CP v2

Tag: BVP augimas

  • Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Augimo prognozė jau kelia įtampą

    Prancūzijos Vyriausybės 2027 metų biudžeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prieš prasidedant parlamentinėms deryboms sulaukė kritikos. Šalies fiskalinę drausmę vertinanti Aukštoji viešųjų finansų taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.

    Taryba atkreipia dėmesį, jog biudžeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis dėl vidaus politinės situacijos ir išorės rizikų. Vienas svarbiausių neapibrėžtumų, anot institucijos, yra pats 2027 metų biudžeto priėmimas politiškai fragmentuotame parlamente.

    Deficitas ir 54 mlrd. eurų planas

    Pagal pristatytą kryptį Prancūzija siekia sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai šiemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reikštų, kad deficitas išliktų aukštas penktus metus iš eilės, o planuojamas koregavimas būtų ribotas.

    Vyriausybė skaičiuoja, kad tikslui pasiekti reikės apie 54 mlrd. eurų dydžio fiskalinio „pastangų paketo“. Jį sudarytų naujos priemonės už maždaug 43 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų būtų išlaidų mažinimas, o 18 mlrd. eurų – papildomos pajamos, dar prisidėtų anksčiau priimti sprendimai.

    Kainuos skola, gynyba ir įmokos ES

    Ekonomistai įspėja, kad didelę spaudimo dalį sudaro išaugusios skolos aptarnavimo sąnaudos, didesnės gynybos išlaidos ir Prancūzijos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Tai reiškia, kad net ir mažėjant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blogėti vien dėl brangesnio skolinimosi.

    Rinkose palūkanų normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakiltų dar labiau, biudžeto planas greitai prarastų tvarumą. Ekonomistai pabrėžia, kad net nedidelis palūkanų pokytis gali reikšmingai padidinti skolos aptarnavimo išlaidas per vienus metus.

    Socialinės išlaidos ir mokesčiai: jautriausia dalis

    Didelė dalis priemonių būtų nukreipta į socialinę sistemą. Tarp svarstomų krypčių minima dalinė pensijų indeksavimo stabdymo idėja, taip pat korekcijos šeimų išmokų srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eurų.

    Pajamų pusėje numatomi sprendimai apimtų socialinių įmokų lengvatų pertvarką, kai kurių vietos mokesčių pokyčius ir pensininkams taikomų mokestinių lengvatų peržiūrą. Būtent ši dalis paprastai sulaukia daugiausia politinių ginčų, nes tiesiogiai paliečia dideles rinkėjų grupes.

    „Silpnesnis augimas, palūkanų normų jautrumas ir ne iki galo pagrįstos priemonės didina biudžeto nuokrypio riziką 2027 metais“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas

    Ekonomistai pabrėžia, kad 2027 metų augimo prognozė priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicijų, bet ir nuo geopolitinių veiksnių, energijos kainų bei infliacijos dinamikos. Jei brangtų degalai ar atsinaujintų tiekimo grandinių sutrikimai, tai smogtų tiek namų ūkių perkamajai galiai, tiek verslo sąnaudoms.

    Papildomas neapibrėžtumas susijęs su 2027 metų prezidento rinkimų ciklu. Rinkimų metais Prancūzijoje dažnai suintensyvėja socialinė įtampa, o streikai ir protestai gali daryti įtaką tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.

    „Aukštoji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biudžeto scenarijuose tai dažna taisyklė“, – sakė ekonomikos profesorius François Facchini.

    Parlamentinis barjeras ir procedūriniai keliai

    Net ir turint planą, Vyriausybei dar teks užsitikrinti jo priėmimą Nacionalinėje Asamblėjoje. Kadangi politinės jėgos artėjant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, didėja rizika, kad biudžeto svarstymas užstrigs.

    Analitikai aptaria kelis procedūrinius kelius, kuriais vykdomoji valdžia galėtų stumti biudžetą į priekį, tačiau kiekvienas jų turi politinę kainą ir didina nepasitikėjimo balsavimo tikimybę. Dėl to biudžeto diskusija gali tapti vienu svarbiausių Prancūzijos politinių ir ekonominių išbandymų artėjant 2027 metų rinkimams.

  • „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“ modelis: trys 2030-ųjų keliai

    DI sistemą „Claude“ kurianti bendrovė „Anthropic“ paskelbė ekonominį modelį, kuriuo bando įvertinti, kaip iki 2030 metų DI gali pakeisti JAV ekonomiką. Kartu pristatytas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis palyginti skirtingus scenarijus pagal DI pajėgumą ir jo įdiegimo greitį.

    Modelyje ekonomika skaidoma į užduotis: dalį DI palieka nepakeistas, dalį padeda atlikti, dalį automatizuoja, o kai kur sukuria visai naujas veiklas. „Anthropic“ pabrėžia, kad tai nėra prognozė ir scenarijams nepriskiriamos tikimybės.

    Nuo menko poveikio iki 15,4 proc. augimo

    Nuosaikiausiame variante DI poveikis būtų beveik nepastebimas: 2030 metais bendrasis vidaus produktas būtų apie 1,6 proc. didesnis nei be DI, o metinis augimas siektų apie 2,4 proc. Su protiniu darbu siejamas užimtumas kristų tik apie 0,5 proc., o nedarbo rodikliai kistų minimaliai.

    Vidutiniame scenarijuje ekonomikos augimas paspartėtų iki maždaug 5,4 proc. per metus, o 2030 metais BVP būtų apie 8,3 proc. didesnis. Tuo pat metu vadinamasis kognityvinis užimtumas, apimantis vadybą, profesines paslaugas, pardavimus ir administravimą, mažėtų apie 3,9 proc.

    Ekstremaliausiame scenarijuje metinis augimas pasiektų 15,4 proc., o BVP 2030 metais būtų maždaug 32,4 proc. didesnis nei be DI. Tačiau kognityvinis užimtumas smuktų apie 21,5 proc., o nedarbas tarp biuro darbuotojų šokteltų iki 17,9 proc., bendras nedarbas artėtų prie 11,9 proc.

    Kas laimėtų, o kas prarastų?

    „Anthropic“ modelis rodo ryškų pajamų persiskirstymą: darbo dalis nacionalinėse pajamose galėtų mažėti nuo maždaug 60 proc. iki 45,2 proc. Tuo metu kapitalo pajamos, pagal pateiktą skaičiavimą, augtų daugiau nei 80 proc.

    Vidutiniame scenarijuje taip pat prognozuojamas atlyginimų išsiskyrimas: biuro ir kito protinio darbo užmokestis nežymiai mažėtų, o kitų sektorių darbuotojų atlygis vidutiniškai didėtų beveik 6 proc. Ekstremaliame variante biuro darbuotojų algos kristų apie 11,5 proc., o kitų darbuotojų atlyginimai šokteltų apie 33,6 proc.

    Visuomenės lūkesčiai ir vadovo perspėjimai

    Modelis papildytas JAV gyventojų apklausa, kuri, pasak „Anthropic“, rodo, kad dauguma respondentų labiausiai tikisi vidutinio scenarijaus. Tai reikštų maždaug 8 proc. didesnį BVP iki 2030 metų ir apie 4 proc. sumažėjusį kognityvinį užimtumą.

    Vis dėlto „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei anksčiau viešai perspėjo apie gerokai drastiškesnį poveikį: jo vertinimu, per kelerius metus gali išnykti iki pusės pradinio lygio biuro pozicijų, o nedarbo šuolis galėtų siekti 10–20 proc. Tai labiau atitiktų ekstremalų, o ne vidutinį scenarijų.

    „Jei DI gali daryti nuostabius dalykus, bet niekas jo nenaudoja, ekonominis poveikis bus menkas“, – sakė Anton Korinek, vadovaujantis „Anthropic“ transformacinio DI ekonominių tyrimų krypčiai.

    Modelyje akcentuojama, kad lemiamas veiksnys gali būti ne vien technologijos gebėjimai, o jos sklaida organizacijose, reguliavimas, investicijos ir darbuotojų perkvalifikavimas. Pastaraisiais metais šiose temose vis daugiau dėmesio skiriama produktyvumo šuoliui per procesų automatizavimą, tačiau kartu ryškėja rizika, kad nauda pasiskirstys netolygiai.

    Kritika: trūksta blogiausio scenarijaus

    „Anthropic“ modelis susilaukė dėmesio ir dėl to, ko jame nėra: visi scenarijai daro prielaidą, kad ekonomika veikia įprastai, o DI nesukelia sisteminių sutrikimų. Kritikai pažymi, kad tai palieka nuošalyje saugumo rizikas, apie kurias pati industrija kalba vis dažniau.

    Viešojoje erdvėje šią savaitę aptarta ir buvusio DI tyrėjo Jacobo Coxono pozicija, kai jis pareiškė, kad kai kurios įmonės esą pernelyg skuba lenktynėse dėl vis galingesnių sistemų. Tokie pareiškimai stiprina diskusiją, ar ekonominių modelių užtenka, kai kartu reikia vertinti ir patikimumo bei saugumo klausimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad realus DI poveikis priklausys nuo to, kaip greitai verslai pertvarkys procesus, ar bus kuriamos naujos darbo vietos, ir ar valstybėms pavyks sukurti veiksmingas perkvalifikavimo bei socialinės apsaugos priemones. Kitaip tariant, iki 2030 metų svarbiausia gali būti ne vien technologijų pažanga, o pasirengimas su ja gyventi.

  • Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Augimas gali viršyti planą

    Italijos ekonomika 2026 metais gali augti sparčiau, nei numatyta oficialiuose valdžios planavimo dokumentuose, ir priartėti prie 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimo. Tokią kryptį, kalbėdamas Teha Cernobbio forume, įvardijo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Pasak jo, kol kas matomas apie 0,8 proc. tempas, o palankiai besiklostant rodikliams augimas galėtų priartėti prie 1 proc. Tai dar nėra nauja oficiali prognozė, tačiau signalas svarbus, nes sutampa su 2027 metų biudžeto rengimo pradžia.

    Didėja pajamos, bet laisvės mažai

    Ministerijos duomenys rodo ir kitą palankią tendenciją: 2026 metų sausio–liepos mėnesiais Italijos biudžeto mokesčių pajamos siekė 346,1 mlrd. eurų. Tai yra 9,4 mlrd. eurų daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, arba 2,8 proc. augimas.

    Tiesioginiai mokesčiai sudarė 200,7 mlrd. eurų ir augo 3,2 proc., o netiesioginiai siekė 145,5 mlrd. eurų ir didėjo 2,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos pakilo iki 138,5 mlrd. eurų, pridėtinės vertės mokesčio – iki 100,3 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu akcizai energijos produktams mažėjo iki 12,7 mlrd. eurų, tai yra 8,5 proc. kritimas. Tai siejama su laikinais sprendimais amortizuoti energijos kainų šuolių poveikį, dėl kurių dalis pajamų trumpuoju laikotarpiu nepasiekia biudžeto.

    Kodėl Italija atsilieka ES?

    LUISS universiteto profesorius ekonomistas Pietro Reichlin pabrėžia, kad beveik 1 proc. augimas yra realistiškas, tačiau dar nereiškia lūžio. Jo vertinimu, bendras euro zonos atsigavimas juntamas plačiau, o Italija pagal tempą vis dar išlieka tarp ES autsaiderių.

    Ekonomistas kaip ilgalaikę problemą įvardija žemą produktyvumą, kuris, anot jo, Italiją stabdo nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Net jei darbo rinka demonstruoja atsparumą, daugiau dirbančių žmonių savaime negarantuoja didesnės pridėtinės vertės, atlyginimų augimo ir spartesnio gerovės kilimo.

    Reichlin taip pat atkreipia dėmesį į demografiją: visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą pensijų sistemai ir sveikatos apsaugai. Dėl to viešosios išlaidos natūraliai auga net ir tuo atveju, kai ekonomika demonstruoja teigiamą dinamiką.

    Ką tai reikš 2027 metų biudžetui?

    Nors didesnės mokesčių pajamos kuria optimistišką foną, jos automatiškai netampa laisvais pinigais naujoms išlaidoms. Biudžeto planavime svarbiausia atskirti, kuri pajamų dalis yra struktūrinė ir tvari, o kuri priklauso nuo laikino ciklo, infliacijos ar vienkartinių veiksnių.

    Reichlin įspėja, kad 2027 metų biudžetas greičiausiai bus itin atsargus, nes fiskalinė erdvė išlieka ribota. Net ir gerėjant pajamoms, teks balansuoti tarp deficito kontrolės, infliacijos poveikio suvaldymo ir augančių socialinių įsipareigojimų.

    Jis teigia, kad mokesčių naštos mažinimas darbui ir verslui galėtų duoti teigiamą impulsą, tačiau tuomet būtina aiškiai nurodyti, kuo bus kompensuotas pajamų netekimas. Be sprendimų produktyvumui ir demografiniam spaudimui, didesnis augimas gali likti per silpnas platesniems pokyčiams finansuoti.

  • Lenkija auga tris kartus greičiau nei euro zona: kas maitina šuolį ir kodėl jis gali greitai išblėsti

    Augimas ryškiai lenkia euro zoną

    Lenkijos ekonomikos plėtra pastaruoju metu aiškiai išsiskiria Europos Sąjungoje. Remiantis tarptautinių analitikų vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo apie 3,7 proc. per metus, kai euro zonos vidurkis, neįskaičiuojant Airijos, siekė maždaug 1,1–1,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad Lenkija augo maždaug tris kartus sparčiau nei euro zona. Tačiau prognozės rodo, kad šis tempas gali būti laikinas, o augimas artimiausiais metais turėtų lėtėti.

    Kas šiuo metu stumia ekonomiką į priekį?

    Ekonomistai Lenkijos pagreitį sieja su plačiai išsisklaidžiusiais augimo šaltiniais. Didelę reikšmę turi vidaus vartojimas, viešosios išlaidos ir eksportas, o svarbų vaidmenį atlieka ir investicijų ciklas.

    Vienas iš ryškiausių faktorių yra Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Šios lėšos didina investicijų apimtis ir skatina privačius projektus, ypač infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo srityse.

    „Lenkija išlieka viena atspariausių ekonomikų Europoje: augimą palaiko vartojimas, investicijos, viešosios išlaidos ir eksportas“, – sakė EY vyriausiasis ekonomistas Europai dr. Marek Rozkrut.

    Regiono vaizdas nevienodas

    Panašų tempą dalyje Vidurio ir Rytų Europos demonstravo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Slovėnija, Bulgarija bei Lietuva, kurių plėtrą palaikė didėjančios pajamos, fiskalinė politika ir Europos fondai, taip pat augo maždaug 3–4 proc. tempu.

    Tuo pat metu kai kurios regiono ekonomikos augo lėčiau. Čekija, Kroatija ir Vengrija buvo arčiau 2 proc. ribos, Slovakija balansavo ties stagnacija, o Rumunija, anksčiau laikyta vienu regiono lyderių, fiksavo apie 2 proc. nuosmukį.

    Kodėl pagreitis gali neišsilaikyti?

    Analitikai pabrėžia, kad dabartinis augimo etapas gali susidurti su struktūriniais ribojimais. Prognozuojama, jog Lenkijos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki maždaug 2,7 proc., o 2028–2029 metais priartėti prie 2,5 proc.

    Viena ryškiausių ilgalaikių rizikų yra demografija. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Lenkijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti apie 23 proc., o tai reikštų mažesnę darbo jėgos pasiūlą, didesnį spaudimą atlyginimams ir lėtesnį potencialų ekonomikos augimą.

    Tokios tendencijos didina poreikį spartinti produktyvumo augimą, automatizaciją ir investicijas į technologijas, įskaitant DI sprendimus. Kartu tai kelia papildomų iššūkių viešiesiems finansams, nes senstanti visuomenė paprastai didina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos išlaidas.

  • Vokietijos ekonomika įgauna pagreitį: kodėl atsigavimas gali pakeisti ir Lenkijos rinką

    Ifo pakėlė Vokietijos augimo prognozes

    Vokietijos ekonominių tyrimų institutas Ifo atnaujino didžiausios Europos ekonomikos prognozes ir padidino numatomą bendrojo vidaus produkto augimą. Institutas dabar skaičiuoja, kad 2026 metais Vokietijos BVP gali augti 1,4 proc., o 2027 metais – 1,2 proc., kai anksčiau abiem metams buvo numatyta po 0,8 proc.

    Ifo vertinimu, korekciją iš dalies lėmė atnaujinti statistiniai duomenys ir geresnis nei tikėtasi metų startas. Antrąjį ketvirtį ekonomika, kaip nurodoma viešai cituotuose vertinimuose, augo apie 0,3 proc., nors dar neseniai buvo tikėtasi stagnacijos po energijos kainų šuolio.

    Kas stumia ekonomiką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – valstybės išlaidos infrastruktūrai, gynybai ir klimato politikos tikslams. Ifo nurodo beveik 40 mlrd. eurų fiskalinį impulsą, kuris atitinka maždaug 0,8 proc. Vokietijos BVP ir turėtų palaikyti vidaus paklausą.

    Be to, atsigavimo varikliu laikoma pramonės gamybos stabilizacija ir eksporto augimas. Kai pasaulinė paklausa išlieka santykinai tvirta, ypač Europoje, Vokietijos gamintojai dažniau didina užsakymus tiekėjams ir plečia gamybos apimtis.

    Kainų spaudimas ir rizikos

    Kita medalio pusė – energijos kainos. Ifo perspėja, kad brangesnė energija gali riboti namų ūkių vartojimą ir daryti papildomą spaudimą kainoms, todėl infliacijos trajektorija išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams.

    Pagal instituto scenarijų infliacija 2026 metais gali siekti 2,8 proc., 2027 metais – 3 proc., o 2028 metais mažėti iki 2,3 proc. Tai reikštų, kad daliai gyventojų perkamoji galia ir toliau būtų ribojama, o verslui išliktų didesni kaštai.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Vokietija yra pagrindinė Lenkijos prekybos partnerė, todėl paklausos augimas Vokietijos pramonėje paprastai persiduoda tiekimo grandinėms už sienos. Stiprėjant užsakymams, Lenkijos eksportuotojai ir komponentų tiekėjai gali tikėtis didesnių apimčių, o kartu – geresnių sąlygų investicijoms ir darbo rinkai.

    Finansų rinkų dalyviai taip pat dažnai vertina Vokietijos pramonės ciklą kaip signalą regionui, todėl teigiamos žinios gali kelti investuotojų lūkesčius ir dėl Lenkijos bendrovių rezultatų. Vis dėlto galutinį efektą nulems energijos kainų dinamika ir tai, ar vartojimą slopinantys veiksniai Vokietijoje neatsvers fiskalinio bei eksporto impulso.

  • Rusija vėl mažina palūkanas, bet problemos tik gilėja: infliacija kyla, augimas beveik sustojęs

    Rusijos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 14,00 proc. Tai jau dešimtas nuoseklus mažinimas, kuriuo siekiama paskatinti ekonomikos augimą, tačiau signalai iš ekonomikos rodo priešingą kryptį.

    Palyginimui, prieš metus bazinė palūkanų norma siekė 18,00 proc., o oficiali infliacija tuo metu buvo skelbiama apie 3,5–4 proc. Dabar bankas pripažįsta, kad kainų spaudimas stiprėja, o augimo perspektyvos silpsta.

    Infliacija grįžta į pirmą planą

    Atnaujintose prognozėse Rusijos centrinis bankas nurodo, kad infliacija gali pakilti iki 6–7 proc. Tai reikšmingas pablogėjimas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėtais lūkesčiais, kad kainų augimas liks artimesnis 4,5–5,5 proc. intervalui.

    Prie kainų kilimo prisideda brangstantys degalai ir per tai didėjanti maisto produktų savikaina. Oficialiai skelbta, kad per pirmąjį metų pusmetį degalų kainos išaugo 16 proc., o tai greitai persiduoda į logistiką ir kasdienio vartojimo prekes.

    „Atsižvelgdami į jau fiksuojamą degalų kainų augimą ir su tuo susijusį žemės ūkio bei maisto produktų brangimą, šių metų infliacijos prognozę pakėlėme iki 6–7 proc.“, – sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.

    Augimas lėtėja iki minimumo

    Kartu su sprendimu dėl palūkanų bankas pablogino ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiose gairėse nurodoma, kad bendrasis vidaus produktas gali augti tik apie 0,0–1,5 proc., t. y. praktiškai ties stagnacijos riba.

    Tai reiškia, kad palūkanų mažinimas pats savaime nebepajėgia atkurti paklausos ir pasitikėjimo, kai ekonomika vis labiau priklauso nuo ribotų eksporto srautų, valstybės išlaidų struktūros ir vidaus kainų šuolių. Ilgiau trunkantis karo finansavimas ir sankcijų poveikis, nors ir nevienodas skirtingiems sektoriams, didina įtampą biudžete ir tiekimo grandinėse.

    Kokie signalai svarbiausi verslui ir gyventojams

    Palūkanų normos mažinimas teoriškai turėtų piginti paskolas, tačiau augant infliacijai reali perkamoji galia silpnėja. Be to, kai dalyje rinkų atsiranda prekių trūkumo požymių, kainas labiau lemia pasiūlos apribojimai, o ne finansavimo kaina.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu Rusijos ekonomikai didžiausią riziką kelia būtent infliacijos ir augimo kombinacija: kainos kyla, o plėtros tempas lėtėja. Tokia situacija apsunkina ir centrinio banko pasirinkimus, nes per didelis palūkanų mažinimas gali dar labiau pakurstyti kainų kilimą.

  • TVF atnaujino Lenkijos prognozę: 2026 metais ekonomika turėtų augti sparčiau, bet argumentų nepateikė

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje „World Economic Outlook“ ataskaitoje pakėlė Lenkijos ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. TVF numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,4 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio vertinime.

    2025 metams TVF paliko ankstesnę prognozę: Lenkijos ekonomika, fondo skaičiavimu, turėtų augti 2,4 proc. Pačioje ataskaitos ištraukoje, kuria remiasi pranešimai, TVF nepateikia išsamaus paaiškinimo, kodėl koreguoja būtent Lenkijos perspektyvas.

    Kaip tai atrodo kitų prognozių fone?

    Lenkijos centrinis bankas, Narodowy Bank Polski, savo projekcijose pateikia intervalus: 2026 metais metinis BVP augimas, vertinant su 50 proc. tikimybe, galėtų patekti į 3,0–4,4 proc. rėžį. Toks metodas pabrėžia, kad rezultatas priklausys nuo vidaus paklausos, eksporto aplinkos ir fiskalinės politikos sprendimų.

    Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas birželio pradžioje prognozes peržiūrėjo žemyn: 2026 metų augimą sumažino iki 3,5 proc., o 2027 metų – iki 2,8 proc. Bankas pabrėžė, kad augimą gali palaikyti maksimalus lėšų panaudojimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės iki termino 2026 metų rugpjūčio pabaigoje, taip pat didesnės gynybos išlaidos.

    EBOiR taip pat akcentavo, kad Lenkijai numatytos reikšmingos lėšos per Europos Sąjungos gynybos finansavimo instrumentus, o vidaus politiniai sprendimai gali turėti įtakos jų įgyvendinimo greičiui. Investicijų tempo pokyčiai dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar BVP augimas viršija, ar nepasiekia prognozių.

    Naujausi duomenys ir politinis fonas

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS metų pradžioje paskelbė, kad 2025 metais šalies BVP augo 3,6 proc., po 3,0 proc. augimo 2024 metais. Šie rodikliai sustiprino valdžios komunikaciją apie spartesnį tempą, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis Vakarų Europos ekonomikomis.

    Prognozės 2026 metams rodo vieningą signalą: augimas turėtų išlikti palyginti tvirtas, tačiau skirtumai tarp institucijų vertinimų atspindi neapibrėžtumą dėl investicijų ciklo, viešųjų išlaidų krypties ir išorės paklausos. Kadangi TVF šį kartą nepateikė detalesnio argumentavimo, didesnį svorį vertinant trajektoriją įgauna kiti indikatoriai ir nacionalinių institucijų scenarijai.

  • Lenkijos centrinis bankas apie infliaciją: 2026 metais ji turėtų tilpti į 2,4–3,3 proc. rėžius

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski, NBP) paskelbė naujausią makroekonominę projekciją, kurioje numato, kad 2026 metais metinė infliacija su 50 proc. tikimybe bus 2,4–3,3 proc. Tai aukštesnis intervalas nei ankstesnėje, kovo mėnesį skelbtoje projekcijoje, kai buvo prognozuota 1,6–2,9 proc.

    NBP vertinimu, esant prielaidai, kad palūkanų normos išliks nepakitusios, kainų dinamikos trajektorija išliks nevienalytė ir jautri išorės veiksniams. Bankas pabrėžia, kad prognozė parengta remiantis duomenimis, kurie buvo prieinami iki 2026 metų birželio 17 dienos.

    Infliacijos ir augimo rėžiai

    Ilgesnio laikotarpio horizonte NBP skaičiuoja, kad 2027 metais infliacija su 50 proc. tikimybe turėtų patekti į 1,5–4,0 proc. intervalą. 2028 metais projicinis rėžis nurodomas 0,8–3,9 proc., o tai rodo, kad rizikos dėl kainų augimo išlieka, nors dalis spaudimo gali slopti.

    Ekonomikos augimo perspektyvose NBP pateikia, kad 2026 metais realaus BVP augimas su 50 proc. tikimybe sieks 3,0–4,4 proc. 2027 metais augimo rėžis mažėja iki 1,8–3,7 proc., o 2028 metais numatomas 1,9–4,1 proc. intervalas.

    Kas gali stumti kainas

    NBP atkreipia dėmesį, kad pastarąjį mėnesį pasaulio rinkose krito energetinių žaliavų kainos, ypač išryškėjo naftos pigimas. Tokios tendencijos paprastai mažina spaudimą degalų kainoms ir daliai transporto bei logistikos sąnaudų, tačiau poveikis vartotojų kainų indeksui nėra momentinis.

    Kartu bankas pabrėžia, kad Lenkijos ekonomikos artimiausioje aplinkoje aktyvumas išlieka prislopęs, o infliacija, nors ir sumažėjusi pastaruoju metu, vis dar yra aukštesnė nei metų pradžioje. Papildomos rizikos siejamos su geopolitika, įskaitant įtampą Artimuosiuose Rytuose, kuri gali staigiai pakeisti žaliavų ir energijos kainų kryptį.

    Palūkanos paliktos nepakeistos

    Po posėdžio NBP pinigų politiką formuojanti institucija pranešė, kad palūkanų normos paliekamos tame pačiame lygyje. Sprendimas grindžiamas nauja projekcija ir tuo, kad tolesnis infliacijos kelias priklausys nuo gaunamų duomenų apie kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Vertinant vidaus situaciją, išskiriami gegužės mėnesio mažmeninės prekybos bei pramonės ir statybos sektorių rezultatai. Taip pat pažymima, kad atlyginimų augimo tempas įmonių sektoriuje gegužę buvo mažesnis nei metų pradžioje, o užimtumas šioje ekonomikos dalyje ir toliau traukėsi.

    Bankas akcentuoja, kad būsimų sprendimų kryptį lems nauja informacija apie infliacijos perspektyvas, žaliavų kainas ir tarptautinę aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad palūkanų normų kelias gali kisti priklausomai nuo to, ar infliacija stabiliai artės prie tikslinių lygių, ir ar augimas nepradės ryškiau lėtėti.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Nauja prognozė: BVP augs, bet rizikos nemažėja

    Europos Komisija pavasario ekonominėje prognozėje atnaujino lūkesčius dėl Lenkijos ūkio: augimą ir toliau turėtų palaikyti vidaus vartojimas bei didelės investicijos, ypač susijusios su ES lėšomis. Vis dėlto Komisija signalizuoja, kad artimiausiais metais ekonomikai įtaką darys brangesnė energija ir lėtėjantis realių pajamų augimas.

    Vertinime pabrėžiama, kad Lenkijos ekonominis aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, tačiau vartojimo tempas gali priblėsti. Tam, Komisijos teigimu, svarbūs du veiksniai: aukštesnės energijos kainos ir mažėjantis darbo užmokesčio augimo pagreitis.

    Infliacija: 2,9 proc. tik 2027 metais

    Europos Komisija prognozuoja, kad infliacija Lenkijoje į 2,9 proc. lygį turėtų grįžti tik 2027 metais. Šis skaičius, palyginti su ankstesnėmis prielaidomis, buvo sumažintas, o tai rodo, kad kainų spaudimas, Komisijos vertinimu, ilgainiui turėtų slopti.

    Tuo pat metu bendra Europos Sąjungos aplinka, anot Komisijos, tapo sudėtingesnė dėl energetinių ir geopolitinių veiksnių. Prognozėje akcentuojama, kad energijos kainų šokai gali greitai persiduoti į vartotojų kainas ir pakeisti infliacijos trajektoriją net ir tada, kai ji iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilizuojama.

    Deficitas: 2026 metais – 6,5 proc.

    Komisija numato, kad valdžios sektoriaus deficitas Lenkijoje 2026 metais sieks 6,5 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesnėse prognozėse, kuriose buvo minimas 6,3 proc. lygis.

    Pagal Komisijos vertinimą, deficitas 2027 metais taip pat išliks didelis ir, lyginant su ankstesniais skaičiavimais, turėtų būti kiek didesnis. Tokia trajektorija reiškia, kad fiskalinė politika artimiausiais metais išliks vienas svarbiausių Lenkijos makroekonominių klausimų, ypač vertinant skolos dinamiką ir palūkanų normų aplinką.

    Investicijos, KPO ir gynybos išlaidos

    Komisija prognozuoja, kad investicijų teigiamas poveikis Lenkijos ekonomikai stiprės. Tai siejama su intensyvesniu ES fondų įsisavinimu ir projektų pabaiga laikotarpiu, kai ypač svarbus tampa KPO įgyvendinimas.

    Be to, prognozėje išskiriamas ir kitas veiksnys: didesnės išlaidos gynybai gali skatinti dalies produkcijos gamybą šalies viduje. Komisijos vertinimu, tai gali palaikyti pramonės užsakymus, nors bendrai ekonomikai iššūkių kelia energijos kainų ir geopolitikos nepastovumas.

    Nedarbas išliks rekordiškai žemas

    Darbo rinka, Europos Komisijos vertinimu, išliks viena stipriausių Lenkijos ekonomikos grandžių. Nedarbo lygis turėtų išsilaikyti itin žemas: prognozuojama apie 3,1 proc. šiais metais ir apie 3 proc. 2027 metais.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį į demografines tendencijas: mažėjant vietos darbuotojų skaičiui, trūkumą toliau kompensuos atvykstantys darbuotojai iš užsienio. Kartu numatoma, kad nominalaus darbo užmokesčio augimas lėtės nuo 8 proc. 2025 metais iki maždaug 6 proc. 2027 metais.