CP v2

Tag: BVP

  • JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    Augimas pakoreguotas aukštyn

    Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba ONS patikslino, kad šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį augo 0,5 proc. Pirmajame vertinime buvo skelbta 0,4 proc., tad ekonomikos vaizdas pagerėjo nežymiai, bet reikšmingai rinkoms.

    Vis dėlto tempas sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, kai fiksuotas 0,6 proc. kilimas. Nauji skaičiai pateikiami tuo metu, kai ekonomika veikia esant aukštoms skolinimosi sąnaudoms ir išliekant kainų spaudimui.

    Paslaugos tapo pagrindiniu varikliu

    ONS duomenimis, pagrindinė patikslinimo priežastis buvo stipresni profesionalių, mokslinių ir techninių paslaugų rezultatai, kurie paaiškėjo gavus atnaujintus verslo apklausų duomenis. Bendra paslaugų sektoriaus apimtis antrąjį ketvirtį augo 0,6 proc., kai anksčiau buvo vertinta 0,5 proc.

    Didžiausią įtaką, kaip nurodoma, darė reklamos paslaugos, moksliniai tyrimai, teisinės paslaugos ir kompiuterių programavimas. Tai atspindi ekonomikos struktūrą, kurioje paslaugos sudaro didžiausią BVP dalį ir dažnai kompensuoja kitų sektorių svyravimus.

    „Stipresnis paslaugų sektoriaus augimas reiškia, kad ekonomika dabar yra šiek tiek didesnė, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė ONS ekonomikos statistikos direktorė Liz McKeown.

    Ką rodo kiti sektoriai ir gyventojų pajamos

    Patikslintame vertinime taip pat matyti, kad statybų sektorius augo 0,8 proc. Tuo metu gamybos ir kitos pramoninės veiklos apimtis susitraukė 0,1 proc., todėl bendras ekonomikos paveikslas išlieka nevienalytis.

    Gyventojų finansinę padėtį šiek tiek gerino realių disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui augimas: jos padidėjo 1,0 proc. Po pirmojo ketvirčio kritimo, siekusio 0,8 proc., tai signalizuoja atsistatymą, nors vartotojų elgseną vis dar riboja palūkanos ir pragyvenimo kaina.

    Rizikos: palūkanos, obligacijų pajamingumas ir biudžetas

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, ar ekonomikos pagyvėjimą pavyks išlaikyti, jei skolinimosi sąnaudos ir toliau išliks aukštos. Pastaraisiais mėnesiais investuotojai jautriai reaguoja į infliacijos pokyčius ir valstybės skolos kainą, todėl vyriausybės fiskaliniai sprendimai tampa itin svarbūs.

    Finansų kancleris John Healey biudžetą planuoja pristatyti spalio 28 dieną ir yra įsipareigojęs laikytis griežtos fiskalinės drausmės. Analitikai perspėja, kad mokesčių didinimas ar panašios priemonės galėtų pristabdyti dar tik ryškėjančias augimo tendencijas.

    „Augimas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi iš pradžių, tačiau jį vis dar sunku pasiekti, kai namų ūkiai ir verslas susiduria su didelėmis skolinimosi sąnaudomis, infliaciniu spaudimu ir vėstančia darbo rinka“, – sakė Richard Carter.

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.

  • Lenkijos valdžia patvirtino skolos valdymo planą iki 2030 metų: rodikliai artėja prie 60 proc.

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino 2027–2030 metų viešųjų finansų sektoriaus skolos valdymo strategiją. Dokumente numatoma, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis artimiausiais metais didės, o vėliau turėtų stabilizuotis ir nežymiai mažėti.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skolos santykis su BVP 2026 metais sieks 55,3 proc., o 2027 metais padidės iki 55,9 proc. Didžiausia reikšmė strategijos laikotarpiu numatoma 2029 metais, kai rodiklis turėtų pasiekti 59,2 proc., o 2030 metais sumažėti iki 58,3 proc.

    Ką reiškia 55 proc. riba?

    Strategijoje pažymima, kad pagal ministerijos scenarijų 55 proc. BVP atsargumo riba, nustatyta viešųjų finansų taisyklėse, būtų peržengta 2028 metais. Tai reikštų, kad vėlesniais metais galėtų būti taikomos papildomos fiskalinės drausmės procedūros, priklausomai nuo faktinių vykdymo rezultatų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad per visą strategijos laikotarpį skolos rodiklis turėtų išlikti žemiau 60 proc. BVP ribos, kuri dažnai laikoma svarbia orientyrine riba vertinant fiskalinį tvarumą. Lenkija taip pat turi atsižvelgti į nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalines taisykles, įskaitant reikalavimus, taikomus esant perviršinio deficito procedūrai.

    Skolos struktūra ir skolinimosi kryptys

    Strategijoje numatytas ketverių metų horizontas apima ne tik valstybės iždo skolą, bet ir kitą viešųjų finansų sektoriaus skolą. Finansų ministerija nurodo, kad pagrindinis tikslas nesikeičia: finansuoti valstybės skolinimosi poreikius mažinant skolos aptarnavimo kainą ilguoju laikotarpiu, kartu valdant riziką.

    Planuojama, kad 2027–2030 metais pagrindinis skolinimosi šaltinis išliks vidaus rinka. Taip pat siekiama, kad skola užsienio valiutomis sudarytų mažiau nei 25 proc. valstybės iždo skolos, paliekant galimybę laikiniems nukrypimams, jei keistųsi rinkos ar biudžeto sąlygos.

    Strategijoje numatyta toliau didinti fiksuotų palūkanų obligacijų emisijas vidaus rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Ministerija taip pat kelia tikslą išlaikyti vidutinę vidaus skolos trukmę apie 4,5 metų, o visos valstybės iždo skolos vidutinę trukmę užtikrinti ne trumpesnę nei penkerių metų.

  • Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzija perspėja dėl sparčiai augančios valstybės skolos: Finansų ministerijos vertinimu, 2026 metais ji pasieks 119,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais pakils iki 121,7 proc. Tai būtų aukščiausias lygis nuo 1978 metų, remiantis nacionalinės statistikos tarnybos Insee istorine seka.

    Tokie skaičiai ryškiai viršija Europos Sąjungoje taikomus orientyrus: pagal fiskalines taisykles valstybės skola turėtų artėti prie 60 proc. BVP, o metinis valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP. Ministerijos atstovai didėjimą aiškina tuo, kad deficitas išlieka aukštas, todėl skola kyla beveik automatiškai.

    Deficitas lieka per didelis

    Valdžios sektoriaus deficitas pernai, ministerijos duomenimis, sudarė 5,1 proc. BVP, o šiemet prognozuojamas dar didesnis – 5,4 proc. Dėl to Prancūzija jau kurį laiką yra sustiprinto Europos Komisijos fiskalinio stebėjimo lauke, nes rodikliai nesuderinami su ES biudžetinės drausmės kryptimi.

    Vyriausybė tikisi, kad kitais metais deficitas sumažės iki 5 proc. BVP, tačiau tai vis tiek būtų gerokai virš 3 proc. ribos. Finansų politikos kryptį papildomai komplikuoja politinis ciklas, nes šalyje artėja rinkimai, o dalis sprendimų tiesiogiai paveiktų rinkėjų pajamas ir vartojimą.

    Planuojami 54 mlrd. eurų karpymai

    Premjeras Sebastianas Lecornu, pristatydamas 2027 metų biudžeto gaires, nurodė, kad planuojama korekcijų ir išlaidų mažinimo priemonių suma siektų 54 mlrd. eurų. Dalis jautriausių klausimų, įskaitant diskusijas dėl lengvatų mažinimo pensininkams, paliekama spręsti parlamentui.

    Parlamento finansų komiteto vadovas jau perspėjo, kad plataus masto taupymo priemonės gali būti pritaikytos pernelyg vienodai visoms grupėms, todėl labiausiai skaudėtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai didina riziką, kad politinės derybos lėtins sprendimus, o finansų rinkos jautriau vertins Prancūzijos skolinimosi perspektyvas.

    Ekonomikos augimą slopina energijos šokas

    Nepriklausomas fiskalinis prižiūrėtojas, Aukštoji viešųjų finansų taryba, vertina pateiktų priemonių makroekonominį pagrįstumą. Tarybos vadovė Amelie de Montchalin viešai akcentavo, kad kryptį dar galima pakoreguoti, jei sprendimai bus greiti ir atsakingi.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos žemyn dėl silpnesnio vartojimo ir padidėjusio neapibrėžtumo energijos rinkose. Ministerija pažymi, kad naujas energijos kainų šuolis, susijęs su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, didina spaudimą infliacijai ir valstybės išlaidoms, o tai apsunkina skolos stabilizavimą.

    Euro zonoje Prancūzija pagal įsiskolinimą šiuo metu nusileidžia tik Graikijai ir Italijai. Kontrastas ryškėja, nes kai kurios šalys skolos santykį su BVP pastaraisiais metais mažino: Ispanijoje jis, skelbiama, buvo nusileidęs žemiau 100 proc., o Portugalija savo rodiklį buvo priartinusi prie mažesnio nei 90 proc. lygio.

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    Emisijos kilo, ekonomika stovėjo

    Europos Sąjungos ekonomikoje 2026 metų pirmąjį ketvirtį sezoniniu požiūriu pakoreguotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė 837 mln. tonų CO2 ekvivalento, skelbia „Eurostat“.

    Tuo pačiu laikotarpiu ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iš esmės nekito. Toks derinys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir tarša ne visada juda ta pačia kryptimi, ypač kai keičiasi energetikos gamyba ir vartojimas.

    Metinis vaizdas palankesnis

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, emisijos buvo 1,2 proc. mažesnės, o BVP – 0,8 proc. didesnis. Tai atitinka pastaraisiais metais ES dažnai akcentuojamą tikslą mažinti emisijas išlaikant ekonomikos augimą.

    Vis dėlto ketvirčio pokytis rodo, kad pažanga nėra tolygi: dalį metų rezultatų gali lemti temperatūros svyravimai, energijos poreikis, elektrinių gamybos struktūra bei pramonės ciklai.

    Kur emisijos augo labiausiai?

    Pagal sektorius didžiausias emisijų šuolis fiksuotas elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekime – čia jos padidėjo 4,8 proc. Tai gali būti susiję su didesne gamyba, pasikeitusia kuro struktūra arba laikinais sistemos balansavimo poreikiais.

    Tuo pat metu namų ūkių emisijos sumažėjo 1,3 proc., o apdirbamoji gamyba ir transportas – po 0,6 proc. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad bendrą ES rodiklį reikšmingai formavo būtent energetikos sektorius.

    Šalys: daug kur augimas, bet ne visur

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, emisijos didėjo 20 valstybių narių. Didžiausi augimai fiksuoti Estijoje (9,7 proc.), Suomijoje (6,4 proc.) ir Bulgarijoje (4,6 proc.).

    „Eurostat“ šiuos pokyčius siejo su didesne statybų bei komunalinių paslaugų apimtimi. Tuo metu 7 valstybėse emisijos mažėjo, o ryškiausi kritimai matyti Slovėnijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (3,8 proc.) ir Rumunijoje (2,7 proc.).

    Reikšminga detalė – iš 7 šalių, kuriose emisijos sumažėjo, keturiose ekonomikos apimtis, vertinama pagal BVP, išliko tokia pati arba augo. Tai signalizuoja, kad dalyje ES jau veikia priemonės ir struktūriniai pokyčiai, leidžiantys mažinti taršą nepakenkiant ekonominei veiklai.

    Visgi bendras 2026 metų pradžios rezultatas primena, kad emisijų mažinimas priklauso ne tik nuo ilgalaikių investicijų, bet ir nuo trumpalaikių veiksnių, ypač energetikos balanso ir sezoninių vartojimo svyravimų.

  • Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karštis gali „suvalgyti“ augimą

    Užsitęsęs ekstremalus karštis Europoje šią vasarą gali kainuoti Europos Sąjungos ekonomikai apie 180 mlrd. eurų. Tokį vertinimą pateikė „Triodos Bank“ tyrėjai, skaičiuodami tiesioginę ir netiesioginę karščio bei gaisrų žalą.

    Ši suma prilyginama maždaug 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad poveikis būtų panašus į visus metus planuotą ekonomikos prieaugį. Kitaip tariant, karštis gali gerokai pristabdyti augimą ir priartinti bloką prie stagnacijos.

    Kur prarandami milijardai?

    Analizėje išskiriami keli kanalai, per kuriuos karštis smogia ekonomikai: žemės ūkio derliaus kritimas, energijos gamybos ir tiekimo sutrikimai, transporto infrastruktūros ribojimai ir darbo našumo mažėjimas. Pastarasis poveikis laikomas didžiausiu, tačiau jį sunkiausia tiksliai įvertinti.

    Karštis mažina augalų derlingumą, pieno ūkių produktyvumą, o tai vėliau atsispindi maisto kainose ir didesnėse verslo sąnaudose. Energetikoje problemų kelia ribojama kai kurių elektrinių veikla, mažėjantis hidroenergetikos potencialas dėl vandens trūkumo ir augančios didmeninės elektros kainos.

    Transporto sektoriuje karštis didina rizikas geležinkeliams ir keliams, o kai kur riboja ir vidaus vandenų laivybą. Tuo pat metu auga išlaidos remontui, vėsinimo sprendimams bei veiklos tęstinumui, o tai ypač jaučia logistikos ir pramonės grandinės.

    Darbo našumas krenta, kai viršija 30 laipsnių

    Tyrime pabrėžiama, kad darbuotojų našumas pradeda ryškiai mažėti, kai oro temperatūra peržengia maždaug 25–30 laipsnių ribą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami lauko ir fiziškai sunkiuose darbuose, tačiau nukenčia ir biurų sektorius, nes karštis blogina miego kokybę bei dėmesio koncentraciją.

    Įvertinimuose remiamasi ir kitų analitikų skaičiavimais: ilgiau trunkant temperatūrai virš 30 laipsnių, vienam papildomam laipsniui siejamas kelių procentų produkcijos per valandą kritimas. Tai tiesiogiai reiškia mažesnę pagaminamą pridėtinę vertę ir didesnį spaudimą įmonių kaštams.

    Kodėl labiausiai nukenčia Prancūzija?

    Didžiausias smūgis tarp didžiųjų ES ekonomikų prognozuojamas Prancūzijai. Vertinimas grindžiamas ne vien temperatūra, o ir ekonomikos struktūra, sektorių jautrumu karščiui, kelionių į darbą trukme, oro kondicionavimo paplitimu bei visuomenės prisitaikymo lygiu.

    Skaičiuojama, kad Prancūzijai šiemet gali „dingti“ apie 1,4 procentinio punkto augimo, o tai reikštų realią riziką pereiti į ekonomikos susitraukimą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Italija, turi itin karščiui jautrių darbo vietų, tačiau ilgesnė prisitaikymo patirtis mažina vienos konkrečios vasaros smūgį.

    Žala, kurios BVP neparodo

    Ekonominiai skaičiavimai neapima visos kainos, kurią visuomenė sumoka per sveikatos ir gyvybių praradimus. Šią vasarą karščio bangos Europoje siejamos su tūkstančiais papildomų mirčių, o sveikatos sistemoms tenka didesnė apkrova dėl šilumos smūgių, dehidratacijos ir paūmėjančių lėtinių ligų.

    Didelę riziką didina ir miškų gaisrai: ES mastu kasmet fiksuojami dideli išdegę plotai, o sausros ir karščio kombinacija šią grėsmę augina. Be tiesioginių nuostolių turtui, padaroma žala ekosistemoms, prarandamos jų teikiamos paslaugos, didėja oro tarša ir kvėpavimo sutrikimų rizika.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymo priemonės, tokios kaip pastatų vėsinimas, darbo organizavimo pokyčiai, miestų žalinimas ar ankstyvo perspėjimo sistemos, gali sumažinti dalį nuostolių, tačiau visiškai jų neeliminuos. Kartu akcentuojama, kad be nuoseklaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ekstremalūs vasaros epizodai ilgainiui taps vis brangesni.

  • Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija – jau šešta ES ekonomika

    Lenkija 2025 metais tapo šešta pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (BVP) Europos Sąjungoje, rodo Eurostato duomenys. Šalies BVP einamosiomis kainomis siekė 922,9 mlrd. eurų ir sudarė apie 4,9 proc. visos ES ekonomikos.

    Pagal ekonomikos dydį Lenkiją ES lenkė tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai. Tai reiškia, kad Lenkija pagal nominalų BVP už nugaros paliko tokias šalis kaip Belgija, Švedija, Airija ir Austrija.

    Kas stumia augimą į priekį

    Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais Lenkijos realus BVP augo 3,6 proc., kai visa ES vidutiniškai paaugo 1,5 proc. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija išlaikė spartesnį tempą nei dauguma Vakarų Europos valstybių.

    Ekonomistai Lenkijos šuolį dažniausiai sieja su ilgalaikiu pramonės stiprėjimu, eksporto plėtra, didesniu vidaus vartojimu ir investicijomis. Svarbų vaidmenį taip pat vaidina ES vidaus rinkos mastas ir gamybos grandinių persiorientavimas arčiau Europos po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Regiono lyderė, bet ne turtingiausia

    Lenkija išlieka ryškiausia ekonomika Vidurio ir Rytų Europoje. Palyginimui, Rumunijos BVP 2025 metais siekė 380,1 mlrd. eurų, Čekijos – 347,3 mlrd. eurų, Vengrijos – 218,8 mlrd. eurų.

    Visų 27 ES valstybių bendra ekonomika 2025 metais sudarė apie 18,8 trln. eurų. Didžiausią dalį sugeneravo Vokietija, po jos rikiavosi Prancūzija ir Italija, o Lenkijos svoris bendroje sumoje priartėjo prie 5 proc.

    BVP dydis ne visada reiškia gerovę

    Didėjantis BVP nereiškia, kad gyventojų pragyvenimo lygis automatiškai tampa aukščiausias. Skaičiuojant BVP vienam gyventojui, Lenkija 2025 metais vis dar buvo žemiau ES vidurkio ir nesiekė 85 proc. ES vidutinio lygio.

    Tai atspindi skirtumą tarp bendro ekonomikos masto ir produktyvumo bei pajamų, tenkančių vienam žmogui. Kitaip tariant, didelė ekonomika gali augti sparčiai, tačiau prireikia daugiau laiko, kad augimas pilnai atsispindėtų atlyginimuose, paslaugų kokybėje ir bendroje perkamojoje galioje.

  • OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    Pajamos atsilieka nuo ekonomikos

    Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp ekonomikos augimo ir realios gyventojų finansinės padėties. Nors dalyje šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, namų ūkių realios disponuojamos pajamos vienam gyventojui kyla gerokai lėčiau.

    OECD skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį realios namų ūkių disponuojamos pajamos vienam gyventojui šiose šalyse vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. Tai lėtesnis augimas nei 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai fiksuotas 0,6 proc. didėjimas.

    Tuo pat metu realus BVP vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., palyginti su 0,2 proc. 2025 metų pabaigoje. OECD pabrėžia, kad BVP labiau atspindi bendrą ekonominį aktyvumą, o pajamos parodo, kiek lėšų realiai pasiekia namų ūkius vartojimui ar taupymui.

    Kur pajamos kilo, o kur krito

    Iš 21 šalies, kurioms pateikti palyginami duomenys, 13 fiksuotas realių pajamų augimas, o 8 šalyse – kritimas. Tai rodo, kad bendras OECD vidurkis slepia ryškius nacionalinius skirtumus.

    Tarp G7 valstybių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc., tačiau dinamika išsiskyrė. Italijoje po 2025 metų pabaigoje buvusio 0,9 proc. kritimo pajamos atšoko 0,8 proc., o realus BVP vienam gyventojui išliko augęs 0,3 proc.

    Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose realios pajamos vienam gyventojui augo po 0,2 proc., kai ankstesnį ketvirtį šie rodikliai buvo silpnesni arba neigiami. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje pajamos sumažėjo 0,8 proc., nors realus BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 0,6 proc., taip nutraukdamas du ketvirčius trukusį sąstingį.

    Didžiausią realių pajamų augimą tarp kitų OECD šalių demonstravo Vengrija ir Čilė. Vengrijoje namų ūkių pajamų šuolį daugiausia siejo darbuotojų atlygio didėjimas, o Čilėje pajamoms teigiamą įtaką darė tiek atlygis, tiek nuosavybės pajamos.

    Graikija ir Austrija – ryškiausi kritimai

    Didžiausi realių namų ūkių disponuojamų pajamų vienam gyventojui kritimai 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuoti Graikijoje ir Austrijoje. Graikijoje rodiklis smuko 3,6 proc., o Austrijoje – 2,8 proc., ir tai buvo ryškiausi nuosmukiai tarp šalių, kurioms OECD pateikė duomenis.

    OECD aiškina, kad Graikijos atveju kritimą daugiausia lėmė mažėjusios grynosios nuosavybės pajamos, tokios kaip palūkanos, dividendai ir investicinės pajamos, taip pat sumažėję grynieji socialiniai pervedimai namų ūkiams. Panašios priežastys minimos ir Austrijos atveju, kur pajamų nuosmukis taip pat siejamas su silpnesnėmis nuosavybės pajamomis ir socialinių išmokų dinamika.

    Šie skirtumai atkreipia dėmesį į tai, kad augantis BVP ne visada reiškia augančią perkamąją galią. Jei pajamų augimą nusveria infliacija, mokesčių pokyčiai ar mažėjantys socialiniai pervedimai, namų ūkiai gali jausti spaudimą net ir esant geresniems makroekonominiams rodikliams.

  • Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos augimas pranoko lūkesčius

    Euro zonos ekonomika 2026 metų antrąjį ketvirtį augo sparčiau, nei prognozavo analitikai. Preliminariu Eurostato vertinimu, BVP per ketvirtį padidėjo 0,4 proc., kai pirmąjį ketvirtį fiksuotas nulinis pokytis.

    Visoje Europos Sąjungoje augimas taip pat paspartėjo iki 0,5 proc. Metinis BVP augimas siekė 1,0 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. visoje ES, rodo Eurostato duomenys.

    Nors antraštiniai skaičiai signalizuoja didesnį atsparumą, po paviršiumi ryškėja skirtingų greičių Europa. Šalių rezultatai išsiskyrė nuo labai spartaus šuolio iki visiško sąstingio.

    Lyderiai: Airija, Lietuva, Švedija

    Tarp šalių, kurios jau paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus, išsiskyrė Airija: jos BVP per ketvirtį pašoko 3,9 proc. Ekonomistai pabrėžė, kad toks šuolis pastebimai pakėlė ir bendrą euro zonos rodiklį.

    Antrą vietą pagal augimą užėmė Lietuva, kurios ekonomika, pagal skelbtus ketvirčio duomenis, augo 1,7 proc. Trečioje vietoje atsidūrė Švedija su 1,4 proc. augimu.

    Pietų Europa taip pat išliko gana atspari: Portugalijos BVP ūgtelėjo 0,8 proc., o Ispanija augo 0,7 proc. Tuo metu Belgija ir Austrija fiksavo sąstingį, o didžiosios euro zonos ekonomikos augo kukliau.

    Didžiosioms ekonomikoms pritrūko impulso

    Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,2 proc., lėčiau nei pirmąjį ketvirtį, kai augimas siekė 0,4 proc. Vis dėlto rezultatas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi rinkose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje augimą labiau palaikė grynasis eksportas, o vidaus paklausos vaizdas buvo silpnesnis: vartojimas lėtėjo, o investicijos traukėsi. Tai rodo didesnę priklausomybę nuo užsienio paklausos, o ne nuo vidaus ekonomikos variklio.

    Prancūzija grįžo į augimą ir fiksavo 0,2 proc. BVP padidėjimą po ankstesnio ketvirčio susitraukimo, tačiau investicijų dinamika išliko vangi. Italija augo 0,2 proc., kiek lėčiau nei anksčiau, o ekonomistai įspėjo, kad ji jautriau reaguoja į energijos kainų šuolius nei, pavyzdžiui, Ispanija.

    Infliacija vėl kelia klausimų

    Augant ekonomikai, rinkų dėmesys vėl krypsta į infliaciją. Ankstyvi liepos mėnesio rodikliai dalyje šalių signalizavo stiprėjančius kainų spaudimus, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl palūkanų normų krypties.

    Vokietijoje, remiantis regioniniais duomenimis ir ekonomistų vertinimais, metinė infliacija galėjo kilti iki maždaug 2,7 proc., palyginti su 2,3 proc. birželį. Ispanijoje preliminariai fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija, o bazinė infliacija siekė apie 3,0 proc.

    Jei kainų augimo tendencijos įsitvirtintų, Europos Centrinis Bankas galėtų išlaikyti griežtesnę retoriką ir neatmesti papildomo palūkanų normų didinimo po vasaros. Tačiau sprendimus lems tai, ar spartesnė infliacija bus laikina dėl energijos kainų, ar taps platesnio masto reiškiniu.