CP v2

Tag: BYD

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.

  • „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ derasi su „Stellantis“ ir kitais automobilių koncernais dėl galimybės perimti Europoje nepakankamai išnaudojamas gamyklas. Tokius planus viešai patvirtino „BYD“ viceprezidentė Stella Li, atsakinga už tarptautinę plėtrą.

    Pasak jos, bendrovė ieško bet kokių laisvų gamybos pajėgumų Europoje, nes siekia greičiau didinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas įsitvirtinti regione, kuriame konkurencija tarp gamintojų aštrėja, o gamyklų apkrova daug kur išlieka sumažėjusi.

    Europoje daugėja laisvų pajėgumų

    Derybos vyksta tuo metu, kai dalis Europos gamintojų peržiūri elektromobilių strategijas ir kaštus. „Stellantis“ pastaruoju metu investuotojams signalizavo, kad elektromobilių paklausos dinamika buvo pervertinta, todėl koncernas ieško būdų efektyvinti veiklą ir geriau išnaudoti turimus fabrikus.

    Viešojoje erdvėje minima, kad kai kurios „Stellantis“ gamyklos Italijoje dirba gerokai mažesniais tempais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Cassino gamykla 2026 metų pirmąjį ketvirtį pagamino 2 916 automobilių, o tai rodo ryškų gamybos sumažėjimą ir nepakankamą pajėgumų panaudojimą.

    Kodėl „BYD“ svarbi gamyba Europoje

    „BYD“ per pastaruosius metus tapo viena didžiausių elektromobilių pardavėjų pasaulyje, tačiau Kinijos rinkoje juntamas kainų karas ir paklausos svyravimai spaudžia maržas. Dėl to gamintojai aktyviau ieško augimo užsienyje, ypač Europoje, kur elektromobilių dalis pardavimuose išlieka reikšminga, o reguliacinė kryptis skatina elektrifikaciją.

    Gamybos perkėlimas ar plėtra Europoje „BYD“ suteiktų kelis pranašumus: greitesnį pristatymą, mažesnes logistikos išlaidas, didesnį atsparumą prekybos ribojimams ir geresnes galimybes prisitaikyti prie vietinių reikalavimų. Tokia strategija ypač aktuali po to, kai Europos Komisija sugriežtino dėmesį Kinijoje pagamintų elektromobilių subsidijavimo klausimui.

    Akys krypsta ir į „Maserati“

    Stella Li taip pat užsiminė, kad „BYD“ domisi galimybe perimti sunkumų patiriančius istorinius Europos prekės ženklus. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių ji įvardijo „Stellantis“ valdomą prabangos ženklą „Maserati“.

    „Kalbamės ne tik su „Stellantis“, kalbamės ir su kitomis bendrovėmis“, – sakė Stella Li.

    „Ieškome bet kurios laisvos gamyklos Europoje, nes norime panaudoti šiuos nepilnai išnaudojamus pajėgumus“, – teigė ji.

    Kol kas neaišku, ar derybos pasieks konkretų sandorį ir kokio masto gamybos perkėlimas būtų svarstomas. „Stellantis“ viešai savo pozicijos dėl „BYD“ planų išsamiau nekomentavo, tačiau rinka jau dabar šiuos signalus vertina kaip ženklą, kad europinė automobilių pramonė įžengė į naują pertvarkos etapą.

    „BYD“ Europoje jau turi savo didelį projektą: bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, Segede, kuri, pagal anksčiau skelbtus planus, turėtų pradėti veikti 2027 metais. Galimas esamų gamyklų perėmimas galėtų leisti gamybą pradėti greičiau nei statant naują objektą nuo nulio.

  • Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kanada atveria duris Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o dalis automobilių prekybininkų tai vadina galimu lūžiu rinkoje. Kai kurie dilerių tinklai jau mezga ryšius su gamintojais ir ruošiasi startui, tikėdamiesi didesnės konkurencijos ir platesnio modelių pasirinkimo.

    Vienas iš aktyviai besiruošiančių pardavėjų vadovų, prižiūrintis 10 atstovybių Naujosios Škotijos ir Naujojo Bransviko provincijose, balandį lankėsi Pekino automobilių parodoje. Jo teigimu, Kinijos gamintojų siūlomi automobiliai nustebino apdailos medžiagomis, dizainu ir važiavimo komfortu.

    49 000 automobilių kvota ir mažesnis tarifas

    Pagal viešai skelbiamas sąlygas, Kanada kasmet leidžia mažmeninei prekybai importuoti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių, jiems taikant 6,1 proc. tarifą. Tuo pat metu kitiems iš Kinijos importuojamiems automobiliams išlieka 100 proc. tarifas, todėl būtent elektromobilių segmentas tampa patraukliausiu keliu į rinką.

    Automobilių rinkos analitikai pabrėžia, kad toks kiekis sudarytų maždaug 3–5 proc. Kanados naujų automobilių pardavimų, tad trumpuoju laikotarpiu tai nebūtinai iš esmės apverstų konkurenciją. Vis dėlto net ir tokia dalis gali turėti reikšmingą poveikį kainodarai, ypač jei pirkėjai ieškos pigesnių alternatyvų.

    Dilerių susidomėjimas auga, nuomonės išsiskiria

    Prekybininkus su Kinijos gamintojais jungiantys tarpininkai sako sulaukę beveik 400 užklausų iš skirtingų dilerių visoje Kanadoje. Akcentuojama, kad gamintojams tai yra galimybė įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, pradedant nuo riboto kiekio ir atsargaus plėtros modelio.

    Kartu girdimas ir ryškus skepticizmas: dalis automobilių gamintojams atstovaujančių asociacijų sprendimą vertina kaip keliantį rizikų vietinei pramonei. Kritika skamba ir iš JAV politikų, kurie viešai perspėja, kad kiniškų elektromobilių įsitvirtinimas gali turėti platesnių pasekmių regiono automobilių sektoriui.

    Pirkėjų smalsumas ir spaudimas kainoms

    Gatvėje kalbinti kanadiečiai dažnai mini paprastą motyvą: daugiau pasirinkimo ir potencialiai žemesnės kainos. Elektromobilių kainų konkurencija gali stiprėti, ypač jei nauji prekių ženklai pasiūlys turtingesnę komplektaciją už panašią sumą nei tradiciniai rinkos lyderiai.

    „Manau, jie gerąja prasme sujudins rinką“, – sakė Kanados gyventojas Patrickas Huntas.

    „Bus daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo žmonėms, o dėl to, kas vyksta su degalų kainomis, elektromobiliai turi šansą“, – sakė kanadietis Danielis Haimas.

  • ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    Naujo automobilio kvapas daugeliui vairuotojų yra maloni saloninio automobilio patirties dalis, tačiau jį sukelia ne romantika, o iš plastikų, klijų, putų ir apmušalų į orą išsiskiriančios cheminės medžiagos. Vokietijos automobilių klubas ADAC kartu su Fraunhofer IBP institutu laboratorijoje patikrino, kiek tokių junginių aptinkama naujuose automobiliuose ir kaip tai kinta skirtingomis sąlygomis.

    Tyrime buvo analizuojami vadinamieji lakieji organiniai junginiai, dažnai apibendrinami terminu VOC, kurių naujo automobilio salone gali būti aptinkama daugiau nei 150. Tarp jų minimi formaldehidas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas ir stirenas, o dalis šių medžiagų gali dirginti gleivines ar sukelti galvos skausmus jautresniems žmonėms.

    Ypatingas dėmesys skirtas formaldehidui, nes jis pasižymi aštriu, dirginančiu kvapu, gali dirginti akis ir viršutinius kvėpavimo takus, o tarptautinėje klasifikacijoje siejamas su onkologine rizika. ADAC pabrėžė, kad reali koncentracija priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo salono temperatūros bei automobilio amžiaus, nes naujos medžiagos intensyviausiai garuoja pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais.

    Tyrime dalyvavo keturi automobiliai: „Volkswagen“ Golf eTSI, „Dacia“ Spring, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring ir „Hyundai“ Kona Hybrid, kurių amžius bandymo metu svyravo nuo 39 iki 216 dienų. „Volkswagen“ Golf vėliau buvo pakartotinai patikrintas po maždaug 200 dienų, siekiant įvertinti, ar senstant situacija pastebimai gerėja.

    Automobiliai buvo matuojami trimis režimais: esant 23 laipsnių temperatūrai, po stipraus salono įkaitinimo stovint ir važiuojant su įjungta ventiliacija bei oro kondicionieriumi. Matuota pagal DIN ISO 12219-1 metodiką, o kvapo intensyvumas vertintas šešiabalėje VDA 270 skalėje nuo beveik nejuntamo iki sunkiai pakeliamo.

    Kvapo vertinime ryškiausiai išsiskyrė „Dacia“ Spring, surinkusi geriausius balus tiek esant 23 laipsniams, tiek po įkaitinimo. „Hyundai“ Kona Hybrid liko per vidurį, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring gavo prastesnį, bet stabilų įvertinimą abiem sąlygomis, o „Volkswagen“ Golf po įkaitinimo kvapu suprastėjo labiausiai.

    Esant 23 laipsniams visi keturi automobiliai atitiko būsimą formaldehido ribą 0,062 miligramo kubiniame metre ir buvo žemiau orientacinės 0,10 miligramo kubiniame metre vertės. Tačiau po salono įkaitinimo „Volkswagen“, „Dacia“ ir „BYD“ rodikliai jau viršijo ADAC minimą orientacinį lygį, o važiuojant su aktyvia ventiliacija koncentracijos visais atvejais akivaizdžiai mažėjo.

    „BYD“ šiame bandyme išsiskyrė dėl atskirų medžiagų: tai buvo vienintelis automobilis, kuriame viršyta 0,10 miligramo kubiniame metre ksileno vertė, o bendras TVOC rodiklis buvo didžiausias. ADAC taip pat pažymėjo, kad esant 23 laipsniams visi tirti automobiliai viršijo 0,95 miligramo kubiniame metre orientacinę TVOC vertę, tačiau „BYD“ atveju jis buvo aukščiausias ir, įjungus ventiliaciją, mažėjo santykinai lėčiau.

    „Nė vienas iš keturių tirtų automobilių nesukėlė tiesioginės grėsmės sveikatai“, – nurodė ADAC išvadose.

    Vis dėlto klubas pabrėžė, kad tema nėra vien kvapo klausimas, nes kaitra gali staigiai padidinti junginių koncentraciją, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti dirginimą, galvos skausmą ar svaigimą. Praktinis patarimas paprastas: po automobilio stovėjimo saulėje pirmiausia praverti langus, išvėdinti saloną ir tik tada važiuoti, įjungus oro kondicionierių bei intensyvesnę ventiliaciją.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.

  • „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ atsidūrė Europos Sąjungos institucijų dėmesio centre po pranešimų apie galimus darbo teisės pažeidimus statant gamyklą Vengrijoje. Įtarimus viešai iškėlė nevyriausybinė organizacija China Labor Watch, o klausimas pasiekė ir Europos Komisiją.

    Organizacijos teigimu, dalis rangovų esą taikė praktiką, kai darbuotojai dirbo septynias dienas per savaitę, o pamainos galėjo viršyti 12 valandų. Taip pat kelti klausimai dėl sutarčių, atlygio sulaikymo ir su įdarbinimu susijusių mokesčių, kurie, pasak tyrėjų, galėjo riboti darbuotojų galimybes laisvai nutraukti darbą.

    Kas minima tyrime?

    China Labor Watch nurodo apklaususi 50 darbuotojų ir kelis kartus apsilankiusi statybų aikštelėje, o surinktą medžiagą perdavė ES atstovams. Po to keli Europos Parlamento nariai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti situaciją ir galimą ES teisės pažeidimų riziką.

    Vengrijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodė, kad nuo vasario 1 dienos į gamyklos statybvietę buvo kviesta 12 kartų, fiksuota viena mirtis. Tyrėjai taip pat kėlė klausimą, ar visi darbuotojai turėjo tinkamus leidimus dirbti ir su tuo susijusią sveikatos draudimo apsaugą.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Ši istorija išryškėjo tuo metu, kai ES siekia didinti elektromobilių gamybą Bendrijos viduje, o Vengrija tapo viena pagrindinių Kinijos automobilių pramonės investicijų krypčių Europoje. Tokios investicijos žada darbo vietas ir technologijų perkėlimą, tačiau kartu didina spaudimą užtikrinti, kad veikla atitiktų darbo teisės ir žmogaus teisių standartus.

    „BYD“ pastaraisiais metais sparčiai augino pardavimus Europoje, o pramonės statistikoje fiksuojamas ženklaus registracijų šuolio efektas. Tai didina ir politinį jautrumą: ES vis dažniau reikalauja, kad tiekimo grandinės ir rangovų praktikos būtų skaidrios, o darbas nebūtų paremtas priverstinio darbo požymiais.

    Gamyklos planai ir ankstesnis fonas

    Gamyklos projektas Vengrijoje siejamas su ambicingais gamybos pajėgumais, kurie ilgainiui galėtų siekti šimtus tūkstančių automobilių per metus, nors tikslus įsibėgėjimo grafikas viešai įvardijamas nevienareikšmiškai. Vietos žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų apie bandomosios gamybos startą.

    Tyrime taip pat minimas rangovas, siejamas su įmone, kuri anksčiau figūravo su darbo sąlygomis susijusiuose skandaluose už Europos ribų. Šis kontekstas stiprina ES institucijų norą įvertinti ne tik vieną statybvietę, bet ir rangovų grandinę bei kontrolės mechanizmus.

    „BYD“ ir tyrime minimi rangovai į paklausimus viešai neatsakė. Vengrijos atsakinga institucija, prižiūrinti užsieniečių įdarbinimo ir buvimo klausimus, nurodė atlikusi veiksmus savo kompetencijos ribose ir pradėjusi vertinimus pagal gautą medžiagą.