CP v2

Tag: Būsto rinka

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • Alytuje startavo pirmasis savitarnos sandėliukų centras: kas juo naudosis ir kiek tai kainuoja?

    Alytuje atsirado naujas formatas

    Alytuje duris atvėrė savitarnos sandėliukų centras „Daiktams.lt“ – pirmasis tokio tipo objektas mieste ir visame regione. Paslauga, gerai žinoma Vakarų Europoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose, į Dzūkijos sostinę ateina kaip praktiškas sprendimas tiek gyventojams, tiek smulkiam verslui.

    Savitarnos sandėliukai (angl. self-storage) leidžia laikinai ar ilgesniam laikui išsinuomoti skirtingo dydžio patalpas daiktams laikyti. Šio modelio populiarumą dažniausiai augina kompaktiškesni būstai, aktyvesnis persikraustymas, sezoniškumas ir noras namuose palikti daugiau erdvės kasdieniam gyvenimui.

    Saugumas ir prieiga visą parą

    „Daiktams.lt“ centras įsikūrė Naujojoje gatvėje. Pasak bendrovės atstovų, klientams siūloma individuali patekimo kontrolė ir nuolatinis vaizdo stebėjimas, kad daiktai būtų laikomi saugiai, o prieiga būtų patogi bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo centruose dažniausiai laikomi sezoniniai daiktai, sporto inventorius, dviračiai, padangos, darbo įrankiai ar persikraustymo metu laikinai sukrautas turtas. Verslui tai gali būti vieta prekių likučiams, įrangai, reklaminei medžiagai ar archyvams, kai nereikia didelio sandėlio ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Alytus mums nėra svetimas miestas, todėl norėjosi, kad šis sprendimas būtų prieinamas ir čia“, – sakė investicinės bendrovės atstovė Martyna Čobotaitė.

    Kam tai aktualiausia ir ką tai keičia?

    Paslaugos teikėjai tikisi, kad Alytuje didžiausias poreikis bus ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl patogumo. Nors daugelis gyventojų turi rūsius ar garažus, jie neretai būna nepritaikyti tvarkingam ir saugiam laikymui, o dalis jų jau seniai perpildyti.

    Didmiesčiuose savitarnos sandėliukai dažnai tampa alternatyva tradiciniams rūsio sandėliukams, ypač kai aktualus saugumas, drėgmės kontrolė ir patogus privažiavimas. Regionuose ši paslauga dar tik įgauna žinomumą, todėl pirmasis etapas dažnai būna susijęs su įpročio formavimu ir supratimu, kada toks sprendimas iš tiesų padeda sutaupyti laiko bei vietos namuose.

    Kainos šiame pranešime neįvardijamos, tačiau rinkoje įprasta, kad nuomos kaina priklauso nuo sandėliuko dydžio, nuomos trukmės ir konkrečių sąlygų. Dažniausiai klientai renkasi mažesnį plotą trumpesniam laikotarpiui, o poreikiui pasikeitus jį didina arba mažina.

  • Statybų bumas Lenkijoje vėl įsibėgėja: balandį startavo 15 100 būstų, leidimų – 27 500

    Lenkijos būsto rinkoje matyti ryškus suaktyvėjimas: balandį plėtotojai pradėjo statyti per 15 100 butų ir namų, o tai yra 27,8 proc. daugiau nei prieš metus. Palyginti su kovu, šis rodiklis padidėjo 22,4 proc., rodo Lenkijos statistikos tarnybos duomenys.

    Bendras pradėtų statyti būstų skaičius šalyje balandį siekė apie 24 900. Metinis augimas sudarė 24,3 proc., todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą iš laukimo fazės į realų atsigavimo etapą.

    Leidimų šuolis siunčia signalą

    Dar stipresnį impulsą būsimai pasiūlai rodo statybos leidimai: balandį jų išduota apie 27 500, tai yra 43 proc. daugiau nei prieš metus. Nuo 2026 metų pradžios išduota maždaug 95 000 leidimų, arba 15,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Didesniąją leidimų dalį susirinko plėtotojai: jiems teko apie 64 200 būstų, augimas siekė 22,5 proc. Individualūs investuotojai gavo leidimus maždaug 28 900 būstų, tai yra 11,6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Skirtumas tarp išduotų leidimų ir realiai pradėtų statybų jau viršija 20 700 būstų. Tai dažnai interpretuojama kaip rezervas ateičiai: dalis projektų ruošiami, tačiau startas atidedamas dėl kaštų, finansavimo sąlygų ar pardavimų tempo.

    Į rinką ateina daugiau projektų

    Nors investicinis aktyvumas auga, į naudojimą atiduodamų būstų dar mažiau nei prieš metus. Balandį užbaigta apie 15 300 būstų, tai yra 3,7 proc. mažiau nei pernai, o per metų pradžią iki balandžio pabaigos – apie 60 600, kritimas siekė 2 proc.

    Tokia dinamika paprastai atspindi ankstesnius sprendimus: užbaigiamų projektų kreivė vėluoja, nes dabartiniai rezultatai priklauso nuo investicijų, pradėtų prieš keliolika mėnesių, kai rinka buvo sulėtėjusi. Plėtotojai balandį užbaigė apie 9 750 būstų, o individualūs investuotojai – apie 5 480.

    Tuo pat metu pasiūla didžiuosiuose miestuose išlieka plati: septyniose didžiausiose rinkose pirkėjams siūloma apie 60 000 būstų. Balandį plėtotojai į prekybą išleido apie 4 300 naujų būstų, tai yra 24 proc. daugiau nei prieš metus.

    Rinkos vaizdas kol kas mišrus: leidimai ir naujų statybų startai rodo pagreitį, tačiau užbaigimų statistika vis dar atsilieka. Jei dabartinis tempas išsilaikys, artimiausiais mėnesiais galima tikėtis augančios naujų būstų pasiūlos ir didesnio projektų skaičiaus pardavimuose.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.

  • Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Rekordiniai skaičiai Ispanijoje

    Lenkijos gyventojai vis aktyviau investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje, o Ispanija išlieka ryškiausias pasirinkimas. Naujausi Ispanijos notarų statistikos duomenys rodo, kad 2024 metais lenkai šalyje įsigijo apie 4 200 būstų – tai geriausias rezultatas per visą stebėjimų istoriją.

    Įdomu tai, kad net ir vėliau, kai bendras užsienio pirkėjų aktyvumas Ispanijoje šiek tiek atslūgo, lenkų paklausa iš esmės išliko stabili. Tokia dinamika leidžia manyti, kad daliai pirkėjų sprendimą lemia ne trumpalaikės rinkos nuotaikos, o ilgalaikiai planai.

    Kur dažniausiai ieškoma būsto?

    Populiariausios vietovės išlieka tos, kuriose stipri turizmo infrastruktūra ir lengva būstą pritaikyti tiek poilsiui, tiek nuomai. Tarp dažniausiai minimų regionų – Andalūzija, ypač Costa del Sol, taip pat Costa Blanca, Kanarų salos ir Balearai.

    Šiuose regionuose pirkėjai dažnai ieško antrojo būsto atostogoms, tačiau vis dažniau būstas įsigyjamas ir kaip alternatyvus gyvenamosios vietos planas ateičiai. Pastaraisiais metais tai siejama su noru turėti daugiau pasirinkimų dėl gyvenimo ir darbo vietos.

    Kodėl pirkėjų nestabdo kainų augimas?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvų – saugumo jausmas ir geopolitinės rizikos vertinimas. Po karo Ukrainoje pradžios dalis pirkėjų iš Vidurio ir Rytų Europos labiau domisi šalimis, esančiomis toliau nuo konflikto zonos, o Ispanija šiame kontekste atrodo kaip stabili kryptis.

    Ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ veiksniai: klimatas, gyvenimo kokybė, išvystyta sveikatos ir paslaugų infrastruktūra, patogus susisiekimas, taip pat aiškesnės galimybės būstą išnaudoti trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Daliai pirkėjų tai ne vien investicija, o gyvenimo būdo sprendimas.

    Nors Ispanijoje viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būsto prieinamumo problemą ir nuomos kainų spaudimą, vien tai lenkų pirkėjų neatskiria nuo rinkos. Priešingai, dalis jų skuba fiksuoti sprendimus, kol pasiūla dar atitinka lūkesčius, ypač pakrantėse ir salose.

    Paklausą sustiprina ir turizmo srautai: 2024 metais Ispaniją aplankė beveik 2 500 000 turistų iš Lenkijos, o 2026 metų pradžioje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 22,7 proc. Praktika rodo, kad kelionės neretai tampa pirmu žingsniu, po kurio pradedama svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą.

    Kol kas signalai iš rinkos rodo, kad lenkai išlieka viena aktyviausių užsienio pirkėjų grupių Ispanijoje. Jei kainos toliau kils, o vietos reguliavimas griežtės, tai gali pakeisti pirkėjų elgseną, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų aktyvumas panašu, kad išliks aukštas.