CP v2

Tag: BYD

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.

  • Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Kinų elektromobilių šuolis Norvegijoje

    Norvegija išlieka pasaulio lydere pagal elektromobilių plėtrą: čia elektriniai automobiliai sudaro daugiau nei 95 proc. naujų registracijų. Tuo pat metu sparčiai auga Kinijos gamintojų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo beveik 15 000 elektromobilių savininkų, rodo ryškėjančią dilemos ašį. Apie 31 proc. respondentų teigė vengtų kinų prekės ženklo dėl politinių priežasčių, kai prieš metus taip sakė 23 proc.

    Saugumo abejonės: automobilis kaip kompiuteris

    Diskusiją kaitina tai, kad šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau lyginami su kompiuteriais ant ratų: jie renka telemetrijos duomenis, naudoja ryšio modulius, nuotolinius atnaujinimus ir programinę įrangą, kuri daro įtaką ne tik patogumui, bet ir saugai.

    „Nauji automobiliai praktiškai yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumas ir privatumas sulaukia daugiau dėmesio, natūralu, kad vartotojams kyla klausimų, iš kur automobilis atvyksta ir kaip tvarkomi duomenys“, – pridūrė ji.

    Norvegijoje anksčiau skelbta apie atvejus, kai saugumo tyrėjai fiksavo duomenų perdavimą į Kiniją kai kuriuose modeliuose. Atskiruose bandymuose taip pat kelti klausimai dėl teorinės gamintojo prieigos prie transporto priemonės valdymo sistemų, kas kelia papildomų rizikų viešajam sektoriui ir verslui.

    Kodėl vis tiek perka: kaina, technologijos ir pasirinkimas

    Nepaisant skeptiškų nuostatų, Kinijos gamintojų, tokių kaip „BYD“, „NIO“ ir „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų prekių ženklų, tokių kaip „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai Norvegijoje išaugo. Pirmąjį metų pusmetį jie sudarė apie ketvirtadalį naujų elektromobilių registracijų, nors 2019 metais jų dalis buvo beveik nepastebima.

    Ši dinamika rodo, kad pirkėjai vienu metu vertina kelis kriterijus: kainą, baterijos technologiją, įrangą, garantijas, pristatymo terminus ir finansavimo sąlygas. Praktikoje daliai vairuotojų moralinės ir geopolitinės abejonės nusileidžia labai apčiuopiamiems argumentams, ypač kai rinkoje juntamas spaudimas kainoms.

    Norvegijos asociacija yra viešai nurodžiusi, kad dabartinės tendencijos gali lemti, jog artimiausiais metais Kinijos kapitalo grupės aplenks europinius gamintojus pagal naujų elektromobilių pardavimus. Norvegija tam ypač reikšminga kaip ankstyvas indikatorius, nes čia elektromobilių rinka brandi, o vartotojai greitai reaguoja į pasiūlos pokyčius.

    „Tesla“ politinis atšalimas silpsta

    Apklausa fiksuoja dar vieną poslinkį: politinis pasipriešinimas „Tesla“ Norvegijoje sumažėjo. Jei anksčiau 43 proc. respondentų teigė vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, šiemet tokių liko 24 proc.

    „Praėjusiais metais Elono Musko politinis aktyvumas buvo ypač matomas ir natūraliai sukėlė stiprių reakcijų“, – sakė Christina Bu.

    „Šiemet dėmesio tam buvo mažiau, ir tai galėjo lemti, kad mažiau žmonių teigė nebūtų rinkęsi „Tesla““, – pridūrė ji.

    Nepaisant bangavimo viešojoje erdvėje, „Tesla“ išlieka perkamiausias naujų automobilių prekės ženklas Norvegijoje, o elektromobilių dominavimas šalyje toliau artėja prie 100 proc. ribos. Kartu tai reiškia, kad ginčai dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinių patikimumo tik aštrės, nes automobilis tampa nebe vien transporto priemone, o skaitmenine platforma.

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    Jungtinėje Karalystėje elektromobiliai rugpjūtį tapo perkamiausiu naujų automobilių pasirinkimu pagal jėgainės tipą, rodo rinkos analizės bendrovės „New AutoMotive“ duomenys. Baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 30 proc. visų naujų registracijų ir aplenkė tiek benzininius bei dyzelinius modelius, tiek hibridus.

    Analitikų teigimu, šis šuolis tęsia visų metų tendenciją: elektromobilių dalis vasarą augo nuo maždaug 27 proc. iki 30 proc., o metinis pardavimų prieaugis siekė apie 30 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi bent iš dalies elektrifikuotus automobilius, o vien tik vidaus degimo varikliais varomi modeliai traukiasi.

    Kas stumia rinką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – Jungtinės Karalystės nulinės taršos transporto priemonių mandatas, nustatantis didėjančius naujų elektromobilių pardavimo tikslus iki 2035 metų. Gamintojams, kurie tikslų nepasiekia, gresia finansinės sankcijos, o įvykdžius reikalavimus galima kaupti kreditus, todėl gamintojai aktyviai didina pasiūlą ir skatina paklausą.

    Prie elektromobilių populiarėjimo prisideda ir miestų švaraus oro zonos, kur taršesniems automobiliams taikomi įvažiavimo mokesčiai. Elektromobiliai tokių mokesčių dažniausiai išvengia, todėl jie tampa praktišku pasirinkimu gyventojams, reguliariai važinėjantiems į centrines miesto dalis.

    Rinką papildomai veikia ir energijos kainų svyravimai: brangstant naftai, eksploatacijos kaštai vidaus degimo automobiliams auga, o dalis pirkėjų ieško labiau prognozuojamų išlaidų alternatyvų. Nors elektros kaina taip pat kinta, daug vairuotojų akcentuoja galimybę įkrauti namuose ar darbo vietoje ir rečiau naudotis degalinėmis.

    Lyderiai: „Tesla“, „Kia“ ir BYD

    Tarp elektromobilių gamintojų Jungtinėje Karalystėje šiemet pirmauja „Tesla“, kuri, remiantis „New AutoMotive“, yra sukaupusi apie 8,8 proc. elektromobilių rinkos dalies. Tai rodo, kad kainodaros korekcijos, platus modelių pasirinkimas ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra išlieka svarbiais konkurenciniais pranašumais.

    Antroje vietoje minima „Kia“ – rugpjūtį beveik pusė šio gamintojo parduotų naujų automobilių buvo visiškai elektriniai. Trečioje vietoje pagal elektromobilių dalį įsitvirtina Kinijos gamintojas BYD, kurio registracijos, vertinama, šiemet augo apie 60 proc., o tai atspindi sparčiai didėjančią Kinijos prekių ženklų įtaką Europos rinkose.

    Vietiniams gamintojams – sudėtingesnis etapas

    Įdomu tai, kad kai kurie su Jungtine Karalyste siejami automobilių vardai prie šio augimo kol kas prisideda mažiau. „New AutoMotive“ duomenys rodo, kad „Jaguar Land Rover“ šiemet pardavė dešimtis tūkstančių automobilių, tačiau elektromobilių dalis išliko labai maža, nes nauji elektriniai modeliai dar tik ruošiasi rinkai.

    Ekspertai prognozuoja, kad situacija gali keistis, kai į prekybą ateis naujos kartos elektriniai „Range Rover“ ir „Jaguar“ modeliai. Vis dėlto spaudimas didėja jau dabar: pirkėjai tikisi konkurencingų kainų, ilgesnio nuvažiuojamo atstumo, patogaus įkrovimo ir aiškios likutinės vertės, o šiuos kriterijus gamintojams tenka atitikti sparčiai besikeičiančiame sektoriuje.

    Bendra kryptis išlieka aiški: Jungtinės Karalystės rinka vis labiau persiorientuoja į elektrą, o gamintojų varžybos vyksta ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kainos, tiekimo grandinių ir įkrovimo patirties. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, 30 proc. riba gali tapti ne laikinu šuoliu, o nauju standartu.

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.

  • Kinijos milžinė „BYD“ mušė rekordus 2024 metais: štai kaip ji pavijo „Tesla“

    Kinijos milžinė „BYD“ mušė rekordus 2024 metais: štai kaip ji pavijo „Tesla“

    Kinijos elektromobilių ir įkraunamų hibridų gamintoja „BYD“ paskelbė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Bendrovė nurodė pardavusi 4,27 mln. naujosios energetikos automobilių, į šį skaičių įtraukiant ir baterijomis varomus elektromobilius, ir įkraunamus hibridus.

    Metinis augimas siekė apie 41,26 proc., todėl „BYD“ ne tik pagerino ankstesnius rezultatus, bet ir viršijo pačios išsikeltą 3,6 mln. vienetų tikslą. Pirkėjų aktyvumą skatino didelė vidaus paklausa Kinijoje, metų pabaigos nuolaidos ir valdžios taikomos senų automobilių keitimo programos.

    Elektromobiliai ir hibridai augo skirtingai

    „BYD“ duomenimis, 2024 metais baterijomis varomų elektromobilių pardavimai pasiekė apie 1,76 mln. ir, lyginant su 2023 metais, augo maždaug 12,08 proc. Tuo metu įkraunamų hibridų segmentas šovė gerokai sparčiau: parduota apie 2,49 mln. automobilių, o augimas sudarė apie 72,83 proc.

    Tokia dinamika atspindi platesnę rinkos tendenciją: daliai pirkėjų įkraunami hibridai tampa kompromisu tarp mažesnių emisijų ir paprastesnio naudojimo, ypač ten, kur įkrovimo infrastruktūra dar nevienodai išvystyta. Gamintojams šis segmentas leidžia greičiau didinti apimtis ir amortizuoti kainų karus.

    Kaip arti „BYD“ priartėjo prie „Tesla“

    Nors „BYD“ lyderiauja bendrai vertinant elektromobilių ir įkraunamų hibridų sumą, baterijomis varomų elektromobilių pardavimuose 2024 metais pirmavo „Tesla“. Skelbiama, kad „Tesla“ pristatė apie 1,78 mln. elektromobilių, o „BYD“ šiame segmente liko visai šalia su maždaug 1,76 mln.

    Analitikai pabrėžia, kad atotrūkis tarp dviejų gamintojų mažėja, nes „BYD“ toliau didina gamybos apimtis ir agresyviai konkuruoja kaina. Papildomą spaudimą rinkai daro ir kiti Kinijos gamintojai, kurie plečia modelių pasiūlą bei bando perimti dalį vidaus rinkos.

    Kodėl Kinijos EV rinka išlieka tokia stipri

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka augo ne vien dėl didžiųjų žaidėjų, tokių kaip „BYD“, „SAIC“ ar „Geely“, bet ir dėl naujesnių gamintojų, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ bei „Xiaomi“. Konkurencija aštrėja, todėl kainų mažinimas ir rinkodaros kampanijos tapo beveik nuolatiniu reiškiniu.

    Paklausą toliau palaiko valstybės politika, skatinanti atnaujinti automobilių parką ir rinktis elektrifikuotas transporto priemones. Kartu Europoje didėja įtampa dėl kiniškų elektromobilių importo, o Europos Sąjungos sprendimai dėl papildomų muitų atskiriems gamintojams gali keisti kainodarą ir augimo tempą eksporto rinkose.

    „BYD“ atvejis rodo, kad didžiausią pranašumą įgyja gamintojai, galintys greitai didinti gamybą, kontroliuoti tiekimo grandines ir pasiūlyti platų modelių pasirinkimą skirtinguose kainų segmentuose. Būtent šie veiksniai, kartu su Kinijos vidaus paklausa, leidžia bendrovei artėti prie pasaulinių lyderių baterinių elektromobilių rinkoje.

  • Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinijoje pradėtas plataus masto elektromobilių atšaukimas dėl saugumo detalės, kuri kritinėje situacijoje gali kainuoti brangiai: avarinio, mechaninio durų atidarymo svirtelės kai kuriuose modeliuose nėra pakankamai aiškiai matomos ir lengvai randamos. Apie tai paskelbė Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija (SAMR), prižiūrinti produktų saugą ir atšaukimų procesus.

    Reguliuotojo vertinimu, dalyje automobilių salonų mechaninis avarinis atidarymo mechanizmas spalviškai per daug susilieja su apdaila. Dėl to vairuotojas ar keleivis po avarijos, kai sutrinka elektra, apimti streso gali jo paprasčiausiai nepastebėti arba nesuprasti, kur ir kaip atidaryti duris.

    Atšaukimas paliečia ir „Tesla“ automobilius: nurodoma, kad Kinijos rinkoje tai siekia apie 2,98 milijono „Tesla“ vienetų. Taip pat įtraukti ir keli Kinijos gamintojai, kurių modeliuose naudojami panašūs sprendimai, tarp jų BYD, Geely, Xiaomi, BAIC, Leapmotor, Chery, FAW ir Xpeng.

    Kas konkrečiai kelia riziką?

    SAMR akcentuoja ne pačias išorines, įleidžiamas ar paslepiamas durų rankenas, o salone esantį mechaninį avarinį atidarymą. Jo paskirtis paprasta: jei po smūgio neveikia elektroninės sistemos, durys turi atsiverti ir mechaniškai, be ekrano, mygtukų ar elektros.

    Praktikoje problema kyla tuomet, kai avarinė svirtelė neišsiskiria spalva, nėra aiškiai pažymėta arba yra neįprastoje vietoje. Dalies gamintojų naujesniuose modeliuose ši detalė ryškinama, pavyzdžiui, pasirenkant kontrastingą, dažnai raudoną spalvą, kad ją būtų galima greitai atpažinti.

    Kaip reaguoja „Tesla“?

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ sprendimas Kinijoje numato aiškesnį žymėjimą ant avarinio atidarymo vietos. Taip pat dalis automobilių turėtų gauti nuotolinį programinės įrangos atnaujinimą, kuris avarijos atveju automatiškai šiek tiek nuleistų langus, kad palengvintų išlipimą ar gelbėtojų darbą.

    Toks žingsnis rodo bendrą rinkos tendenciją: gamintojai vis dažniau ieško programinių priemonių, kaip sumažinti rizikas, tačiau reguliuotojai primena, kad kritinėse situacijose vien programinės logikos nepakanka. Dėl to vis dažniau akcentuojama aiški ir intuityvi mechaninė atsarga.

    Griežtesni standartai artėja

    Kinija jau yra paskelbusi, kad nuo 2027 metų taikys griežtesnius reikalavimus durų atidarymo sprendimams. Tarp jų numatomi ribojimai visiškai paslėptoms arba elektroninėms rankenoms, jei jos neturi akivaizdaus ir lengvai suprantamo mechaninio atsarginio varianto.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik Kinijos rinkai. Tai didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje, todėl čia suformuoti techniniai reikalavimai dažnai daro įtaką ir globaliems gamintojų sprendimams, ypač tiems, kurie tuo pačiu modeliu taikosi į kelis regionus.

    Durų rankenų ir avarinio išlipimo tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri, nes didėjant elektroninių valdiklių kiekiui automobiliuose, avarijos atveju bet koks energijos tiekimo sutrikimas gali išryškinti konstrukcinius kompromisus. Reguliuotojai vis dažniau reikalauja, kad saugos funkcijos būtų ne tik įdiegtos, bet ir akivaizdžiai suprantamos žmogui.

  • Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa: reputacija tampa pirkimo kriterijumi

    Europos vairuotojai vis dažniau vertina ne tik elektromobilio kainą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir prekės ženklo reputaciją. Nauja visose 27 Europos Sąjungos šalyse atlikta vartotojų apklausa rodo, kad „Tesla“ įvaizdžiui didžiausią žalą daro ne konkurentai ar technologinės problemos, o jos vadovo Elono Musko vieša veikla.

    Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 861 respondentas, 39 proc. teigė, kad Elonas Muskas pablogino jų požiūrį į „Tesla“. Tik 13 proc. sakė, kad jo įtaka jų nuomonę apie prekės ženklą pagerino, o 35 proc. nurodė, kad tai jiems neturi reikšmės.

    Politika „Tesla“ kainuoja daugiau nei Kinijos šešėlis BYD

    Tyrimo duomenimis, Elono Musko politinis aktyvumas ir sąsajos su JAV politika tampa vienu ryškiausių atgrasymo veiksnių. Priminta informacija apie paramą Donaldui Trumpui dar labiau pablogino tiek paties Musko vertinimą, tiek ir „Tesla“ prekės ženklo patrauklumą, o pirkimo tikimybė krito iki prasčiausių apklausos rodiklių.

    Tuo metu BYD ryšiai su Kinijos valdžia europiečių vertinami neigiamai, bet silpniau. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad tokios sąsajos jų nuomonę apie BYD pablogina, o 12 proc. teigė, jog tai jų vertinimą net pagerina, todėl bendras balansas BYD atžvilgiu buvo mažiau neigiamas nei „Tesla“ atveju.

    Skaičiai rinkose skiriasi, bet konkurencija auga

    Apklausa fiksavo, kad Elono Musko įvaizdis neigiamas visose pagrindinėse ES rinkose. Bendrame rezultate 58 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė nepalankiai, o 27 proc. palankiai, tačiau šie vertinimai skyrėsi priklausomai nuo šalies.

    Įdomu tai, kad neigiamos nuotaikos ne visada tiesiogiai atsispindi registracijų statistikoje. „Tesla“ rezultatai Europoje pastaruoju metu buvo labai netolygūs: vienose rinkose fiksuoti ryškūs metiniai šuoliai, kitose kritimai, o tai leidžia manyti, kad pardavimus gali lemti ir paskatos, kainodara, degalų kainų dinamika bei bazinis palyginimo efektas.

    Tuo pat metu BYD sparčiai plečia pozicijas ir, nors prekės ženklo žinomumas daugelyje Europos šalių dar mažesnis nei „Tesla“, pirkėjų pasirinkimuose jis jau priartėjo. Kai respondentų buvo paprašyta rinktis tarp panašios kainos modelių, pasirinkimai beveik susilygino, o tarp svarstančių įsigyti elektromobilį BYD kai kuriais pjūviais net buvo vertinamas palankiau.

    Ką tai reiškia elektromobilių rinkai Europoje

    Ši tendencija rodo, kad elektromobilių segmente reputacinė rizika tampa apčiuopiama verslo rizika. Gamintojams vis dažniau tenka valdyti ne tik produktų kokybę ir tiekimo grandines, bet ir vadovų bei viešų ambasadorių komunikaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti prekės ženklo patrauklumą.

    Europoje stiprėjant konkurencijai ir didėjant Kinijos gamintojų pasirinkimui, vien technologinio pranašumo gali nepakakti. Pirkėjai, spręsdami dėl brangaus pirkinio, vis dažniau atsigręžia į pasitikėjimą prekės ženklu, jo vertybinį foną ir tai, ar kompanija nekelia papildomų politinių ar reputacinių ginčų.