CP v2

Tag: Būsto rinka

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • „Archicom“ pardavimai 2026 metų pirmą pusmetį augo iki 1 321 būsto: kodėl įmonė tikisi dar aktyvesnio rudens

    Lenkijos būsto plėtotoja „Archicom“, priklausanti „Echo“ grupei, paskelbė, kad 2026 metų pirmą pusmetį pardavė 1 321 butą ir kitą gyvenamąjį turtą. Tai daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai įmonė skelbė pardavusi 1 162 lokalius.

    Bendrovė teigia, kad augimą palaikė geografiškai diversifikuota pasiūla ir skirtingiems pirkėjų segmentams pritaikytas projektų portfelis. 2026 metais „Archicom“ prioritetu įvardija pozicijų stiprinimą pagrindinėse rinkose, ypač Varšuvoje, taip pat masinio, vadinamojo populiaraus segmento plėtrą ir veiklos efektyvumo didinimą.

    „Išlaikome 2026 metų operacinius tikslus: planuojame parduoti 3 200–3 500 būstų ir perduoti pirkėjams 3 000–3 200 lokalių“, – sakė „Archicom“ finansų direktorė ir valdybos narė Justyna Kawa.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį įmonė sudarė 719 plėtros ir preliminarių sutarčių. Palyginimui, 2025 metų antrąjį ketvirtį tokių sutarčių buvo 632, todėl bendrovė fiksuoja nuoseklų paklausos atsigavimą ir didesnį pirkėjų aktyvumą.

    Pasak J. Kawos, populiarus segmentas šiuo metu yra vienas pagrindinių „Archicom“ augimo variklių. Įmonė prognozuoja, kad iki metų pabaigos šio segmento dalis bendroje pardavimų struktūroje didės iki maždaug 50 proc., kartu išlaikant stiprią pasiūlą premium klasėje.

    „Archicom“ pateikė ir perdavimo pirkėjams statistiką: 2026 metų antrąjį ketvirtį klientams perduoti 425 lokaliai, kai prieš metus per tą patį ketvirtį buvo 380. Nuo 2026 metų pradžios bendrovė iš viso perdavė 1 137 lokalius, o per analogišką 2025 metų laikotarpį buvo perduoti 404.

    Bendrovės vertinimu, antroji metų pusė bus pastebimai intensyvesnė tiek dėl naujų projektų startų, tiek dėl pardavimų ir būstų perdavimo pirkėjams. Toks sezoniškumas nekilnojamojo turto rinkoje dažnas: dalis projektų užbaigimo ir sandorių aktyvumo persikelia į metų pabaigą, kai užsakovai ir plėtotojai uždaro finansinius planus.

    Rinkai tai svarbus signalas ir platesniame kontekste: plėtotojai siekia subalansuoti pasiūlą tarp įperkamų ir aukštesnės klasės būstų, o pirkėjų sprendimus vis dar stipriai veikia finansavimo sąlygos ir palūkanų normų lūkesčiai. „Archicom“ komunikacija rodo, kad įmonė orientuojasi į apimtį ir operacinę discipliną, tikėdamasi, jog antra metų pusė leis įgyvendinti išsikeltus 2026 metų planus.

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • Alytuje startavo pirmasis savitarnos sandėliukų centras: kas juo naudosis ir kiek tai kainuoja?

    Alytuje atsirado naujas formatas

    Alytuje duris atvėrė savitarnos sandėliukų centras „Daiktams.lt“ – pirmasis tokio tipo objektas mieste ir visame regione. Paslauga, gerai žinoma Vakarų Europoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose, į Dzūkijos sostinę ateina kaip praktiškas sprendimas tiek gyventojams, tiek smulkiam verslui.

    Savitarnos sandėliukai (angl. self-storage) leidžia laikinai ar ilgesniam laikui išsinuomoti skirtingo dydžio patalpas daiktams laikyti. Šio modelio populiarumą dažniausiai augina kompaktiškesni būstai, aktyvesnis persikraustymas, sezoniškumas ir noras namuose palikti daugiau erdvės kasdieniam gyvenimui.

    Saugumas ir prieiga visą parą

    „Daiktams.lt“ centras įsikūrė Naujojoje gatvėje. Pasak bendrovės atstovų, klientams siūloma individuali patekimo kontrolė ir nuolatinis vaizdo stebėjimas, kad daiktai būtų laikomi saugiai, o prieiga būtų patogi bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo centruose dažniausiai laikomi sezoniniai daiktai, sporto inventorius, dviračiai, padangos, darbo įrankiai ar persikraustymo metu laikinai sukrautas turtas. Verslui tai gali būti vieta prekių likučiams, įrangai, reklaminei medžiagai ar archyvams, kai nereikia didelio sandėlio ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Alytus mums nėra svetimas miestas, todėl norėjosi, kad šis sprendimas būtų prieinamas ir čia“, – sakė investicinės bendrovės atstovė Martyna Čobotaitė.

    Kam tai aktualiausia ir ką tai keičia?

    Paslaugos teikėjai tikisi, kad Alytuje didžiausias poreikis bus ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl patogumo. Nors daugelis gyventojų turi rūsius ar garažus, jie neretai būna nepritaikyti tvarkingam ir saugiam laikymui, o dalis jų jau seniai perpildyti.

    Didmiesčiuose savitarnos sandėliukai dažnai tampa alternatyva tradiciniams rūsio sandėliukams, ypač kai aktualus saugumas, drėgmės kontrolė ir patogus privažiavimas. Regionuose ši paslauga dar tik įgauna žinomumą, todėl pirmasis etapas dažnai būna susijęs su įpročio formavimu ir supratimu, kada toks sprendimas iš tiesų padeda sutaupyti laiko bei vietos namuose.

    Kainos šiame pranešime neįvardijamos, tačiau rinkoje įprasta, kad nuomos kaina priklauso nuo sandėliuko dydžio, nuomos trukmės ir konkrečių sąlygų. Dažniausiai klientai renkasi mažesnį plotą trumpesniam laikotarpiui, o poreikiui pasikeitus jį didina arba mažina.

  • Statybų bumas Lenkijoje vėl įsibėgėja: balandį startavo 15 100 būstų, leidimų – 27 500

    Lenkijos būsto rinkoje matyti ryškus suaktyvėjimas: balandį plėtotojai pradėjo statyti per 15 100 butų ir namų, o tai yra 27,8 proc. daugiau nei prieš metus. Palyginti su kovu, šis rodiklis padidėjo 22,4 proc., rodo Lenkijos statistikos tarnybos duomenys.

    Bendras pradėtų statyti būstų skaičius šalyje balandį siekė apie 24 900. Metinis augimas sudarė 24,3 proc., todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą iš laukimo fazės į realų atsigavimo etapą.

    Leidimų šuolis siunčia signalą

    Dar stipresnį impulsą būsimai pasiūlai rodo statybos leidimai: balandį jų išduota apie 27 500, tai yra 43 proc. daugiau nei prieš metus. Nuo 2026 metų pradžios išduota maždaug 95 000 leidimų, arba 15,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Didesniąją leidimų dalį susirinko plėtotojai: jiems teko apie 64 200 būstų, augimas siekė 22,5 proc. Individualūs investuotojai gavo leidimus maždaug 28 900 būstų, tai yra 11,6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Skirtumas tarp išduotų leidimų ir realiai pradėtų statybų jau viršija 20 700 būstų. Tai dažnai interpretuojama kaip rezervas ateičiai: dalis projektų ruošiami, tačiau startas atidedamas dėl kaštų, finansavimo sąlygų ar pardavimų tempo.

    Į rinką ateina daugiau projektų

    Nors investicinis aktyvumas auga, į naudojimą atiduodamų būstų dar mažiau nei prieš metus. Balandį užbaigta apie 15 300 būstų, tai yra 3,7 proc. mažiau nei pernai, o per metų pradžią iki balandžio pabaigos – apie 60 600, kritimas siekė 2 proc.

    Tokia dinamika paprastai atspindi ankstesnius sprendimus: užbaigiamų projektų kreivė vėluoja, nes dabartiniai rezultatai priklauso nuo investicijų, pradėtų prieš keliolika mėnesių, kai rinka buvo sulėtėjusi. Plėtotojai balandį užbaigė apie 9 750 būstų, o individualūs investuotojai – apie 5 480.

    Tuo pat metu pasiūla didžiuosiuose miestuose išlieka plati: septyniose didžiausiose rinkose pirkėjams siūloma apie 60 000 būstų. Balandį plėtotojai į prekybą išleido apie 4 300 naujų būstų, tai yra 24 proc. daugiau nei prieš metus.

    Rinkos vaizdas kol kas mišrus: leidimai ir naujų statybų startai rodo pagreitį, tačiau užbaigimų statistika vis dar atsilieka. Jei dabartinis tempas išsilaikys, artimiausiais mėnesiais galima tikėtis augančios naujų būstų pasiūlos ir didesnio projektų skaičiaus pardavimuose.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.

  • Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Rekordiniai skaičiai Ispanijoje

    Lenkijos gyventojai vis aktyviau investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje, o Ispanija išlieka ryškiausias pasirinkimas. Naujausi Ispanijos notarų statistikos duomenys rodo, kad 2024 metais lenkai šalyje įsigijo apie 4 200 būstų – tai geriausias rezultatas per visą stebėjimų istoriją.

    Įdomu tai, kad net ir vėliau, kai bendras užsienio pirkėjų aktyvumas Ispanijoje šiek tiek atslūgo, lenkų paklausa iš esmės išliko stabili. Tokia dinamika leidžia manyti, kad daliai pirkėjų sprendimą lemia ne trumpalaikės rinkos nuotaikos, o ilgalaikiai planai.

    Kur dažniausiai ieškoma būsto?

    Populiariausios vietovės išlieka tos, kuriose stipri turizmo infrastruktūra ir lengva būstą pritaikyti tiek poilsiui, tiek nuomai. Tarp dažniausiai minimų regionų – Andalūzija, ypač Costa del Sol, taip pat Costa Blanca, Kanarų salos ir Balearai.

    Šiuose regionuose pirkėjai dažnai ieško antrojo būsto atostogoms, tačiau vis dažniau būstas įsigyjamas ir kaip alternatyvus gyvenamosios vietos planas ateičiai. Pastaraisiais metais tai siejama su noru turėti daugiau pasirinkimų dėl gyvenimo ir darbo vietos.

    Kodėl pirkėjų nestabdo kainų augimas?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvų – saugumo jausmas ir geopolitinės rizikos vertinimas. Po karo Ukrainoje pradžios dalis pirkėjų iš Vidurio ir Rytų Europos labiau domisi šalimis, esančiomis toliau nuo konflikto zonos, o Ispanija šiame kontekste atrodo kaip stabili kryptis.

    Ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ veiksniai: klimatas, gyvenimo kokybė, išvystyta sveikatos ir paslaugų infrastruktūra, patogus susisiekimas, taip pat aiškesnės galimybės būstą išnaudoti trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Daliai pirkėjų tai ne vien investicija, o gyvenimo būdo sprendimas.

    Nors Ispanijoje viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būsto prieinamumo problemą ir nuomos kainų spaudimą, vien tai lenkų pirkėjų neatskiria nuo rinkos. Priešingai, dalis jų skuba fiksuoti sprendimus, kol pasiūla dar atitinka lūkesčius, ypač pakrantėse ir salose.

    Paklausą sustiprina ir turizmo srautai: 2024 metais Ispaniją aplankė beveik 2 500 000 turistų iš Lenkijos, o 2026 metų pradžioje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 22,7 proc. Praktika rodo, kad kelionės neretai tampa pirmu žingsniu, po kurio pradedama svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą.

    Kol kas signalai iš rinkos rodo, kad lenkai išlieka viena aktyviausių užsienio pirkėjų grupių Ispanijoje. Jei kainos toliau kils, o vietos reguliavimas griežtės, tai gali pakeisti pirkėjų elgseną, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų aktyvumas panašu, kad išliks aukštas.