nuomojamos gyvenamosios patalpos būtų skirtos subnuomai asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui išsinuomoti.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl savivaldybė kviečia pasiūlymus teikti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Perkančioji organizacija yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

    Pagal skelbiamą poreikį planuojama išsinuomoti du būstus su visais patogumais: vieną vieno kambario ir vieną dviejų kambarių. Nurodoma, kad bendrabučio tipo pastatuose esantys būstai nebus tinkami šiam pirkimui.

    Numatomas nuomos terminas yra 5 metai, su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams. Toks laikotarpis savivaldybėms įprastas tada, kai siekiama stabiliai užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir kartu išlaikyti lankstumą ateityje atnaujinant ar perskirstant fondą.

    Pasiūlymus ir nuomojamo turto dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų birželio 23 dienos 11:00 valandos. Dokumentai priimami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (prie 4 langelio) arba siunčiami paštu; pavėluotai gauti vokai, kaip nurodoma, neatplėšti grąžinami siuntėjui.

    Savivaldybė taip pat yra parengusi pirkimo sąlygas, vertinimo kriterijus, sutarties projektą ir pasiūlymo formą. Kandidatams prieš teikiant dokumentus svarbu įsivertinti, ar būstas atitinka reikalavimus, nes praktikoje didžiausi nesutapimai dažniausiai kyla dėl būsto tipo, inžinerinių patogumų ar pateikiamų nuosavybės bei techninių dokumentų pilnumo.