CP v2

Tag: Būsto prieinamumas

  • Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būsto kainos ir nuomos įkainiai pastaraisiais metais pasiekė naujas aukštumas, o skaičiai rodo, kad problema vis dažniau tampa ne vien kvadratinio metro kaina, bet santykis su gyventojų pajamomis. Nors kai kuriuose Lotynų Amerikos didmiesčiuose būstas kainuoja gerokai pigiau, mažesni atlyginimai gali paversti nuomą dar sunkiau įkandama.

    Vertinant vien kvadratinio metro kainą, už tą pačią sumą, kurią tektų mokėti Madride, kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose galima įsigyti kelis kartus daugiau ploto. Tačiau realų prieinamumą geriau parodo tai, kiek pajamų reikia skirti būstui, nes būtent šis rodiklis lemia kasdienį namų ūkių finansinį spaudimą.

    Tyrimuose dažnai taikoma taisyklė, kad nuomai reikėtų skirti ne daugiau kaip 30 proc. pajamų. Taikant šį kriterijų Ispanijoje, nuo dažniausiai fiksuojamo atlygio 2024 metais, kuris siekė 16 520 eurų per metus, mėnesinė suma iki mokesčių būtų apie 1 377 eurus, o nuomai tektų maždaug 413 eurų.

    Už tokią sumą Madride praktiškai neįmanoma rasti būsto, o artimiausios alternatyvos rinkoje dažniausiai reiškia labai mažą plotą ir ribotą pasirinkimą. Panaši situacija matoma ir Barselonoje, kur už maždaug 500 eurų pasirinkimas išlieka menkas, nors kartais pavyksta rasti šiek tiek didesnį būstą nei sostinėje.

    Madrid: brangu ir perkant, ir nuomojant

    Remiantis nekilnojamojo turto skelbimų rinkos duomenimis, 2026 metų vasarą Madrid naudotų būstų pasiūlos kainos vidutiniškai siekė apie 6 471 eurą už kvadratinį metrą. Metinis augimas buvo nuosaikesnis, apie 2,2 proc., tačiau pigesniuose rajonuose kainos kai kur kilo gerokai sparčiau, o tai rodo, kad spaudimas persiduoda ir į prieinamesnes zonas.

    Nuomos rinka signalizuoja dar didesnį įkaitimą. 2026 metų rudenį vidutinė prašoma nuomos kaina Madride pasiekė apie 23,4 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, o metinis šuolis siekė apie 4,8 proc., todėl nuomos biudžetas daugeliui šeimų tampa sunkiai valdomas net ir turint stabilias pajamas.

    Fotocasa ir „InfoJobs“ skaičiavimai rodo, kad Madrid regione 80 kvadratinių metrų buto nuoma 2025 metais galėjo „suvalgyti“ apie 71 proc. vidutinio bruto atlyginimo, skelbto tais metais darbo rinkoje. Šis santykis gerokai viršija tiek rekomenduojamą 30 proc. ribą, tiek Ispanijos vidurkį.

    Nuomos reguliavimas Ispanijoje priklauso nuo regioninių sprendimų. Madrid regionas iki šiol neskyrė vadinamųjų įtemptų būsto zonų, kuriose įstatymas leistų taikyti nuomos kainų ribojimo mechanizmus, o kai kurie kiti regionai šią priemonę jau naudoja.

    Barselonos kontrastas: ribojimai ir pasiūlos ginčas

    Barselonoje situacija skiriasi, nes miestas oficialiai priskirtas prie įtemptų būsto zonų, todėl daliai nuomos sutarčių taikomos papildomos taisyklės. Oficialūs duomenys rodo, kad naujų sutarčių vidutinė nuomos kaina per dvejus metus buvo sumažėjusi, tačiau kartu fiksuojamas ir mažesnis pasirašomų sutarčių skaičius.

    Šis skirtumas maitina diskusiją apie pasekmes: viena vertus, ribojimai gali lėtinti kainų augimą, kita vertus, rinkos dalyviai ginčijasi, ar tokios priemonės nemažina pasiūlos. Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad esant struktūriniam būstų trūkumui vien reguliavimas dažnai nepašalina pagrindinės priežasties.

    Tuo pat metu kiti Ispanijos miestai rodo, kad pirkimo ir nuomos rinkos gali judėti skirtingomis kryptimis. Kai kur nuomos kainos krenta, nors pardavimo kainos kyla, o tai signalizuoja, kad vietos veiksniai, pajamos ir pasiūlos struktūra neretai svarbesni už vieną nacionalinį modelį.

    Lotynų Amerika: pigiau, bet ne visada prieinamiau

    Tarptautiniuose kainų palyginimuose Lotynų Amerikos sostinių ir didmiesčių būsto kainos dažnai būna mažesnės nei Madrid. Vis dėlto vertinant nuomos kainas kartu su minimaliais atlyginimais matyti, kad pigesnis kvadratinis metras negarantuoja mažesnės finansinės naštos.

    Skaičiavimai rodo, kad Madride 80 kvadratinių metrų būsto nuoma, taikant vidutinę prašomą kainą, sudarytų apie 1 872 eurus per mėnesį ir viršytų minimalų atlyginimą. Kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose analogiško būsto nuoma gali siekti daugiau nei du minimalius atlyginimus, todėl net ir žemesnės kainos rinkoje nereiškia, kad būstas tampa įperkamas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Be kainos ir pajamų santykio, svarbūs ir struktūriniai skirtumai: nuomos indeksavimas pagal infliaciją, skirtingas sutarčių reguliavimas, pasiūlos elastingumas ir šešėlinės rinkos mastas. Daliai Lotynų Amerikos miestų papildomą riziką kuria ir didesnė neformalaus būsto dalis bei netolygus paslaugų prieinamumas.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad būsto krizės sprendimai paprastai reikalauja kelių krypčių derinio: spartesnės pasiūlos plėtros, socialinio būsto programų, tikslingos paramos pažeidžiamiems nuomininkams ir aiškių, prognozuojamų taisyklių rinkai. Vien kainų palyginimas tarp miestų gali klaidinti, jei neįvertinamas svarbiausias kriterijus – kiek būstas kainuoja žmogaus gyvenime, o ne skelbime.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Premjerės vizitas Akmenėje: sprendimai globos namams, būstui ir investicijoms laisvojoje zonoje

    Premjerės vizitas Akmenėje: sprendimai globos namams, būstui ir investicijoms laisvojoje zonoje

    Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė lankėsi Akmenės rajone, kur su savivaldybės vadovais ir įstaigų atstovais aptarė socialines paslaugas, būsto prieinamumą ir investicijų pritraukimą. Darbotvarkėje buvo ir susitikimas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje, kur akcentuotos regiono verslo plėtros sąlygos.

    Ventoje premjerė susipažino su socialinės globos namų veikla bei problemomis, su kuriomis susiduria tokio tipo įstaigos visoje šalyje. Diskusijoje su Akmenės rajono meru Vitalijumi Mitrofanovu svarstyta, ar globos namai turėtų likti valstybės pavaldume, ar būtų tikslinga juos perimti savivaldybei.

    Susitikimuose su savivaldybės administracija, Užimtumo tarnybos atstovais ir vietos vadovais daugiausia dėmesio skirta praktiniams kasdieniams klausimams. Tarp jų įvardyti būsto prieinamumo iššūkiai, gyventojų užimtumo skatinimas, socialinių paslaugų plėtra, aplinkosaugos reikalavimų taikymas bei teritorijų planavimo procedūros, kurios dažnai lemia projektų tempą.

    Premjerė pažadėjo inicijuoti kelis susitikimus Vilniuje, kad būtų ieškoma sprendimų akmeniškių keliamiems teritorijų planavimo ir socialiniams klausimams. Pasak vizito dalyvių, tikslas yra ne vien fiksuoti problemas, bet ir sutarti dėl konkrečių veiksmų, kurie leistų greičiau judėti nuo planavimo prie įgyvendinimo.

    Vizito metu pristatyti ir vykdomi bei planuojami Akmenės krašto projektai, tarp jų Dabikinės dvaro renovacija, naujos erdvės verslo poreikiams, Tvarumo centro iniciatyvos bei stadiono rekonstrukcija Naujojoje Akmenėje. „Labai graži ateitis“, – sakė Inga Ruginienė.

    Ekonomikos dalyje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje aptartos investicinės sąlygos ir regionams būdingas darbo jėgos klausimas. Su zonos vadovais ir įmonių atstovais diskutuota, kaip didinti darbo jėgos mobilumą, pritraukti kvalifikuotus specialistus ir kurti patrauklesnes sąlygas investuotojams, kad naujos darbo vietos atsirastų ne tik didmiesčiuose.

  • Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Gegužės 15 dieną minint Tarptautinę šeimos dieną Lietuvoje pirmą kartą surengti apdovanojimai šeimai draugiškiausioms savivaldybėms. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į vietos valdžios sprendimus, kurie realiai palengvina šeimų kasdienybę ir kuria patrauklesnes sąlygas gyventi regionuose.

    Apdovanojimus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir būdas išryškinti veiksmingas praktikas, kurias galėtų perimti kitos savivaldybės.

    Ką vertino komisija?

    Savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas įvairiose nominacijose, apimančiose šeimoms svarbias sritis: būsto prieinamumą, paslaugų pasiekiamumą, švietimą, sveikatą, kultūrą ir saugią aplinką. Pasak iniciatorių, šeimai palanki savivaldybė šiandien vertinama ne vien pagal vieną projektą, o pagal nuoseklią politiką ir paslaugų kokybę.

    Toks požiūris atspindi ir pastarųjų metų tendencijas Lietuvoje: savivaldybėms tenka vis svarbesnis vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius ir skatinant žmones likti ar grįžti į regionus. Praktikoje tai reiškia ne tik darželių vietas ar užimtumo paslaugas, bet ir prieinamą būstą, sutvarkytas viešąsias erdves bei patogų susisiekimą.

    Švenčionys įvertinti už būsto proveržį

    Tarp beveik 50 paraiškas pateikusių savivaldybių buvo pastebėta Švenčionių rajono savivaldybė. Jai skirta Aplinkos ministerijos įsteigta nominacija už proveržį didinant būsto prieinamumą šeimoms.

    Savivaldybė teigia nuosekliai investuojanti į gyvenamosios aplinkos gerinimą: atnaujinamas būstas, tvarkomos viešosios erdvės, gerinama infrastruktūra. Tokie sprendimai, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose, dažnai tampa lemiami šeimoms renkantis, kur kurtis ilgesniam laikui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimų tikslas yra skatinti savivaldybes konkuruoti idėjomis, o ne vien biudžetais, ir stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų. Tikimasi, kad iniciatyva taps kasmetine ir padės aiškiau matyti, kurios priemonės iš tiesų veikia šeimų gerovei.