CP v2

Tag: BVP augimas

  • Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Nauja prognozė: BVP augs, bet rizikos nemažėja

    Europos Komisija pavasario ekonominėje prognozėje atnaujino lūkesčius dėl Lenkijos ūkio: augimą ir toliau turėtų palaikyti vidaus vartojimas bei didelės investicijos, ypač susijusios su ES lėšomis. Vis dėlto Komisija signalizuoja, kad artimiausiais metais ekonomikai įtaką darys brangesnė energija ir lėtėjantis realių pajamų augimas.

    Vertinime pabrėžiama, kad Lenkijos ekonominis aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, tačiau vartojimo tempas gali priblėsti. Tam, Komisijos teigimu, svarbūs du veiksniai: aukštesnės energijos kainos ir mažėjantis darbo užmokesčio augimo pagreitis.

    Infliacija: 2,9 proc. tik 2027 metais

    Europos Komisija prognozuoja, kad infliacija Lenkijoje į 2,9 proc. lygį turėtų grįžti tik 2027 metais. Šis skaičius, palyginti su ankstesnėmis prielaidomis, buvo sumažintas, o tai rodo, kad kainų spaudimas, Komisijos vertinimu, ilgainiui turėtų slopti.

    Tuo pat metu bendra Europos Sąjungos aplinka, anot Komisijos, tapo sudėtingesnė dėl energetinių ir geopolitinių veiksnių. Prognozėje akcentuojama, kad energijos kainų šokai gali greitai persiduoti į vartotojų kainas ir pakeisti infliacijos trajektoriją net ir tada, kai ji iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilizuojama.

    Deficitas: 2026 metais – 6,5 proc.

    Komisija numato, kad valdžios sektoriaus deficitas Lenkijoje 2026 metais sieks 6,5 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesnėse prognozėse, kuriose buvo minimas 6,3 proc. lygis.

    Pagal Komisijos vertinimą, deficitas 2027 metais taip pat išliks didelis ir, lyginant su ankstesniais skaičiavimais, turėtų būti kiek didesnis. Tokia trajektorija reiškia, kad fiskalinė politika artimiausiais metais išliks vienas svarbiausių Lenkijos makroekonominių klausimų, ypač vertinant skolos dinamiką ir palūkanų normų aplinką.

    Investicijos, KPO ir gynybos išlaidos

    Komisija prognozuoja, kad investicijų teigiamas poveikis Lenkijos ekonomikai stiprės. Tai siejama su intensyvesniu ES fondų įsisavinimu ir projektų pabaiga laikotarpiu, kai ypač svarbus tampa KPO įgyvendinimas.

    Be to, prognozėje išskiriamas ir kitas veiksnys: didesnės išlaidos gynybai gali skatinti dalies produkcijos gamybą šalies viduje. Komisijos vertinimu, tai gali palaikyti pramonės užsakymus, nors bendrai ekonomikai iššūkių kelia energijos kainų ir geopolitikos nepastovumas.

    Nedarbas išliks rekordiškai žemas

    Darbo rinka, Europos Komisijos vertinimu, išliks viena stipriausių Lenkijos ekonomikos grandžių. Nedarbo lygis turėtų išsilaikyti itin žemas: prognozuojama apie 3,1 proc. šiais metais ir apie 3 proc. 2027 metais.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį į demografines tendencijas: mažėjant vietos darbuotojų skaičiui, trūkumą toliau kompensuos atvykstantys darbuotojai iš užsienio. Kartu numatoma, kad nominalaus darbo užmokesčio augimas lėtės nuo 8 proc. 2025 metais iki maždaug 6 proc. 2027 metais.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.