Tag: BYD

  • Kinijos BYD įsitvirtina Japonijoje: pardavė 10 000 automobilių ir meta iššūkį „Nissan“

    Kinijos BYD įsitvirtina Japonijoje: pardavė 10 000 automobilių ir meta iššūkį „Nissan“

    Kinijos automobilių gamintojas BYD Japonijoje pasiekė reikšmingą ribą – šalyje jau parduota daugiau nei 10 000 lengvųjų automobilių. Rinkoje, kurioje ilgus metus dominuoja vietiniai gamintojai, tai laikoma aiškiu įsitvirtinimo ženklu.

    Kaip skelbia portalas InsideEVs, pirmuosius 5 000 automobilių BYD Japonijoje pardavė per maždaug dvejus su puse metų nuo pristatymų pradžios 2023 metų sausį. Tuo metu kitus 5 000 bendrovė pasiekė gerokai sparčiau – per maždaug 15 mėnesių.

    Dalį augimo siejama su modeliu, kurį BYD kūrė atsižvelgdama į konkrečius Japonijos pirkėjų įpročius: mažą, praktišką, „dėžutės“ formos elektrinį automobilį kei klasei. Šis segmentas Japonijoje ypač populiarus dėl kompaktiškų matmenų ir kasdieniam naudojimui pritaikyto funkcionalumo.

    Naujausias tokio tipo BYD modelis vadinamas Racco. Jis turi aukštą kėbulą, labai mažą „pėdsaką“ ir stumdomas galines duris – sprendimus, kurie japonams gerai pažįstami ir vertinami miesto eisme.

    Racco startas Japonijoje

    Racco prekyba Japonijoje startavo liepos 28 dieną. Per pirmąsias dvi savaites automobilis sulaukė 1 002 užsakymų – tai, pasak BYD, greičiausias užsakymų tempas tarp visų šio gamintojo modelių Japonijoje.

    Iki rugpjūčio pabaigos užsakymų skaičius išaugo maždaug iki 1 500. Įdomi detalė – apie 80 proc. pirkėjų rinkosi brangiausią komplektaciją „300 Premium“, tad pigiausia versija didelio susidomėjimo nesulaukė.

    BYD taip pat nurodė, kad susidomėjimas Racco prisidėjo prie rekordinio užsakymų mėnesio visame Japonijoje siūlomų modelių portfelyje rugpjūtį. Pasak gamintojo, dalis žmonių, atvykusių apžiūrėti mažojo elektromobilio, tuo pačiu atrado ir kitus BYD automobilius.

    Konkurencija su „Nissan Sakura“

    Racco sėkmę Japonijoje patogiausia vertinti lyginant su pagrindiniu konkurentu – elektriniu „Nissan Sakura“, kuris laikomas perkamiausiu elektromobiliu Japonijoje. Spalį „Nissan Sakura“ parduota 878 vienetai, o BYD Racco – 607.

    Toks rezultatas reiškia, kad vien per mėnesį BYD modelis pasiekė beveik 70 proc. „Sakura“ pardavimų apimties. Be to, spalio rezultatas Racco buvo apie 37 proc. geresnis nei rugsėjį.

    Publikacijoje pažymima, kad „Nissan Sakura“ ketvirtus metus iš eilės tapo Japonijos perkamiausiu elektromobiliu 2025 metais, tačiau ilgainiui šį titulą gali būti sunkiau išlaikyti. BYD vilioja tuo, kad už mažesnę pradinę kainą siūlo didesnį nuvažiuojamą atstumą, nors galutinę pirkimo kainą reikšmingai gali keisti subsidijos.

    Kainos ir nuvažiuojamas atstumas: ką siūlo BYD

    Racco Japonijoje startuoja nuo 2,145 mln. jenų su 22,4 kWh baterija ir 210 kilometrų WLTC nuvažiuojamu atstumu. Tuo metu „Nissan Sakura“ pradinė kaina – 2,449 mln. jenų, baterija siekia 20 kWh, o nuvažiuojamas atstumas – 180 kilometrų.

    Net ir ilgesnio nuotolio Racco versija su 35,8 kWh baterija, galinti įveikti iki 320 kilometrų, kainuoja mažiau nei bazinis „Nissan“ modelis – nuo 2,398 mln. jenų. Papildomu pranašumu įvardijamos ir stumdomos galinės durys, kai „Sakura“ turi įprastas.

    Vis dėlto „Nissan Sakura“ gali išlikti konkurencinga dėl didesnės valstybės subsidijos, kuri, kaip teigiama, kai kuriais atvejais leidžia šį automobilį įsigyti pigiau, nepaisant didesnės kainos etiketėje.

    Nors Racco dar per anksti vadinti masine sensacija, skaičiai rodo, kad pirkėjų susidomėjimas realus: vieną mėnesį naujokas pardavė maždaug septynis automobilius už kiekvienas dešimt „Sakura“ vienetų.

  • „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) pradėjo teisinį ginčą su Kinijos automobilių gamintoju BYD, įtardama, kad šis galėjo pažeisti intelektinės nuosavybės teises, kurdamas modelį Ti7. Ginčo epicentre – įtarimai, kad BYD visureigis pernelyg panašus į „Land Rover Defender“.

    Kaip skelbia „The Times“, dar rugpjūtį Nyderlanduose buvo atliktos kratos dviejuose BYD biuruose. Teismo paskirti antstoliai rinko skaitmeninius įrašus, susijusius su Ti7 kūrimu.

    Pranešime teigiama, kad Nyderlandų teismas vėliau šią savaitę spręs, ar JLR ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau. Šis procesinis žingsnis sutampa su tuo, kad Ti7 kaip tik pasirodo Europos salonuose.

    Nei BYD, nei JLR situacijos komentuoti nepanoro. Vis dėlto ginčo kontekstas aiškus: kalbama ne tik apie panašų dizainą, bet ir apie įtarimus dėl galimo „Defender“ išardymo bei atvirkštinės inžinerijos (reverse engineering) tyrimų ir plėtros etape.

    Kuo remiasi JLR įtarimai

    Vizualūs Ti7 ir „Land Rover Defender“ panašumai, anot publikacijos, krenta į akis, tačiau JLR įtarimai esą platesni. Teigiama, kad JLR mano, jog BYD inžinieriai galėjo išardyti „Defender“ ir jį „išnarstyti“ tam, kad geriau suprastų konstrukcinius sprendimus.

    Pats konkurentų modelių analizavimas automobilių pramonėje nėra išskirtinis reiškinys – gamintojai dažnai lygina ir testuoja vieni kitų automobilius. Tačiau jei kuriant Ti7 būtų panaudotos saugomos technologijos ar kiti intelektinės nuosavybės elementai, tai jau galėtų tapti rimtesniu pažeidimu.

    Teismo sprendimas Nyderlanduose gali nulemti, ar JLR pretenzijos taps pilnaverčiu teisiniu procesu. Tai ypač aktualu dabar, kai BYD Ti7 planuojama netrukus pristatyti Europos pirkėjams.

    Ti7 kainos ir debiutas Europoje

    Ti7 pirmiausia buvo pristatytas Kinijoje – pranešama, kad 2025 metų rugsėjį jo kaina prasidėjo nuo mažiau nei 27 000 JAV dolerių. Vėliau, balandį, BYD pristatė baterijomis varomą (elektrinę) versiją už 29 900 JAV dolerių.

    Europoje, pasak publikacijos, Ti7 startinė kaina siekia apie 64 500 JAV dolerių, o panašios 7 vietų „Land Rover Defender 110“ versijos kaina – beveik 92 000 JAV dolerių. Toks kainų skirtumas leidžia suprasti, kodėl JLR į Europos rinką ateinantį konkurentą vertina jautriai.

    Taip pat nurodoma, kad BYD planavo Ti7 pristatymą Europos klientams pradėti jau nuo sausio. Teisinis ginčas, prasidėjęs būtent dabar, gali tapti papildomu iššūkiu įsitvirtinant regione.

    JLR jau yra bandžiusi ginti savo dizainą

    Pranešime primenama, kad tai nėra pirmas kartas, kai JLR teisinėmis priemonėmis bando apginti savo intelektinę nuosavybę. Gamintojas anksčiau buvo įsitraukęs į ginčus su kitais prekių ženklais.

    Pavyzdžiui, JLR pralaimėjo bylą prieš britų gamintoją „Ineos“, tačiau 2019 metais laimėjo teisinę kovą prieš Kinijos prekės ženklą Jiangling – tuomet teismas pripažino, kad „Landwind X7“ buvo pernelyg panašus į „Range Rover Evoque“.

    Ši istorija rodo, kad automobilių dizaino ir technologijų ginčai tarptautinėje rinkoje nėra retenybė – ypač tada, kai į Europą sparčiai ateina nauji konkurentai su agresyvia kainodara.

  • BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    Kinijos automobilių milžinė BYD pristatė naują itin prabangų elektrinį sedaną „Yangwang Altior“, kuris taikosi į tokius vardus kaip „Rolls-Royce Ghost“ ir „Mercedes-Maybach S-Class“.

    Kaip rašo „InsideEVs“, modelis debiutavo Abu Dabyje ir išsiskiria ne tik prabangos detalėmis, bet ir techniniais sprendimais, kurių įprastai nesitikėtumėte šiame segmente.

    „Altior“ yra visiškai elektrinis: jį varo keturi elektros varikliai, po vieną kiekviename rate. Teigiama, kad bendra galia viršija 1 000 arklio galių, o energiją tiekia antros kartos „Blade“ baterija.

    Gamintojas akcentuoja ir komfortą: sedanas turi pakabą, kuri automatiškai parenka nustatymus pagal priekyje esančios kameros fiksuojamą kelią, kad važiavimas būtų kuo švelnesnis.

    „Tanko“ apsisukimai ir plūduriavimo funkcija

    Dėl keturių atskirai valdomų variklių „Yangwang Altior“ gali apsisukti vietoje – manevras apibūdinamas kaip „tanko“ stiliaus posūkis, kai automobilis gali pasisukti beveik savo ašyje.

    Taip pat minima avarinė plūduriavimo funkcija, skirta padėti vairuotojui išvažiuoti ar išsivaduoti, jei automobilis atsidurtų vandenyje.

    Prabangos akcentai: auksas, „brangakmenių“ pjūvis ir teatras atidarant duris

    Priekyje įrengtos masyvios grotelės turi atskirai poliruotus elementus, o artėjant savininkui įsijungia 12 besisukančių šviesos segmentų, kurie užsidega vienas po kito.

    BYD taip pat nurodo 137 „brangakmenių“ pjūvio elementus ir priekinį emblemą, kuri, teigiama, yra 24 karatų aukso.

    Durų atidarymas sukurtas kaip savotiškas „šou“: priekinės durys atsidaro iki 80 laipsnių, galinės – vadinamosios „coach“ tipo durys – iki 90 laipsnių. Durų viduje paslėpti ir specialiai pagaminti skėčiai – panašiai kaip „Rolls-Royce“ automobiliuose.

    Salonas, galinės sėdynės ir įranga

    Salone didelė ekranų kompozicija užima visą prietaisų skydelį – tai sprendimas, kuris ypač populiarus Kinijos rinkoje. Kartu naudojama ir daug metalinių fizinių jungiklių.

    Galiniai keleiviai čia gauna porą masažuojančių „nulinės gravitacijos“ krėslų, kurie gali atlošti nugarą ir pakelti kojų atramas. Interjere minima tradicinė siuvinėjimo apdaila šilko siūlais, vilnoniai kilimėliai ir natūralaus medžio apdaila.

    BYD skelbia, kad gale numatyta 354 mm vietos keliams ir 1 209 mm erdvės kojoms. Yra atskiras atsipalaidavimo režimas, kai vienu mygtuko paspaudimu pakyla užuolaidėlės, sėdynės atlošiamos, pritemsta apšvietimas ir pakyla kojų atramos.

    Pramogoms skirtas 21,4 colio iš lubų nusileidžiantis ekranas ir 39 garsiakalbių garso sistema. Be to, automobilyje įrengti du šaldytuvai, o galinis esą talpina 5,5 litro.

    Nuvažiuojamas atstumas, įkrovimas ir kaina

    Nuvažiuojamo atstumo atžvilgiu BYD teigia, kad „Altior“ vienu įkrovimu gali įveikti daugiau nei 1 000 km, nors šis skaičius pateikiamas pagal Kinijoje taikomą CLTC metodiką.

    Taip pat skelbiama, kad įkrovimas nuo 10 iki 70 proc. su „Flash Chargers“ įkrovikliais, galinčiais dirbti megavatų galia, turėtų trukti apie penkias minutes.

    Pradinis išankstinis „Yangwang Altior“ kainos lygis nurodomas 2,08 mln. juanių, o pristatymų pradžia planuojama 2027 metų antrąjį ketvirtį. „Yangwang“ šiuo metu automobilius parduoda Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kinijoje, o kaip kitas žingsnis minima Europa – pirmųjų parduotuvių Jungtinėje Karalystėje tikimasi kitais metais.

  • Kinų „BYD“ elektromobilis „Yangwang U9 Xtreme“ oficialiai viršijo 500 km/val. ribą

    Kinų „BYD“ elektromobilis „Yangwang U9 Xtreme“ oficialiai viršijo 500 km/val. ribą

    Kinijoje sukurtas elektrinis hiperautomobilis „Yangwang U9 Xtreme“ oficialiai tapo greičiausiu serijiniu automobiliu pasaulyje – jis pirmasis istorijoje peržengė 500 km/val. ribą.

    Kaip rašo „InsideEVs“, „BYD“ modelis viešame kelyje Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasiekė 503,17 km/val. (312,6 mph) greitį. Rekordas užfiksuotas lapkričio 1 dieną Abu Dabyje.

    Bandymas vyko maždaug 10 km ilgio E11 kelio atkarpoje Al Dafros regione, kuri buvo uždaryta eismui. Prie vairo sėdėjo vokiečių lenktynininkas Marcas Bassengas, kuris tą patį automobilį vairavo ir ankstesnio rekordo metu.

    Per dvi dienas prireikė keturių važiavimų: pirmieji du spalio 31 dieną baigėsi 490 km/val. rezultatu, o vėliau, pakoregavus nustatymus, pavyko pasiekti rekordinį greitį.

    Rekordą patvirtino FIA ir „Guinness“

    Gamintojas nurodo, kad po pirmųjų važiavimų inžinieriai atliko aerodinamikos, pakabos ir padangų slėgio korekcijas, siekdami didesnio stabilumo ir geresnių dinaminių savybių.

    Galutinis 503,17 km/val. rezultatas buvo įteisintas „Racelogic“ registratoriumi. Rekordą taip pat pripažino FIA, o „Guinness World Records“ skelbia, kad tai – didžiausias greitis, pasiektas serijiniu automobiliu ir serijiniu elektromobiliu vienkryptėje atkarpoje.

    Vis dėlto straipsnyje atkreipiamas dėmesys į metodiką: įprastai rekordai fiksuojami atlikus du važiavimus priešingomis kryptimis, kad būtų sumažinta vėjo ar reljefo įtakos rizika. „BYD“ rinkosi vieną važiavimą viena kryptimi, todėl kiti gamintojai gali kelti klausimų dėl palyginamumo.

    Pagamins tik 30 vienetų

    „BYD“ planuoja pagaminti 30 „U9 Xtreme“ vienetų – tai galingiausia ir greičiausia „U9“ versija. Automobilis varomas keturiais elektros varikliais, kurių bendra galia siekia 2 977 arklio galias.

    Modelyje naudojama 1 200 voltų ličio geležies fosfato (LFP) baterija, o sukibimui ir stabdymui parinktos pusiau „slick“ tipo „GitiSport e-GTR2 Pro“ padangos. Gamintojas taip pat mini titano suportus ir anglies keramikos stabdžių diskus.

  • JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    Jungtinėje Karalystėje elektromobilių pardavimai toliau sparčiai auga – spalį beveik kas trečias naujas automobilis buvo visiškai elektrinis. Skaičiuojama, kad baterijomis varomi modeliai sudarė 32 proc. visos naujų automobilių rinkos.

    Kaip skelbia šalies automobilių pramonės lobistinė organizacija „New AutoMotive“, spalį JK buvo parduota 49 155 nauji visiškai elektriniai automobiliai (BEV). Tai – 54 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Tokio dydžio dalis rinkoje reiškia ir tai, kad elektromobiliai pagal vieną kuro rūšį aplenkė benzininius, dyzelinius bei hibridinius automobilius. Organizacijos vadovas Benas Nelmesas teigė, kad vairuotojai „balsuoja pinigine“, o kiekvienas naujas elektromobilis gali reikšti mažesnes eksploatacijos išlaidas namų ūkiui ir mažesnį šalies pažeidžiamumą naftos kainų šokams.

    Rinkos pokyčius skatina ir pasiūlos įvairovė: JK vairuotojai renkasi iš daugiau skirtingų gamintojų elektrinių modelių nei, pavyzdžiui, JAV, kur augimas pastaruoju metu buvo lėtesnis.

    Daugiau pasirinkimo, lyderiai – keli gamintojai

    Tekste pažymima, kad JK rinkoje gausu įvairių markių elektromobilių – nuo „Renault“ ar „Peugeot“ iki „Volkswagen“, „Skoda“ ir kai kurių Kinijos gamintojų modelių. Tai plečia pirkėjų pasirinkimą ir gali prisidėti prie spartesnio rinkos augimo.

    Praėjusį mėnesį JK elektromobilių segmente tarp lyderių minimi „Kia“, BMW, „Volkswagen“ ir BYD. Tuo metu „Tesla“ po stipraus rugsėjo fiksavo smukimą.

    Vis dėlto vertinant metus nuo pradžios, „Tesla“ išlieka pirmoje vietoje pagal rinkos dalį – ji siekia 9,53 proc. Tai yra 25,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Antroje vietoje pagal metų pradžios rezultatus įsitvirtino „Kia“ su 6,9 proc. rinkos dalimi, trečioje – BYD (6,8 proc.). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad įdomu tai, jog tarp trijų lyderių nepateko Europos gamintojai.

    Auga ir naudotų elektromobilių paklausa

    Elektrinių automobilių aktyvumas fiksuojamas ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių rinkoje. Pasak „EV Powered“ minimų duomenų, vis daugiau JK pirkėjų dairosi naudotų elektromobilių.

    Toks poslinkis ypač svarbus, nes naudota rinka paprastai plečia elektromobilių prieinamumą tiems, kurie naujo automobilio įsigyti neplanuoja arba negali.

    Vokietijoje – dar didesnė elektromobilių dalis

    Elektromobilių pardavimų šuolis matomas ir kitose Europos šalyse. Vokietijoje, kaip nurodė šalies kelių eismo agentūra, baterijomis varomi automobiliai sudarė 37 proc. automobilių rinkos.

    Per nurodytą laikotarpį Vokietijoje buvo parduota per 94 000 tokių automobilių – tai beveik 80 proc. daugiau nei prieš metus. Straipsnyje teigiama, kad paklausą Europoje skatina ir išaugusios naftos kainos.

  • Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Pigūs kiniški elektromobiliai į Europą patenka apeidami griežtesnius tarifus – pirkėjai vis dažniau renkasi ne naujus, o naudotus automobilius.

    Kaip skelbia „InsideEVs“, Kinijos automobilių eksportuotoja „China EV Marketplace“ teigia, kad naudotų automobilių pardavimai Europai per metus išaugo daugiau nei 280 proc.

    Bendrovės duomenimis, iki rugsėjo pabaigos į Europos Sąjungą ji išsiuntė 7 900 automobilių. Taip pirkėjai gali išvengti papildomų muito tarifų, kurie kiniškiems elektromobiliams Europoje siekia iki 45,3 proc.

    Pasak įmonės, automobiliai, nuvažiavę daugiau nei 6 000 kilometrų, apmokestinami tik 10 proc. tarifu, todėl naudotų elektromobilių kanalas tampa patrauklia alternatyva.

    Kaip veikia naudotų EV „spraga“

    „China EV Marketplace“ aiškina, kad Šanchajuje dirbantys pirkėjai suranda mažai važinėtus elektromobilius ir veikia kaip tarpininkai, parduodant juos pirkėjams Europoje.

    Nors papildomi kaštai niekur nedingsta – reikia apžiūros, transportavimo, taip pat įprastų importo ir homologacijos mokesčių – galutinė kaina vis tiek išlieka pakankamai patraukli daliai pirkėjų.

    Bendrovė tvirtina galinti užtikrinti, kad įsigytas automobilis bus homologuotas ir tinkamas eksploatuoti ES keliuose. Ji taip pat mini galimybę pasirūpinti įkrovimo adapteriu, kad kiniška jungtis būtų suderinama su europine.

    7 900 automobilių ir tūkstančiai pasiūlymų

    Įmonės svetainėje, kaip teigiama straipsnyje, siūloma daugiau nei 2 600 naudotų automobilių, tarp jų – BYD, „Geely“, „Nio“, „Xiaomi“, „Zeekr“ ir kitų gamintojų modeliai.

    Pateikiami ir kainų pavyzdžiai: pigiausias įrašas – 2022 metų „CheryQQ Little Ant“ už maždaug 4 000 JAV dolerių, brangiausias – „Zeekr 009“ už 120 000 JAV dolerių.

    Ilgas kelias iki europinių numerių

    Greito sprendimo čia nėra. „China EV Marketplace“ nurodo, kad automobilio paruošimas išsiuntimui gali užtrukti iki trijų savaičių, o kelionė iki vietinio uosto – iki trijų mėnesių.

    Po to dar laukia sertifikavimas, muitinės procedūros ir vietinis transportavimas. Tad nors tarifų skirtumas gali būti reikšmingas, pirkėjams tenka įvertinti ir laiką, ir papildomas procedūras.

    Bendrovės COO Jakubas Gerslas portalui „CarNewsChina“ sakė, kad tarifai jau susilpnino naujų kiniškų elektromobilių paklausą Europoje, o naudoti automobiliai, anot jo, išlieka atleisti nuo papildomų BEV tarifų ir naujos PHEV kvotos.

  • „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“: pranašumas – pavaros efektyvumas

    „Ford“ vadovas Jimas Farley per bendrovės ketvirčio rezultatų aptarimą pareiškė, kad naujos kartos elektrinė pavara yra maždaug 30 proc. efektyvesnė nei BYD naudojami sprendimai. Jo teigimu, didžiausias proveržis pasiektas variklio, reduktoriaus ir inverterių grandyje.

    Tokį efektyvumo šuolį „Ford“ sieja su nauja Universal Electric Vehicle (UEV) platforma. Bendrovė ją pristato kaip bandymą susigrąžinti konkurencingumą, ypač kainos ir technologijų srityse, kur pastaraisiais metais ryškiai išsiskyrė Kinijos gamintojai.

    „Radome sritį, kurioje turime aiškų pranašumą prieš BYD – mūsų varikliai, pavarų dėžės ir inverteriai yra maždaug 30 proc. efektyvesni, todėl galime projektuoti gerokai mažesnę bateriją“, – sakė J. Farley.

    Kodėl mažesnė baterija gali būti didelis laimėjimas

    Elektromobiliuose baterija paprastai yra brangiausias komponentas, todėl net nedidelis poreikio jai sumažėjimas gali reikšmingai pakeisti savikainą. „Ford“ logika paprasta: jei pavara sunaudoja mažiau energijos, tą patį nuvažiuojamą atstumą galima pasiekti su mažesnės talpos akumuliatoriumi.

    Bendrovė neatskleidė, kokios talpos baterija bus montuojama pirmuosiuose UEV platformos modeliuose, tačiau ankstesni vertinimai buvo siejami su maždaug 50–60 kilovatvalandžių intervalu. Kad toks akumuliatorius užtikrintų konkurencingą ridą, efektyvumas tampa esminiu faktoriumi.

    Konkurencija su Kinijos gamintojais aštrėja

    „Ford“ viešai įvardija BYD kaip vieną pagrindinių orientyrų, nes ši bendrovė išsiskiria mastu ir vertikalia integracija, kai didelė tiekimo grandinės dalis valdoma pačios įmonės. Tai leidžia greičiau diegti sprendimus ir efektyviau kontroliuoti kaštus, o Vakarų gamintojams tampa sunkiau išlaikyti kainų konkurencingumą.

    J. Farley akcentuoja, kad UEV platformos idėja yra kurti automobilius su mažiau dalių, paprastesne gamyba ir efektyvesniais komponentais. „Ford“ tikisi, kad toks požiūris leis išvengti ankstesnių elektromobilių programų problemų, kai aukšti kaštai ribojo pelningumą.

    „Ford“ taip pat pabrėžia, kad inžineriniai patobulinimai neturėtų apsiriboti vien elektromobiliais. Bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra yra nurodęs, kad dalis sprendimų, susijusių su efektyvumu, gali būti pritaikyti ir hibridiniuose modeliuose.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad gamintojai ieško universalių technologinių sprendimų, galinčių duoti greitą finansinę grąžą, kol elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu tempu. Efektyvesnė pavara, mažesnė baterija ir paprastesnė gamyba šiame kontekste tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu pranašumu.

  • Kanadiečiai laukia kiniškų elektromobilių: apklausa atskleidė, kas juos vilioja labiausiai

    Kanadiečiai laukia kiniškų elektromobilių: apklausa atskleidė, kas juos vilioja labiausiai

    Kanadoje vis daugiau vairuotojų svarsto kitą automobilį rinktis elektrinį, tačiau dalis jų sprendimą atideda dėl vienos priežasties – laukia, kol rinkoje pasirodys kiniški elektromobiliai. Nauja apklausa rodo, kad šie pirkėjai tikisi mažesnių kainų ir daugiau įrangos už tą pačią sumą.

    Think tanko Clean Energy Canada paskelbtoje apklausoje, kurią atliko Abacus Data, 48 proc. respondentų teigė norintys, kad kitas jų automobilis būtų elektrinis. Tuo pat metu 42 proc. būsimų elektromobilių pirkėjų nurodė esantys pasirengę palaukti, kol Kanados rinkoje atsiras kiniški prekių ženklai.

    Šis skaičius nereiškia, kad visi laukiantys būtinai pirks kinišką modelį. Greičiau tai signalas, jog dalis pirkėjų nenori įsipareigoti dabar ir planuoja palyginti pasirinkimus tuomet, kai pasiūla išsiplės.

    Kodėl vilioja kiniški modeliai?

    Kiniški elektromobiliai pasaulyje įgijo reputaciją kaip siūlantys konkurencingą kainos ir komplektacijos santykį, ypač technologijų srityje. Pirkėjus dažnai vilioja didesnės baterijos pasirinkimai, gausesnė standartinė įranga ir modernesnės vairuotojo pagalbos sistemos.

    Vis dėlto, kiek jie kainuos Kanadoje, kol kas nėra aišku. Net jei gamintojų tikslas – pasiūlyti pigesnių alternatyvų, galutinę kainą lemia importo taisyklės, logistikos kaštai, sertifikavimas ir vietinių pardavimo bei serviso tinklų kūrimas.

    Anksčiau kiniški elektromobiliai Kanadoje būtų susidūrę su 100 proc. importo mokesčiu, tačiau 2026 metų pradžioje šalis pakeitė tvarką ir atvėrė kelią daliai modelių kvotų principu. Nuo tada gamintojai pradėjo aktyviau dėlioti plėtros planus ir kurti pardavėjų tinklus.

    Kas ruošiasi įžengti į rinką?

    Tarp gamintojų, kurie viešai siejami su atėjimu į Kanados rinką, minimi „Chery“, „Geely“, BYD ir „Dongfeng“. Jų strategija dažniausiai remiasi ne tik automobilių pardavimu, bet ir finansavimo pasiūlymais, garantijų paketais bei aptarnavimo infrastruktūra, nuo kurios priklauso pirkėjų pasitikėjimas.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad elektrinių automobilių dalis Kanados naujų automobilių rinkoje išlieka palyginti nedidelė. Pirmąjį 2026 metų pusmetį elektra varomi automobiliai sudarė 10,8 proc. naujų automobilių pirkimų, todėl pigesni pasiūlymai galėtų reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų skirtumas bus lemiamas: jei kiniškų modelių kaina priartės prie seniau įsitvirtinusių gamintojų, dalis pirkėjų gali rinktis labiau pažįstamus prekių ženklus. Tačiau pati apklausa rodo aiškų signalą – nemaža dalis kanadiečių yra pasirengę svarstyti naujus vardus, jei tai reiškia geresnę vertę už pinigus.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.