Tag: Būsto rinka

  • Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos toliau kyla ir spalį pasiekė naują rekordą – per metus jos padidėjo 7,5 proc.

    Kaip skelbia „Euronews“, tai rodo nekilnojamojo turto portalo „idealista“ kainų indeksas, fiksuojantis parduodamo būsto prašomas kainas.

    Skaičiuojama, kad spalio pabaigoje būsto įsigijimas kainavo vidutiniškai 3 249 eurus už kvadratinį metrą (pagal medianą).

    Ketvirtiniu pjūviu kainos taip pat augo – per tris mėnesius fiksuotas 1,2 proc. padidėjimas.

    Kainos augo visuose vertintuose miestuose

    Indekso duomenimis, spalį prašomos būsto kainos kilo visose 20 analizuotų apskričių sostinių ir autonominių regionų.

    Didžiausi metiniai šuoliai fiksuoti Vila Realyje (20,3 proc.), Guardoje (18,4 proc.), Bežoje (17,6 proc.), Leirijoje (16,9 proc.) ir Faro (15,5 proc.).

    Lisabona – brangiausia, Castelo Branco – pigiausia

    Brangiausia vieta pirkti būstą išlieka Lisabona – Portugalijos sostinėje medianinė kvadratinio metro kaina siekia 6 248 eurus.

    Po Lisabonos rikiuojasi Portas ir Funšalis. Tuo metu pigiausias miestas įsigyti būstą – Castelo Branco, kur medianinė kaina sudaro 1 119 eurų už kvadratinį metrą.

    Brangiausias regionas – Lisabonos metropolija

    Vertinant regionus, didžiausios kainos fiksuojamos Lisabonos metropolinėje zonoje – čia medianinė kaina siekia 4 525 eurus už kvadratinį metrą.

    Po jos seka Algarvė ir autonominis Madeiros regionas.

    Mažiausios būsto kainos, indekso duomenimis, išlieka šalies Centre – šiame regione medianinė kaina yra 1 810 eurų už kvadratinį metrą.

  • Daugiabučių kvartalas šalia namų: kauniečių patirtys ir kas iš tiesų lemia gerą kaimynystę

    Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.

    28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.

    Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.

    Terasa ir žaluma be priežiūros

    Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.

    Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.

    Mažas plotas, didesnis patogumas

    Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.

    Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.

    Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.

    Kai kvartalas kuria bendruomenę

    Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.

    Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.

    „Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.

    Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Mokėjote didesnę nuomą? Išsikraustant gali priklausyti didesnė grąžinama kaucija

    Baigiantis nuomos sutarčiai nuomininkai dažnai tikisi atgauti tokią pačią kaucijos sumą, kokią sumokėjo pasirašydami sutartį. Tačiau kai kuriais atvejais grąžinama kaucija turi būti perskaičiuojama pagal tuo metu galiojantį nuomos mokestį, todėl ji gali būti didesnė nei pradinė.

    Tokia tvarka taikoma todėl, kad kaucija neretai nustatoma kaip tam tikras nuomos mokesčio kartotinis, pavyzdžiui, vieno ar dviejų mėnesių nuoma. Jei per nuomos laikotarpį nuomos mokestis padidėjo, išsikraustant tas pats kartotinis skaičiuojamas jau nuo naujos, didesnės sumos.

    Kaip perskaičiuojama kaucija?

    Pagrindinis principas paprastas: pirmiausia įvertinama, kelių mėnesių nuomos mokestį sudarė kaucija sutarties pradžioje. Tuomet išsikraustymo momentu ta pati proporcija pritaikoma aktualiam nuomos mokesčiui.

    Svarbi detalė ta, kad į perskaičiavimą paprastai įtraukiamas tik nuomos mokestis, mokamas savininkui. Komunaliniai mokesčiai ar kitos su vartojimu susijusios įmokos, jei jos sutartyje apibrėžtos kaip nepriklausančios nuo savininko, į formulę neturėtų būti įtraukiamos.

    Paprastas pavyzdys su skaičiais

    Tarkime, sutarties pradžioje mėnesio nuomos mokestis buvo apie 460 eurų, o kaucija sudarė vieno mėnesio nuomą, tai yra 460 eurų. Vėliau nuomos mokestis padidėjo iki maždaug 690 eurų.

    Išsikraustant kaucija turėtų būti skaičiuojama nuo 690 eurų, nes ji ir toliau atitinka vieno mėnesio nuomos kartotinį. Tokiu atveju nuomininkui priklausytų apie 690 eurų, o ne pradiniai 460 eurų.

    Kada kaucija negali mažėti ir ką svarbu žinoti

    Net ir tuo atveju, jei nuomos kainos rinkoje kristų, praktikoje dažnai taikomas principas, kad grąžinama kaucija neturėtų būti mažesnė nei iš pradžių sumokėta. Tai reiškia, kad augant nuomos mokesčiui nuomininkas gali laimėti, o krentant – bent jau neprarasti.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į senaties terminus, jei kyla ginčas dėl negrąžintos kaucijos dalies. Kaucijos grąžinimo reikalavimams dažnai taikomi bendrieji civiliniai terminai, todėl delsti ir tikėtis, kad klausimas „išsispręs pats“, neapsimoka.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš pasirašant galutinį atsiskaitymą verta raštu suskaičiuoti, kokią nuomos mokesčio dalį sudarė kaucija pradžioje, ir palyginti su paskutiniu mokėtu nuomos tarifu. Jei savininkas grąžina tik nominalią pradinę sumą, verta pasitikslinti, ar tai neprieštarauja sutarties logikai ir taikomam teisiniam reguliavimui.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • „Archicom“ pardavimai 2026 metų pirmą pusmetį augo iki 1 321 būsto: kodėl įmonė tikisi dar aktyvesnio rudens

    Lenkijos būsto plėtotoja „Archicom“, priklausanti „Echo“ grupei, paskelbė, kad 2026 metų pirmą pusmetį pardavė 1 321 butą ir kitą gyvenamąjį turtą. Tai daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai įmonė skelbė pardavusi 1 162 lokalius.

    Bendrovė teigia, kad augimą palaikė geografiškai diversifikuota pasiūla ir skirtingiems pirkėjų segmentams pritaikytas projektų portfelis. 2026 metais „Archicom“ prioritetu įvardija pozicijų stiprinimą pagrindinėse rinkose, ypač Varšuvoje, taip pat masinio, vadinamojo populiaraus segmento plėtrą ir veiklos efektyvumo didinimą.

    „Išlaikome 2026 metų operacinius tikslus: planuojame parduoti 3 200–3 500 būstų ir perduoti pirkėjams 3 000–3 200 lokalių“, – sakė „Archicom“ finansų direktorė ir valdybos narė Justyna Kawa.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį įmonė sudarė 719 plėtros ir preliminarių sutarčių. Palyginimui, 2025 metų antrąjį ketvirtį tokių sutarčių buvo 632, todėl bendrovė fiksuoja nuoseklų paklausos atsigavimą ir didesnį pirkėjų aktyvumą.

    Pasak J. Kawos, populiarus segmentas šiuo metu yra vienas pagrindinių „Archicom“ augimo variklių. Įmonė prognozuoja, kad iki metų pabaigos šio segmento dalis bendroje pardavimų struktūroje didės iki maždaug 50 proc., kartu išlaikant stiprią pasiūlą premium klasėje.

    „Archicom“ pateikė ir perdavimo pirkėjams statistiką: 2026 metų antrąjį ketvirtį klientams perduoti 425 lokaliai, kai prieš metus per tą patį ketvirtį buvo 380. Nuo 2026 metų pradžios bendrovė iš viso perdavė 1 137 lokalius, o per analogišką 2025 metų laikotarpį buvo perduoti 404.

    Bendrovės vertinimu, antroji metų pusė bus pastebimai intensyvesnė tiek dėl naujų projektų startų, tiek dėl pardavimų ir būstų perdavimo pirkėjams. Toks sezoniškumas nekilnojamojo turto rinkoje dažnas: dalis projektų užbaigimo ir sandorių aktyvumo persikelia į metų pabaigą, kai užsakovai ir plėtotojai uždaro finansinius planus.

    Rinkai tai svarbus signalas ir platesniame kontekste: plėtotojai siekia subalansuoti pasiūlą tarp įperkamų ir aukštesnės klasės būstų, o pirkėjų sprendimus vis dar stipriai veikia finansavimo sąlygos ir palūkanų normų lūkesčiai. „Archicom“ komunikacija rodo, kad įmonė orientuojasi į apimtį ir operacinę discipliną, tikėdamasi, jog antra metų pusė leis įgyvendinti išsikeltus 2026 metų planus.

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.