CP v2

Tag: BVP

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Euro zonai lėtėjant, išsiskyrė 3 šalys: jų ekonomikos 2026 metais auga keliskart greičiau

    Euro zonai lėtėjant, išsiskyrė 3 šalys: jų ekonomikos 2026 metais auga keliskart greičiau

    Euro zonos augimas lėtėja

    Euro zonos ekonomikos augimas 2026 metų pradžioje smarkiai sulėtėjo. Eurostato antruoju įverčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,1 proc., o per metus – 0,8 proc.

    Ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį metinis euro zonos augimas siekė 1,3 proc., tad tempas akivaizdžiai prislopo. Visa Europos Sąjunga augo kiek sparčiau: 0,2 proc. per ketvirtį ir 1,0 proc. per metus.

    Ši dinamika išryškina atotrūkį nuo JAV, kur metinis BVP augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 2,7 proc. Vis dėlto lėtesnį bendrą euro zonos vaizdą užgožia kelių valstybių šuolis, gerokai lenkiantis vidurkį.

    Trys lyderės: Kipras, Bulgarija ir Ispanija

    Tarp valstybių, kurių 2026 metų pirmojo ketvirčio duomenys jau paskelbti, ryškiausiai išsiskyrė Kipras, Bulgarija ir Ispanija. Jų ekonomikos augo daugiau nei tris kartus greičiau nei euro zonos vidurkis.

    Visų trijų šalių rezultatus lemia skirtingi veiksniai: nuo turizmo ir investicijų iki vidaus vartojimo bei ES finansavimo. Tačiau kartu kiekviena jų susiduria ir su savomis rizikomis, kurios gali pakeisti trajektoriją antrąją metų pusę.

    Kipras: spartus augimas, bet didėja infliacijos spaudimas

    Kipro ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 3,0 proc. Tai aukščiausias rezultatas tarp šalių, kurių duomenys tuo metu buvo prieinami, ir beveik keturis kartus viršijo euro zonos vidurkį.

    Vis dėlto tempas sumažėjo, palyginti su 4,3 proc. metiniu augimu 2025 metų pabaigoje. Europos Komisija Kipro augimą siejo su stipriu privačiu vartojimu, investicijomis, kurias palaiko ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, bei itin sėkmingu turizmo sezonu.

    Išorinė aplinka, ypač energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, darė tiesioginę įtaką infliacijai. Kipro metinė infliacija nuo 0,9 proc. vasarį paspartėjo iki 1,5 proc. kovą ir 3,0 proc. balandį, o energijos kainos balandį buvo 8,7 proc. didesnės nei prieš metus.

    Turizmas, kuris sudaro apie 14 proc. Kipro BVP, išlieka jautriausia sritis. Tuo pat metu viešieji finansai suteikia amortizatorių: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrosios valdžios sektorius fiksavo 573,3 mln. eurų perteklių, tai atitiko 1,5 proc. BVP.

    Bulgarija: augimas išlieka, bet ryškėja fiskalinės įtampos

    Bulgarijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 2,9 proc. ir išlaikė tą patį tempą kaip 2025 metų pabaigoje. Rezultatas išsiskiria tuo, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos Bulgarija įsivedė eurą ir tapo 21-ąja euro zonos nare.

    Europos Centrinio Banko vertinimu, šalies integracija su bendra rinka yra gili: didelė eksporto dalis keliauja į ES ir euro zonos valstybes, o pramonės sektorius įsiliejęs į Europos tiekimo grandines. Europos Komisija 2026 metams Bulgarijai prognozavo 2,7 proc. augimą, kurį turėtų palaikyti ES lėšos, gynybos investicijos ir vartojimas.

    Tačiau augimą lydėjo įspėjimai dėl perkaitimo požymių. TVF yra akcentavęs, kad atlyginimų didėjimas gali lenkti našumą, o spartus kreditavimas ir būsto kainų kilimas didina disbalansų riziką.

    Fiskalinė padėtis taip pat kelia klausimų: 2025 metais deficitas išaugo iki 3,5 proc. BVP ir viršijo 3,0 proc. ribą, nuo kurios Europos Komisija vertina perteklinio deficito procedūros riziką. Be to, 2026 metų balandį metinė infliacija pašoko iki 6,2 proc., energijos kainoms padidėjus 16,1 proc., o paslaugų infliacijai pasiekus 8,3 proc.

    Ispanija: stipriausia iš didžiųjų

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai augo Ispanija. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį BVP padidėjo 0,6 proc. per ketvirtį ir 2,7 proc. per metus, šiek tiek paspartėjęs nuo 2,6 proc. 2025 metų pabaigoje.

    Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu Vokietijos metinis augimas siekė 0,3 proc., Prancūzijos – 1,1 proc., Italijos – 0,7 proc. Ispanijos tempas iš esmės prilygo JAV metiniam rodikliui.

    Ispanijos atsparumą daugiausia palaikė vidaus paklausa. Namų ūkių vartojimas per metus augo 3,2 proc., o bendrasis kapitalo formavimas – 5,8 proc., taip sustiprindamas investicijų vaidmenį ekonomikoje.

    Kita vertus, išorės paklausa augimą mažino, nes importas augo sparčiau nei eksportas. Analitikai taip pat pabrėžia struktūrines problemas: produktyvumo augimo vangumą, būsto pasiūlos nepakankamumą ir didelę valdžios skolos naštą, artėjančią prie 100 proc. BVP.

    Ką tai sako apie 2026 metų Europą

    Nors euro zonos bendras augimo tempas išlieka kuklus, 2026 metais Europos ekonomikos žemėlapis aiškiai persibraižo. Spartesnis augimas dažniau fiksuojamas pietinėse ir rytinėse ES valstybėse, o tradicinės pramonės šerdies ekonomikos auga gerokai lėčiau.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo energetikos kainų, geopolitinės rizikos ir to, kaip efektyviai šalys panaudos ES investicines programas. Ne mažiau svarbu ir tai, ar spartesnį augimą lydės tvarūs viešieji finansai bei našumo didėjimas, o ne vien laikini vartojimo ar turizmo ciklai.

  • Be migrantų Lenkijos ekonomika lėtėtų: dirbančių užsieniečių jau 1 139 400, rodo GUS

    Darbo rinką spaudžia demografija

    Lenkijos darbo rinką vis labiau formuoja demografinės tendencijos: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o įmonėms tampa sunkiau rasti darbuotojų. Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, 2025 metų spalio pabaigoje šalyje dirbo apie 1 139 400 užsieniečių, tai yra maždaug 7 proc. daugiau nei prieš metus.

    GUS taip pat fiksuoja, kad 2025 metų pabaigoje darbingo amžiaus grupėje buvo apie 21,7 mln. žmonių, maždaug 128 000 mažiau nei 2024 metais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia didesnį spaudimą atlyginimams, lėtesnį įmonių plėtros tempą ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų tarp sektorių.

    Migrantai svarbūs ne tik įdarbinimui

    Verslas pabrėžia, kad užsieniečiai užpildo ne tik laisvas darbo vietas, bet ir didina vidaus vartojimą, nes dalį uždarbio išleidžia vietos prekėms ir paslaugoms. Įvairių vertinimų teigimu, darbo migrantų indėlis į Lenkijos bendrąjį vidaus produktą gali sudaryti apie 5–10 proc., todėl jų reikšmė ekonomikai vertinama plačiau nei vien darbo jėgos trūkumo kompensavimas.

    GUS skelbė, kad užsieniečiai Lenkijoje 2024 metais didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms, o ypač augo išlaidos apgyvendinimui bei maitinimui. Tai rodo, kad migracija veikia ne tik gamybą ar paslaugų teikimą, bet ir mažmeninę prekybą, viešbučius bei restoranus.

    „Migracija padeda išlaikyti ekonomikos augimą, o migrantai yra ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai, kurie pinigus palieka Lenkijos įmonėse“, – sakė „McDonald’s Polska“ korporatyvinių ryšių ir poveikio direktorė Anna Papka.

    Teisė ir integracija lemia konkurencingumą

    Darbdaviai akcentuoja, kad ekonomikai svarbios ne tik migracijos apimtys, bet ir procedūrų greitis, aiškumas bei nuspėjamumas. Nuo 2025 metų birželio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo migracijos reguliavimo pokyčiai, kuriais siekta sugriežtinti ir kartu skaitmenizuoti procesus, susijusius su įdarbinimu, studijomis ir vizų sistema.

    Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl leidimų dirbti turėtų būti priimami per mėnesį, o sudėtingesniais atvejais per du mėnesius, praktikoje darbdaviai vis dar mini ilgas legalizavimo procedūras. Verslo apklausose tarp dažniausiai įvardijamų kliūčių dominuoja laukimo laikas dokumentams ir procedūrų sudėtingumas, o tai apsunkina planavimą ir didina darbuotojų kaitos riziką.

    Kita ne mažiau svarbi tema yra integracija: užsieniečių apsisprendimą likti šalyje lemia ne vien atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė, būsto prieinamumas, viešųjų paslaugų pasiekiamumas bei darbdavio ir savivaldos teikiama pagalba. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingą ekonomiką, Lenkijai svarbu ne tik pritraukti darbuotojų, bet ir sukurti sąlygas jiems stabiliai įsitvirtinti.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.

  • Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonoje balandį metinė infliacija paspartėjo iki 3,0 proc., kai kovą siekė 2,6 proc. Tokią išankstinę informaciją paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat, o pagrindiniu kainų šuolio varikliu tapo energija.

    Eurostat duomenimis, energijos kainos per metus balandį didėjo 10,9 proc., kai kovą metinis augimas buvo 5,1 proc. Paslaugų kainų augimas lėtėjo iki 3,0 proc., maisto, alkoholio ir tabako – spartėjo iki 2,5 proc., o neenerginių pramonės prekių – iki 0,8 proc.

    Nafta brangsta, augimas stringa

    Infliacijos pagreitėjimas sutapo su lėtėjančiu ekonomikos tempu. Euro zonos bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,1 proc., o tai rodo itin trapų atsigavimą.

    Metinis ekonomikos augimas euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,0 proc. Tai yra mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas buvo spartesnis, todėl rinkos vis dažniau kalba apie prastėjančią ūkio inerciją.

    Didžiausią spaudimą kainoms kelia geopolitinė įtampa ir su ja susijęs energijos tiekimo neapibrėžtumas. Euro zonos infliacijai tai ypač jautru, nes energijos kainos greitai persiduoda tiek transporto, tiek gamybos, tiek maisto grandinėms.

    Stagfliacijos rizika ir ECB sprendimai

    Lėtas augimas kartu su aukšta infliacija didina stagfliacijos riziką, kai kainos kyla, bet ekonomika neįsibėgėja. Tokia kombinacija tampa sudėtingu išbandymu Europos Centriniam Bankui, kurio tikslas – 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu.

    Įprastas atsakas į spartėjančią infliaciją būtų palūkanų normų didinimas, tačiau tai dar labiau brangintų skolinimąsi ir galėtų slopinti jau ir taip vangų kreditavimą. Jei infliacijos šuolis vertinamas kaip laikinas, centriniai bankai dažnai renkasi palaukti, nes pinigų politikos poveikis ekonomikai pasireiškia su vėlavimu.

    Europos Centrinio Banko bazinė palūkanų norma, kaip skelbta anksčiau, nuo 2025 metų birželio laikoma 2 proc. Tuo pat metu panašios atsargesnės pozicijos laikėsi ir kiti didieji centriniai bankai, rinkoms siunčiant signalą, kad prioritetas dabar yra infliacijos trajektorijos tvarumas, o ne skubūs sprendimai.

    Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais kainų spaudimas gali išlikti, ypač jei energijos rinkose tęsis dideli svyravimai. Verslui svarbiausias klausimas – ar išaugusios sąnaudos bus laikinos, ar taps nauju kainų lygiu, kuris privers peržiūrėti investicijų ir plėtros planus.

  • OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.

    Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

    Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.

    OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.

    Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.

    Ypač paveikti jauni žmonės

    OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.

    Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.

    „Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.

    Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.

    Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę

    Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.

    OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.

    „Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.