CP v2

Tag: BWP-1

  • Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas paviešino modernizuoto sovietinės kilmės pėstininkų kovos vežimo BWP-1 nuotraukas. Vietoje senos kūginės bokštelio konstrukcijos sumontuotas nuotoliniu būdu valdomas kovos modulis „Guardian 30“, kurį gamina Ispanijos bendrovė „Escribano Mechanical and Engineering“.

    Naujoji konfigūracija iš esmės keičia platformos paskirtį: iš transportavimo priemonės BWP-1 tampa realesniu ugnies paramos vienetu. Pagrindinis pokytis – atsisakyta originalios 73 mm patrankos 2A28 Grom, kuri ilgą laiką laikyta pasenusia dėl riboto taiklumo ir efektyvumo šiuolaikinėse kovos sąlygose.

    Kas yra „Guardian 30“?

    „Guardian 30“ yra stabilizuotas, nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su 30 mm automatine patranka MK44S „Bushmaster II“. Modulyje taip pat integruotas 7,62 mm kulkosvaidis, dūminių granatų leidimo sistema ir dviguba elektrooptika su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu bei dienos kamera.

    Gamintojo duomenimis, pati sistema sveria mažiau nei 1 250 kilogramų, o bokštelis gali suktis 360 laipsnių kampu. Pakėlimo amplitudė nuo minus 20 iki plius 60 laipsnių svarbi ne tik miestuose, bet ir kovai su aukščiau skrendančiais taikiniais, įskaitant dronus.

    Kuo tai svarbu fronte?

    Stabilizacija ir pažangūs jutikliai leidžia tiksliau šaudyti judant ir didesniais atstumais, o tai ypač aktualu ten, kur priešo taikiniai pasirodo trumpam. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes naikinti lengvai šarvuotą techniką, ugnies taškus ir kitus greitai atsirandančius taikinius.

    Nuotolinio valdymo principas keičia ir įgulos saugumą: operatorius dirba korpuso viduje, todėl mažėja rizika, palyginti su situacija, kai karys fiziškai būna bokštelyje. Šis aspektas tapo itin svarbus kare, kuriame plačiai naudojami FPV dronai, artilerija ir skeveldrų grėsmė.

    Modernizacija ir pramoninis bendradarbiavimas

    Ukraina jau anksčiau yra skelbusi apie „Guardian 30“ sistemų tiekimą ir siekį plėsti bendradarbiavimą su Ispanijos gynybos pramone. Tarp aptariamų krypčių minėta ir galimybė lokalizuoti modulių ar jų komponentų gamybą Ukrainoje, kad modernizacija vyktų greičiau ir būtų mažiau priklausoma nuo logistikos.

    Tuo pat metu Ukraina vysto ir savus sprendimus – diegia skirtingas beįgules bokštelių koncepcijas su 30 mm ginkluote, kai kuriose versijose numatant ir prieštankinių raketų integraciją. Keli lygiagrečiai vykdomi atnaujinimo keliai leidžia greičiau didinti kovinį pajėgumą, net jei bazinių BWP-1 korpusų techninė būklė ir komplektacija skiriasi.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.