CP v2

Tag: BVP augimas

  • Rusija vėl mažina palūkanas, bet problemos tik gilėja: infliacija kyla, augimas beveik sustojęs

    Rusijos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 14,00 proc. Tai jau dešimtas nuoseklus mažinimas, kuriuo siekiama paskatinti ekonomikos augimą, tačiau signalai iš ekonomikos rodo priešingą kryptį.

    Palyginimui, prieš metus bazinė palūkanų norma siekė 18,00 proc., o oficiali infliacija tuo metu buvo skelbiama apie 3,5–4 proc. Dabar bankas pripažįsta, kad kainų spaudimas stiprėja, o augimo perspektyvos silpsta.

    Infliacija grįžta į pirmą planą

    Atnaujintose prognozėse Rusijos centrinis bankas nurodo, kad infliacija gali pakilti iki 6–7 proc. Tai reikšmingas pablogėjimas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėtais lūkesčiais, kad kainų augimas liks artimesnis 4,5–5,5 proc. intervalui.

    Prie kainų kilimo prisideda brangstantys degalai ir per tai didėjanti maisto produktų savikaina. Oficialiai skelbta, kad per pirmąjį metų pusmetį degalų kainos išaugo 16 proc., o tai greitai persiduoda į logistiką ir kasdienio vartojimo prekes.

    „Atsižvelgdami į jau fiksuojamą degalų kainų augimą ir su tuo susijusį žemės ūkio bei maisto produktų brangimą, šių metų infliacijos prognozę pakėlėme iki 6–7 proc.“, – sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.

    Augimas lėtėja iki minimumo

    Kartu su sprendimu dėl palūkanų bankas pablogino ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiose gairėse nurodoma, kad bendrasis vidaus produktas gali augti tik apie 0,0–1,5 proc., t. y. praktiškai ties stagnacijos riba.

    Tai reiškia, kad palūkanų mažinimas pats savaime nebepajėgia atkurti paklausos ir pasitikėjimo, kai ekonomika vis labiau priklauso nuo ribotų eksporto srautų, valstybės išlaidų struktūros ir vidaus kainų šuolių. Ilgiau trunkantis karo finansavimas ir sankcijų poveikis, nors ir nevienodas skirtingiems sektoriams, didina įtampą biudžete ir tiekimo grandinėse.

    Kokie signalai svarbiausi verslui ir gyventojams

    Palūkanų normos mažinimas teoriškai turėtų piginti paskolas, tačiau augant infliacijai reali perkamoji galia silpnėja. Be to, kai dalyje rinkų atsiranda prekių trūkumo požymių, kainas labiau lemia pasiūlos apribojimai, o ne finansavimo kaina.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu Rusijos ekonomikai didžiausią riziką kelia būtent infliacijos ir augimo kombinacija: kainos kyla, o plėtros tempas lėtėja. Tokia situacija apsunkina ir centrinio banko pasirinkimus, nes per didelis palūkanų mažinimas gali dar labiau pakurstyti kainų kilimą.

  • TVF atnaujino Lenkijos prognozę: 2026 metais ekonomika turėtų augti sparčiau, bet argumentų nepateikė

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje „World Economic Outlook“ ataskaitoje pakėlė Lenkijos ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. TVF numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,4 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio vertinime.

    2025 metams TVF paliko ankstesnę prognozę: Lenkijos ekonomika, fondo skaičiavimu, turėtų augti 2,4 proc. Pačioje ataskaitos ištraukoje, kuria remiasi pranešimai, TVF nepateikia išsamaus paaiškinimo, kodėl koreguoja būtent Lenkijos perspektyvas.

    Kaip tai atrodo kitų prognozių fone?

    Lenkijos centrinis bankas, Narodowy Bank Polski, savo projekcijose pateikia intervalus: 2026 metais metinis BVP augimas, vertinant su 50 proc. tikimybe, galėtų patekti į 3,0–4,4 proc. rėžį. Toks metodas pabrėžia, kad rezultatas priklausys nuo vidaus paklausos, eksporto aplinkos ir fiskalinės politikos sprendimų.

    Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas birželio pradžioje prognozes peržiūrėjo žemyn: 2026 metų augimą sumažino iki 3,5 proc., o 2027 metų – iki 2,8 proc. Bankas pabrėžė, kad augimą gali palaikyti maksimalus lėšų panaudojimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės iki termino 2026 metų rugpjūčio pabaigoje, taip pat didesnės gynybos išlaidos.

    EBOiR taip pat akcentavo, kad Lenkijai numatytos reikšmingos lėšos per Europos Sąjungos gynybos finansavimo instrumentus, o vidaus politiniai sprendimai gali turėti įtakos jų įgyvendinimo greičiui. Investicijų tempo pokyčiai dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar BVP augimas viršija, ar nepasiekia prognozių.

    Naujausi duomenys ir politinis fonas

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS metų pradžioje paskelbė, kad 2025 metais šalies BVP augo 3,6 proc., po 3,0 proc. augimo 2024 metais. Šie rodikliai sustiprino valdžios komunikaciją apie spartesnį tempą, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis Vakarų Europos ekonomikomis.

    Prognozės 2026 metams rodo vieningą signalą: augimas turėtų išlikti palyginti tvirtas, tačiau skirtumai tarp institucijų vertinimų atspindi neapibrėžtumą dėl investicijų ciklo, viešųjų išlaidų krypties ir išorės paklausos. Kadangi TVF šį kartą nepateikė detalesnio argumentavimo, didesnį svorį vertinant trajektoriją įgauna kiti indikatoriai ir nacionalinių institucijų scenarijai.

  • Lenkijos centrinis bankas apie infliaciją: 2026 metais ji turėtų tilpti į 2,4–3,3 proc. rėžius

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski, NBP) paskelbė naujausią makroekonominę projekciją, kurioje numato, kad 2026 metais metinė infliacija su 50 proc. tikimybe bus 2,4–3,3 proc. Tai aukštesnis intervalas nei ankstesnėje, kovo mėnesį skelbtoje projekcijoje, kai buvo prognozuota 1,6–2,9 proc.

    NBP vertinimu, esant prielaidai, kad palūkanų normos išliks nepakitusios, kainų dinamikos trajektorija išliks nevienalytė ir jautri išorės veiksniams. Bankas pabrėžia, kad prognozė parengta remiantis duomenimis, kurie buvo prieinami iki 2026 metų birželio 17 dienos.

    Infliacijos ir augimo rėžiai

    Ilgesnio laikotarpio horizonte NBP skaičiuoja, kad 2027 metais infliacija su 50 proc. tikimybe turėtų patekti į 1,5–4,0 proc. intervalą. 2028 metais projicinis rėžis nurodomas 0,8–3,9 proc., o tai rodo, kad rizikos dėl kainų augimo išlieka, nors dalis spaudimo gali slopti.

    Ekonomikos augimo perspektyvose NBP pateikia, kad 2026 metais realaus BVP augimas su 50 proc. tikimybe sieks 3,0–4,4 proc. 2027 metais augimo rėžis mažėja iki 1,8–3,7 proc., o 2028 metais numatomas 1,9–4,1 proc. intervalas.

    Kas gali stumti kainas

    NBP atkreipia dėmesį, kad pastarąjį mėnesį pasaulio rinkose krito energetinių žaliavų kainos, ypač išryškėjo naftos pigimas. Tokios tendencijos paprastai mažina spaudimą degalų kainoms ir daliai transporto bei logistikos sąnaudų, tačiau poveikis vartotojų kainų indeksui nėra momentinis.

    Kartu bankas pabrėžia, kad Lenkijos ekonomikos artimiausioje aplinkoje aktyvumas išlieka prislopęs, o infliacija, nors ir sumažėjusi pastaruoju metu, vis dar yra aukštesnė nei metų pradžioje. Papildomos rizikos siejamos su geopolitika, įskaitant įtampą Artimuosiuose Rytuose, kuri gali staigiai pakeisti žaliavų ir energijos kainų kryptį.

    Palūkanos paliktos nepakeistos

    Po posėdžio NBP pinigų politiką formuojanti institucija pranešė, kad palūkanų normos paliekamos tame pačiame lygyje. Sprendimas grindžiamas nauja projekcija ir tuo, kad tolesnis infliacijos kelias priklausys nuo gaunamų duomenų apie kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Vertinant vidaus situaciją, išskiriami gegužės mėnesio mažmeninės prekybos bei pramonės ir statybos sektorių rezultatai. Taip pat pažymima, kad atlyginimų augimo tempas įmonių sektoriuje gegužę buvo mažesnis nei metų pradžioje, o užimtumas šioje ekonomikos dalyje ir toliau traukėsi.

    Bankas akcentuoja, kad būsimų sprendimų kryptį lems nauja informacija apie infliacijos perspektyvas, žaliavų kainas ir tarptautinę aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad palūkanų normų kelias gali kisti priklausomai nuo to, ar infliacija stabiliai artės prie tikslinių lygių, ir ar augimas nepradės ryškiau lėtėti.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Nauja prognozė: BVP augs, bet rizikos nemažėja

    Europos Komisija pavasario ekonominėje prognozėje atnaujino lūkesčius dėl Lenkijos ūkio: augimą ir toliau turėtų palaikyti vidaus vartojimas bei didelės investicijos, ypač susijusios su ES lėšomis. Vis dėlto Komisija signalizuoja, kad artimiausiais metais ekonomikai įtaką darys brangesnė energija ir lėtėjantis realių pajamų augimas.

    Vertinime pabrėžiama, kad Lenkijos ekonominis aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, tačiau vartojimo tempas gali priblėsti. Tam, Komisijos teigimu, svarbūs du veiksniai: aukštesnės energijos kainos ir mažėjantis darbo užmokesčio augimo pagreitis.

    Infliacija: 2,9 proc. tik 2027 metais

    Europos Komisija prognozuoja, kad infliacija Lenkijoje į 2,9 proc. lygį turėtų grįžti tik 2027 metais. Šis skaičius, palyginti su ankstesnėmis prielaidomis, buvo sumažintas, o tai rodo, kad kainų spaudimas, Komisijos vertinimu, ilgainiui turėtų slopti.

    Tuo pat metu bendra Europos Sąjungos aplinka, anot Komisijos, tapo sudėtingesnė dėl energetinių ir geopolitinių veiksnių. Prognozėje akcentuojama, kad energijos kainų šokai gali greitai persiduoti į vartotojų kainas ir pakeisti infliacijos trajektoriją net ir tada, kai ji iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilizuojama.

    Deficitas: 2026 metais – 6,5 proc.

    Komisija numato, kad valdžios sektoriaus deficitas Lenkijoje 2026 metais sieks 6,5 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesnėse prognozėse, kuriose buvo minimas 6,3 proc. lygis.

    Pagal Komisijos vertinimą, deficitas 2027 metais taip pat išliks didelis ir, lyginant su ankstesniais skaičiavimais, turėtų būti kiek didesnis. Tokia trajektorija reiškia, kad fiskalinė politika artimiausiais metais išliks vienas svarbiausių Lenkijos makroekonominių klausimų, ypač vertinant skolos dinamiką ir palūkanų normų aplinką.

    Investicijos, KPO ir gynybos išlaidos

    Komisija prognozuoja, kad investicijų teigiamas poveikis Lenkijos ekonomikai stiprės. Tai siejama su intensyvesniu ES fondų įsisavinimu ir projektų pabaiga laikotarpiu, kai ypač svarbus tampa KPO įgyvendinimas.

    Be to, prognozėje išskiriamas ir kitas veiksnys: didesnės išlaidos gynybai gali skatinti dalies produkcijos gamybą šalies viduje. Komisijos vertinimu, tai gali palaikyti pramonės užsakymus, nors bendrai ekonomikai iššūkių kelia energijos kainų ir geopolitikos nepastovumas.

    Nedarbas išliks rekordiškai žemas

    Darbo rinka, Europos Komisijos vertinimu, išliks viena stipriausių Lenkijos ekonomikos grandžių. Nedarbo lygis turėtų išsilaikyti itin žemas: prognozuojama apie 3,1 proc. šiais metais ir apie 3 proc. 2027 metais.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį į demografines tendencijas: mažėjant vietos darbuotojų skaičiui, trūkumą toliau kompensuos atvykstantys darbuotojai iš užsienio. Kartu numatoma, kad nominalaus darbo užmokesčio augimas lėtės nuo 8 proc. 2025 metais iki maždaug 6 proc. 2027 metais.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.