Tag: BVP

  • Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią 2026 metų ketvirtį praktiškai neaugo – bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išliko beveik nepakitęs.

    Kaip skelbia „Euronews“, išankstiniais Japonijos Vyriausybės (Kabinetų biuro) duomenimis, rezultatas nuvylė: ekonomistai prognozavo 0,1 proc. plėtrą, o prieš tai buvęs ketvirtis rodė 0,4 proc. augimą.

    Metiniu perskaičiavimu ekonomika susitraukė 0,1 proc., nors buvo tikėtasi 0,2 proc. augimo. Prie spaudimo prisidėjo brangusi energija, silpna jena, prasti orai ir gamybą trikdę įvykiai.

    Tarp svarbiausių veiksnių minimas naftos kainų šuolis, kuris didino sąnaudas tiek verslui, tiek gyventojams. Japonija importuoja beveik visą naftą, o tiekimo grandinės ir gabenimas per Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyti dėl karo su Iranu.

    Kas labiausiai tempė augimą žemyn

    Papildomą smūgį sudavė silpna jena, nes importuojama energija ir kitos prekės tapo brangesnės. JAV doleris pastaruoju metu siekė apie 160 jenų, kai prieš penkerius metus kursas buvo mažesnis nei 115 jenų už dolerį.

    Infliacija, neįskaičiuojant šviežio maisto, rugsėjį pakilo iki 2,1 proc. (rugpjūtį buvo 1,7 proc.) ir viršijo Japonijos centrinio banko 2 proc. tikslą.

    Gyventojų vartojimas realiąja išraiška mažėjo: privatus vartojimas smuko 0,3 proc. ketvirtis iš ketvirčio – tiek pat, kiek ir ankstesnius tris mėnesius. Prie to prisidėjo ir orai: taifūnai bei smarkios liūtys mažino pirkėjų srautus.

    Augimą slopino ir užsienio prekyba: grynasis eksportas nuo BVP augimo „nuskaičiavo“ 0,6 procentinio punkto – importas didėjo 2,5 proc., o eksportas smuko 0,2 proc.

    Žemės drebėjimo poveikis ir investicijų atsigavimas

    Liepos mėnesį pietvakarių Kiūšiū saloje įvykęs žemės drebėjimas laikinai sutrikdė dalies gamyklų darbą, o tai taip pat prisidėjo prie silpnesnių ketvirčio rodiklių.

    Vis dėlto buvo ir pozityvių signalų: verslo investicijos atšoko 1,6 proc. (metiniu perskaičiavimu – 6,8 proc.), jas rėmė stipri skaitmeninių technologijų paklausa. Augimą palaikė ir didėjusios viešosios atsargos.

    Vertindami duomenis, ekonomistai atkreipė dėmesį, kad bendras BVP rodiklis buvo kiek silpnesnis, nei tikėtasi, o detalesni skaičiai – nedžiuginantys. Kartu pabrėžiama, jog, nepaisant išorinių sukrėtimų, vidaus ekonomika išlieka gana atspari.

    Palūkanų kėlimas gruodį vis dar tikėtinas

    Nors augimas ir sustojo, analitikai mano, kad tai greičiausiai neatgrasys Japonijos centrinio banko nuo dar vieno palūkanų didinimo gruodį – ypač jei infliacinis spaudimas toliau stiprės.

    Tuo metu premjerės Sanae Takaichi vadovaujama Vyriausybė siekia priimti įstatymus dėl maisto produktų mokesčių mažinimo, tačiau planą apsunkina didėjanti valstybės skola ir klausimas, iš ko būtų finansuojamas šis sprendimas.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pagal nominalų BVP JAV doleriais Japonija 2027 metais gali nukristi iš ketvirtos į šeštą vietą pasaulyje, ją aplenktų Indija ir Jungtinė Karalystė.

  • Lenkija gynybai kitąmet skirs 4,5 proc. BVP, bet BGK teigia: pikas jau praeityje

    Lenkija ir toliau didina išlaidas gynybai – kitų metų biudžete šiam tikslui numatyta 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto šalies valstybinio plėtros banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ (BGK) viceprezidentė Marta Postuła sako, kad išlaidų pikas, vertinant pagal BVP dalį, jau yra praeityje.

    Apie tai ji kalbėjo interviu portalui money.pl, pabrėždama, kad didžiausią išlaidų bangą lėmė per trumpą laiką būtinybė įsigyti daug ginkluotės. Pasak jos, tai buvo sąmoninga reakcija į realias saugumo grėsmes.

    Lenkijos parlamente spalio pabaigoje gynybos komitetas pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui gynybos dalyje. Tai reiškia, kad planuojamos sumos juda į priekį įprasta teisėkūros tvarka.

    Gyventojams ir ekonomikai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: viena vertus, dideli pirkimai ir modernizacija reiškia ilgalaikius įsipareigojimus, kita vertus, dalis išlaidų finansuojama ne tik iš einamojo biudžeto, bet ir per specialų fondą, kuriame naudojamos ir paskolos.

    Kiek lėšų numatyta kariuomenei

    Kitąmet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto, kaip numatoma, turėtų viršyti 131 mlrd. zlotų. Iš šios sumos daugiau kaip 41 mlrd. zlotų planuojama skirti kariuomenės modernizavimui.

    Taip pat nurodoma, kad suplanuotos lėšos turėtų leisti išlaikyti per 238 tūkst. karių. Daugiausia pinigų – daugiau kaip 125,2 mlrd. zlotų – būtų apskaitoma biudžeto dalyje „Nacionalinė gynyba“, kuri praktiškai yra gynybos ministro dispozicijoje.

    Likusios lėšos atsiranda kitose biudžeto dalyse: didžiausia iš jų siejama su civiline sauga ir gyventojų apsauga – tam numatyta beveik 5,9 mlrd. zlotų iš vaivadų biudžetų ir Vidaus reikalų ministerijos (MSWiA) išlaidų.

    Palyginimui, šiemet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto sudaro apie 124,8 mlrd. zlotų, iš kurių 118,6 mlrd. yra gynybos ministerijos dispozicijoje, o likusi dalis – kituose resortuose.

    Papildomas finansavimas ir NIK kritika

    Be biudžeto lėšų, į bendrą vaizdą įtraukiamos ir išlaidos, planuojamos iš Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondo. Šio fondo planuojamos išlaidos siekia 77,6 mlrd. zlotų, tačiau pabrėžiama, kad fondas iki šiol dar nėra iki galo įvykdęs nė vieno savo išlaidų plano.

    Šio fondo operatorius yra BGK. Fondo idėja – sudaryti galimybes dideliems gynybos pirkimams, nepadengiant visos sąskaitos iš karto iš einamųjų metų biudžeto, nes dalis finansavimo užtikrinama ir per kreditavimą.

    Spalį Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) paskelbė kritišką komunikatą apie modernizacijos finansavimą, akcentuodama, kad didžiausia problema – ne pirkimų tempas, o jų kaštų išdėstymas laike. NIK nurodo, jog vis dar trūksta realios strategijos, kaip sistemingai bus grąžinami fondo įsipareigojimai.

    Sprendimas dėl ES paskolų – iki lapkričio pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis praėjusią savaitę sakė, kad iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar šalis sieks papildomų paskolų iš ES gynybos programos SAFE (vadinamos SAFE 2.0). Jo teigimu, Lenkijai svarbu, kad gynyba ir saugumas būtų vienas iš kito ES daugiametės finansinės programos prioritetų, ir kad parama neapsiribotų vien paskolomis.

    Nurodoma, kad iš paskolų programos SAFE dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo dalis. Tuo metu Lenkija įvardijama kaip didžiausia pirmojo paskirstymo naudos gavėja, gavusi 43,7 mlrd. eurų.

  • JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    Jungtinės Karalystės ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį išaugo 0,7 proc. – tiek, kiek ir tikėtasi. Augimą labiausiai tempė paslaugų sektorius, ypač su technologijomis susijusios veiklos.

    Kaip skelbia „Euronews“, liepos–rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei antrą ketvirtį, kurio rezultatas buvo patikslintas iki 0,5 proc. Metinis BVP prieaugis siekė 1,9 proc.

    Vien per rugsėjį BVP padidėjo 0,2 proc., tuo metu rugpjūtį ekonomika iš esmės neaugo. Tai rodo, kad trečio ketvirčio pabaigoje augimas išliko teigiamas, nors tempas nebuvo didelis.

    Prie bendro paveikslo prisidėjo ir išoriniai veiksniai: Irano karas didino energijos sąnaudas, o tai paprastai veikia tiek verslo išlaidas, tiek namų ūkių biudžetus.

    Didžiausias postūmis – programavimas ir konsultacijos

    Statistikos duomenimis, paslaugų sektoriaus produkcija trečią ketvirtį paaugo 0,9 proc. Tai tapo pagrindiniu visos ekonomikos augimo šaltiniu.

    Kompiuterių programavimas, konsultacijos ir susijusios veiklos šoktelėjo 4,4 proc., o platesnis informacijos ir ryšių sektorius paaugo 2,1 proc. ONS pažymėjo, kad būtent šios veiklos 2026 metais buvo didžiausias BVP augimo variklis.

    Taip pat nurodyta, kad įmonės, fiksavusios didžiausius apyvartos šuolius, dažnai dirbo su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto tikslią šių technologijų įtaką ekonomikai įvertinti sudėtinga.

    Gamyba augo menkai, statybos traukėsi

    Pramonės produkcija per ketvirtį padidėjo tik 0,1 proc., o statybų sektorius smuko 0,7 proc. Tai reiškia, kad bendrą augimą iš esmės „išnešė“ paslaugos.

    Per tris mėnesius iki rugsėjo apdirbamoji gamyba paaugo 0,9 proc. Labiausiai išsiskyrė kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių segmentas – jo produkcija augo 4,6 proc.

    Finansų bendrovės „AJ Bell“ atstovė Sarah Coles teigė, kad, atsižvelgiant į pasaulinį foną, pragyvenimo išlaidų augimą ir artėjančio biudžeto neapibrėžtumą, trečio ketvirčio augimas laikėsi neblogai, o DI atliko reikšmingą vaidmenį.

    Bank of England: geresnės augimo prognozės, bet brangsta skolinimasis

    Praėjusią savaitę Anglijos bankas padidino JK ekonomikos augimo prognozę 2026 metams iki 1,6 proc., o 2027 metams – iki 1,3 proc. Anksčiau, liepą, abiem metams buvo numatyta po 1,1 proc.

    Centras bankas taip pat ketvirtadaliu procentinio punkto pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. Tai buvo pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Tuo pat metu infliacija rugsėjį pasiekė 3,5 proc. – prie to prisidėjo brangesnės namų ūkių energijos sąskaitos ir didesnės degalų kainos.

    Investicijų strategas Kit Rees iš „Quilter“ augimą apibūdino kaip tvirtą, nors istoriškai neįspūdingą. Jo vertinimu, didesnės darbo sąnaudos, kylančios energijos kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams gali slėgti ekonomiką iki 2027 metų.

  • S&P perspėja: Lenkijos grynoji skola iki 2029-ųjų gali viršyti 70 proc. BVP

    Lenkijos viešųjų finansų padėtis sulaukė griežto tarptautinio įvertinimo: „S&P Global Ratings“ įspėja, kad šalies grynoji valstybės skola iki 2029 metų gali perkopti 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros vertinimu, skolos augimas per kelerius metus būtų labai spartus.

    Kaip pabrėžiama ataskaitoje, didėjantis įsiskolinimas ilgainiui gali apriboti valdžios galimybes reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir neigiamai paveikti augimo perspektyvas. Šis signalas svarbus ir investuotojams, nes skolos dinamika yra viena esminių priežasčių, dėl kurių peržiūrimi reitingai.

    Neseniai agentūra paliko Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta „A-“, tačiau sumažino reitingą nacionaline valiuta nuo „A“ iki „A-“. Abiejų reitingų perspektyvos pakeistos iš stabilios į neigiamą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu didėja tikimybė sulaukti dar vieno pabloginimo.

    „S&P“ nurodo, kad riziką reitingui didina užsitęsusios fiskalinės disproporcijos, skolos didėjimas ir politinė poliarizacija, kuri gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokie veiksniai, agentūros vertinimu, kelia grėsmę tiek ekonomikos augimui, tiek viešųjų finansų tvarumui.

    Skolos augimas ir reitingo rizika

    „S&P“ prognozuoja, kad iki 2029 metų Lenkijos grynoji skola gali viršyti 70 proc. BVP. Ataskaitoje pažymima, kad tai reikštų daugiau nei 20 procentinių punktų šuolį per penkerius metus.

    Agentūra taip pat aiškiai įvardija, kada galėtų imtis dar griežtesnių žingsnių: reitingas gali būti mažinamas, jei fiskaliniai disbalansai taps ilgalaikiai, o skolos augimas ir politiniai nesutarimai padidins riziką ekonomikos plėtrai.

    Augimas gali išlikti, bet biudžetas – silpna vieta

    Nepaisant įspėjimų dėl skolos, „S&P“ tikisi, kad artimiausius dvejus ar trejus metus Lenkijos ekonomika vis dar galėtų augti maždaug 3 proc. tempu. Tokį augimą, agentūros vertinimu, palaikytų vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad įtempta biudžeto situacija artimiausiais metais išliks viena didžiausių šalies pažeidžiamumo vietų, o tai gali didinti spaudimą reitingams.

    „Credit Agricole“: be konsolidacijos – didesnės skolinimosi išlaidos

    „Credit Agricole“ ekonomistai vertina, kad jei po 2027 metų parlamento rinkimų nebus pradėta viešųjų finansų konsolidacija, Lenkijai gali grėsti tolesni reitingo perspektyvų ir paties reitingo mažinimai.

    Jų teigimu, tai galėtų reikšti didesnį valstybės obligacijų pajamingumą, o kartu – ir augančias skolos aptarnavimo išlaidas.

    Ekonomistai aiškina, kad fiskalinė konsolidacija praktiškai reiškia išlaidų ribojimą kartu didinant biudžeto pajamas, pavyzdžiui, griežtinant mokesčių sistemos kontrolę arba keliant mokesčius. Jų vertinimu, dėl rinkimų ciklo tokie sprendimai realiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Tekste primenama ir ankstesnė patirtis: 2026 metų rugsėjį „Moody’s“ buvo sumažinusi Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta iš A2 į A3, kaip pagrindines priežastis nurodydama fiskalinės padėties pablogėjimą ir skolos aptarnavimo kaštus.

  • Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.

    Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.

    Kas labiausiai smukdė ekonomiką?

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.

    Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.

    Infliacija vėl paspartėjo

    Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.

    Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.

    Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?

    Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.

    „Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.

    Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.

    Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.

    „Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.

    Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.

    Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.

  • Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje metinė infliacija spalį paspartėjo iki 5,4 proc., pranešė šalies statistikos institucija Istat. Rugsėjį kainų augimas siekė 4,2 proc., tad šuolis per mėnesį tapo vienu ryškiausių šių metų pokyčių.

    Pasak Istat, kainas labiausiai kilstelėjo brangusi energija, taip pat maistas ir transporto paslaugos. Toks tempas gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zonoje.

    Energetika vėl tampa varikliu

    Energetikos kainų įtaka infliacijai Italijoje išlieka itin didelė, nes brangstant naftai ir dujoms tai greitai persiduoda tiek degalams, tiek logistikai, tiek daliai pramonės kaštų. Dėl to vartotojai pokyčius pajunta ne tik sąskaitose už energiją, bet ir kasdienio krepšelio kainose.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos brangimas pavojingas tuo, jog jis gali sukelti antrinį efektą: įmonės didesnius kaštus mėgina kompensuoti keldamos kainas, o darbuotojai siekia didesnių atlyginimų. Tokia grandinė gali užtęsti infliacijos spaudimą net ir tada, kai pirminis šokas pradeda slopti.

    Euro zona auga, bet rizikos nemažėja

    Tuo pat metu nauji euro zonos duomenys rodo, kad 21 šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc. Tai daugiau, nei prognozavo rinkos, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad bendrą rezultatą reikšmingai kilstelėjo itin spartus Airijos augimas, todėl be šios šalies euro zonos plėtra būtų kuklesnė. Dėl to vis dažniau kalbama apie netolygų atsigavimą ir didėjančią riziką, kad dalis valstybių gali įstrigti tarp lėto augimo ir aukštos infliacijos.

    „Euro zonos ekonomika kol kas atlaikė geopolitinių sukrėtimų poveikį, tačiau brangstanti energija žiemą gali tapti papildomu iššūkiu augimui“, – teigė ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Colijnas.

    Skirtingi šalių scenarijai

    Duomenys rodo, kad situacija euro zonoje skiriasi: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2 proc., o Ispanija išlaikė 0,6 proc. tempą. Tuo metu Prancūzija fiksavo 0,1 proc. nuosmukį, o Italijos ekonomika, remiantis ketvirčio dinamika, iš esmės neaugo.

    Ekonomistai tokią mozaiką vertina kaip signalą, kad bendri euro zonos rodikliai gali slėpti silpnesnes didžiųjų šalių tendencijas. Jei infliacija toliau stebins į viršų, o augimas išliks trapus, didės vadinamosios stagfliacijos rizika, kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.

    Rinkoms tai reikštų sudėtingesnį laikotarpį: griežtesnė pinigų politika paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali slopinti vartojimą ir investicijas. Dėl to artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs vertinant, ar energetikos brangimas taps trumpu šoku, ar ilgesne problema žiemos sezonu.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.

  • JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    Augimas pakoreguotas aukštyn

    Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba ONS patikslino, kad šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį augo 0,5 proc. Pirmajame vertinime buvo skelbta 0,4 proc., tad ekonomikos vaizdas pagerėjo nežymiai, bet reikšmingai rinkoms.

    Vis dėlto tempas sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, kai fiksuotas 0,6 proc. kilimas. Nauji skaičiai pateikiami tuo metu, kai ekonomika veikia esant aukštoms skolinimosi sąnaudoms ir išliekant kainų spaudimui.

    Paslaugos tapo pagrindiniu varikliu

    ONS duomenimis, pagrindinė patikslinimo priežastis buvo stipresni profesionalių, mokslinių ir techninių paslaugų rezultatai, kurie paaiškėjo gavus atnaujintus verslo apklausų duomenis. Bendra paslaugų sektoriaus apimtis antrąjį ketvirtį augo 0,6 proc., kai anksčiau buvo vertinta 0,5 proc.

    Didžiausią įtaką, kaip nurodoma, darė reklamos paslaugos, moksliniai tyrimai, teisinės paslaugos ir kompiuterių programavimas. Tai atspindi ekonomikos struktūrą, kurioje paslaugos sudaro didžiausią BVP dalį ir dažnai kompensuoja kitų sektorių svyravimus.

    „Stipresnis paslaugų sektoriaus augimas reiškia, kad ekonomika dabar yra šiek tiek didesnė, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė ONS ekonomikos statistikos direktorė Liz McKeown.

    Ką rodo kiti sektoriai ir gyventojų pajamos

    Patikslintame vertinime taip pat matyti, kad statybų sektorius augo 0,8 proc. Tuo metu gamybos ir kitos pramoninės veiklos apimtis susitraukė 0,1 proc., todėl bendras ekonomikos paveikslas išlieka nevienalytis.

    Gyventojų finansinę padėtį šiek tiek gerino realių disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui augimas: jos padidėjo 1,0 proc. Po pirmojo ketvirčio kritimo, siekusio 0,8 proc., tai signalizuoja atsistatymą, nors vartotojų elgseną vis dar riboja palūkanos ir pragyvenimo kaina.

    Rizikos: palūkanos, obligacijų pajamingumas ir biudžetas

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, ar ekonomikos pagyvėjimą pavyks išlaikyti, jei skolinimosi sąnaudos ir toliau išliks aukštos. Pastaraisiais mėnesiais investuotojai jautriai reaguoja į infliacijos pokyčius ir valstybės skolos kainą, todėl vyriausybės fiskaliniai sprendimai tampa itin svarbūs.

    Finansų kancleris John Healey biudžetą planuoja pristatyti spalio 28 dieną ir yra įsipareigojęs laikytis griežtos fiskalinės drausmės. Analitikai perspėja, kad mokesčių didinimas ar panašios priemonės galėtų pristabdyti dar tik ryškėjančias augimo tendencijas.

    „Augimas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi iš pradžių, tačiau jį vis dar sunku pasiekti, kai namų ūkiai ir verslas susiduria su didelėmis skolinimosi sąnaudomis, infliaciniu spaudimu ir vėstančia darbo rinka“, – sakė Richard Carter.

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.