CP v2

Tag: Būsto šildymo kompensacija

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioję socialinės paramos pakeitimai paliečia tiek vaikus auginančias šeimas, tiek mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Pokyčiais siekiama aiškiau atskirti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kartu mažinant biurokratiją ir stiprinant paskatas grįžti į darbo rinką.

    Vienas svarbiausių naujovių akcentų – nauja vaiko priežiūros išmoka tėvams, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna „Sodros“ mokamos išmokos. Nustatyta, kad tokiais atvejais kas mėnesį bus mokama 444 eurų išmoka, skirta šeimoms, auginančioms vaiką iki dvejų metų.

    Išmokos šeimoms: kas keičiasi?

    Kartu didinama vienkartinė išmoka gimus vaikui – ji siekia 1 036 eurus ir taikoma vaikams, gimusiems nuo birželio 1 dienos. Ši priemonė siejama su bendru tikslu amortizuoti pirmuosius kūdikio priežiūros kaštus, kurie dažniausiai išauga dar prieš grįžtant į įprastą pajamų ritmą.

    Keičiasi ir galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką šeimoms, kuriose vienas iš tėvų dirba, o kitas mokosi. Numatyta, kad dėl šios išmokos galės kreiptis ir tie, kurie mokosi mokykloje, profesinėje mokykloje ar studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant doktorantūrą ir rezidentūrą.

    Didesnės ribos turtui ir santaupoms

    Socialinės paramos gavėjams aktualus pokytis – palankesnis turto vertinimas. Padidintos piniginių lėšų normos, pagal kurias vertinama, ar asmuo arba šeima turi per daug santaupų socialinei pašalpai ar būsto šildymo kompensacijai gauti.

    Nustatyta, kad vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmajam šeimos nariui taikoma riba – iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, antram suaugusiam šeimos nariui – iki 20, o už kiekvieną vaiką – iki 10. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau žmonių nepraras teisės į paramą vien dėl to, kad turi nedideles sukauptas santaupas nenumatytiems atvejams.

    Taip pat plečiamas leistinas būsto plotas individualiuose namuose: normatyvas padidintas 1,5 karto – nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų. Tai aktualu regionuose, kur dažniau gyvenama nuosavuose namuose, o pats plotas ne visada atspindi realią finansinę situaciją.

    Paskatos grįžti į darbą

    Pokyčiai numato daugiau lankstumo dirbantiems ne visą darbo dieną: atsisakyta reikalavimo išdirbti nustatytą valandų skaičių, kuris anksčiau kai kuriems gyventojams tapdavo kliūtimi išlaikyti paramą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo sprendimu siekiama, kad net ir mažesnis darbo krūvis būtų laikomas žingsniu į finansinį savarankiškumą.

    Įsidarbinus numatyta papildoma apsauga: žmogus dar 6 mėnesius gali gauti 100 proc. iki tol mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoką. Taip pat sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo – iki 3 mėnesių.

    Papildoma parama po įsidarbinimo taikoma ir tiems, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, slaugantiems artimuosius ar auginantiems mažamečius vaikus. Tokiu būdu siekiama, kad perėjimas iš paramos į darbą būtų sklandesnis ir finansiškai saugesnis.

    Numatyti ir svarbūs pakeitimai vienišiems tėvams: tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta arba išlaikymas nepriteistas, šeima gali 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Per šį laiką reikės imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, kad parama galėtų būti tęsiama.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, nustatyta, kad į šeimos pajamas neįskaitoma vaikams mokama šalpos negalios pensija. Ši nuostata taikoma ir besimokantiems jaunuoliams iki 24 metų, kuriems nustatytas 45 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Keičiasi ir visuomenei naudingos veiklos taikymas: pirmiausia socialinės pašalpos gavėjams bus siūloma dalyvauti Užimtumo didinimo programose, mokymuose ar projektuose, kurie padeda įsidarbinti. Visuomenei naudingai veiklai bus pasitelkiami tik darbingi, nedirbantys ir nesimokantys asmenys, kurie pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius ir atsisako dalyvauti aktyviose priemonėse.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.