Atviresnė erdvė ir daugiau šviesos
Vroclave, prieškarinėje kamienicoje įrengtas 74 kv. m butas po renovacijos tapo gerokai šviesesnis ir funkcionalesnis. Interjero autorė, architektė Kinga Łukaszyńska iš „Rebuild Studio“ pabrėžia, kad didžiausias iššūkis buvo ne išsaugoti charakterį, o išnaudoti trijų metrų aukščio erdvių potencialą.
Pagrindinis sprendimas buvo sujungti du didžiausius kambarius į vieną atvirą dienos zoną. Taip natūrali šviesa ėmė laisviau keliauti tarp langų, o svetainė, valgomasis ir virtuvė nustojo veikti kaip atskiros salos.
Rasti autentikos akcentai
Renovacijos metu atsivėrė tai, ką kūrėjai vadina paslėptais buto privalumais: natūralių atspalvių, stambios faktūros tinkas ir gerai išsilaikiusios medinės grindų lentos. Šios medžiagos tapo interjero pagrindu, leidžiančiu išlaikyti seno būsto dvasią be dirbtinio sendinimo.
Grindų lentos paliktos matomos beveik visame bute, o tinkas eksponuojamas fragmentiškai, kad padėtų subtiliai atskirti funkcines zonas. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų interjero tendencijas, kai vis dažniau renkamasi mažiau apdailos sluoksnių ir daugiau tikrų medžiagų.
Saulė ant lubų ir spalvos energija
Ryškiausias sprendimas šiame interjere yra geltonos lubos, pasirodančios virtuvėje, valgomajame, koridoriuje ir vonioje. Spalva sušildo foną, o niūresnėmis dienomis vizualiai sustiprina šviesos pojūtį, ypač ten, kur jos natūraliai mažiau.
Spalvinę nuotaiką tęsia oranžinės užuolaidos, žalias krėslas, augalai ir tekstilė. Tokie akcentai pastaruoju metu vis dažniau naudojami ne kaip trumpalaikė dekoracija, o kaip kasdienę savijautą veikianti interjero dalis.
„Pradinis išplanavimas neišnaudojo aukštų, beveik trijų metrų erdvių potencialo“, – sakė interjero architektė Kinga Łukaszyńska.
Virtuvė darbui ir vonia mažoje erdvėje
Virtuvėje pasirinkta lakoniška, net šiek tiek profesionaliai virtuvei artima kryptis: centre įrengta plieninė sala su dujiniais degikliais. Šalia jos priderintos baltos kvadratinės plytelės, kurios istoriškai buvo dažnas sprendimas vadinamosiose drėgnose patalpose.
Vonios kambaryje teko sutalpinti dušą, praustuvą, tualetą ir aukštą spintą su skalbykle bei džiovykle. Sprendimas paremtas šviesiu fonu, paprastomis plytelėmis ir ryškia spalva viršutinėje dalyje, o stiklinė dušo sienelė pasirinkta tam, kad neužblokuotų šviesos ir neuždarytų perspektyvos.
„Butui suprojektavome kelias apšvietimo scenas skirtingam paros laikui ir veikloms“, – sakė interjero architektė Kinga Łukaszyńska.
Dalis pokyčių liko nematomi, tačiau svarbūs kasdienybei: atnaujintas šildymas, išsaugant dekoratyvius ketaus radiatorius. Tokiu būdu techninis modernizavimas neatskyrė buto nuo jo istorinio konteksto, o senas ir naujas čia veikia kaip vienas pasakojimas.