Tag: ByteDance

  • „TikTok“ valdanti „ByteDance“ įkūrėjas vėl turtingiausias Kinijoje: DI sukrovė 89 mlrd. eurų

    „TikTok“ valdanti „ByteDance“ įkūrėjas vėl turtingiausias Kinijoje: DI sukrovė 89 mlrd. eurų

    „TikTok“ patronuojančios bendrovės „ByteDance“ įkūrėjas Zhang Yiming vėl tapo turtingiausiu Kinijos žmogumi, rodo naujausias „Hurun“ instituto sudaromas turtingiausiųjų reitingas. Jo turto vertė vertinama apie 89 mlrd. eurų, o pagrindinis augimo variklis siejamas su bendrovės plėtra dirbtinio intelekto srityje.

    „Hurun“ duomenimis, Z. Yimingo turtas per metus paaugo 43 proc., o reitingo sudarytojai pabrėžia, kad didžioji šio šuolio dalis susijusi būtent su DI. „Hurun“ vadovas Rupertas Hoogewerfas pažymėjo, kad DI tampa svarbiausiu naujų turtų šaltiniu sąraše, nes vis daugiau didelių kapitalų kuriama technologijų sektoriuje.

    DI keičia turtingųjų žemėlapį

    Reitinge išskiriama, kad iš DI uždirba 160 sąrašo dalyvių, tai yra maždaug vienas iš dešimties. Analitikai tai sieja su spartėjančiomis investicijomis į didžiuosius kalbos modelius, vaizdo ir rekomendacijų algoritmus, taip pat į puslaidininkių ir robotikos sprendimus, kurių paklausa auga visame regione.

    „Hurun“ instituto vertinimu, Kinijoje šiemet identifikuoti 1 529 asmenys, kurių turtas viršija 645 mln. eurų, tai yra 6,6 proc. daugiau nei pernai. Tuo pat metu nurodoma, kad Kinijoje dabar yra 1 176 milijardieriai, jų skaičius per metus išaugo 155.

    Ekonomika auga nevienodu tempu

    Reitingo paskelbimas sutapo su žiniomis apie Kinijos ekonomikos augimą: trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, kaip skelbiama, didėjo 4,5 proc. metiniu tempu. Augimą labiau rėmė eksportas, o vidaus vartojimą ir investicijas toliau slėgė silpnesnė paklausa bei užsitęsusi nekilnojamojo turto sektoriaus krizė.

    R. Hoogewerfas situaciją apibūdino kaip dviejų greičių ekonomiką, kai DI, puslaidininkių ir robotikos verslai sparčiai augina savininkų turtus, o tradicinės vartojimo, nekilnojamojo turto ir gamybos šakos susiduria su nuosmukiu. Tai atsiliepė ir sąrašo struktūrai: pranešama, kad pirmą kartą nė vienas žemyninės Kinijos nekilnojamojo turto vystytojas nepateko į šimtą turtingiausiųjų.

    Ekspertai pažymi, kad technologijų sektoriui itin svarbios tampa ne tik kapitalo investicijos, bet ir prieiga prie pažangių lustų, duomenų infrastruktūros bei reguliacinė aplinka. Dėl to turto koncentracija vis labiau krypsta į įmones, kurios sugeba greitai komercializuoti DI sprendimus ir pritaikyti juos masinėms platformoms.

  • Kinijos technologijų milžinai užvertė „Nvidia“ užsakymais: 3 mln. GPU ir gamybos limitai iki 2027 metų

    Kinijos technologijų bendrovės ByteDance, Alibaba ir Tencent pateikė itin didelės apimties užsakymus „Nvidia“ vaizdo plokštėms RTX PRO 5500. Skelbiama, kad kalbama apie daugiau nei 3 mln. vienetų, o bendra kataloginė vertė siekia apie 32 mlrd. eurų.

    Šis pirkimų šuolis siejamas su JAV eksporto ribojimais, kurie apribojo pažangiausių duomenų centrams skirtų „Nvidia“ sprendimų tiekimą į Kiniją. Dėl to dalis Kinijos klientų skuba rezervuoti alternatyvius, reikalavimus atitinkančius modelius, net jei jų našumas mažesnis.

    Gamybos apimtys atsilieka nuo paklausos

    Remiantis tarptautinės naujienų agentūros informacija, „Nvidia“ partneriams ir klientams signalizavo, kad negali garantuoti visų užsakymų įvykdymo, nes paklausa viršija suplanuotą gamybą. Vienas iš šaltinių nurodė, kad kai kuriems pirkėjams gali tekti tenkintis tik 5–10 proc. pageidauto kiekio.

    Taip pat minima, jog 2027 metais „Nvidia“ visame pasaulyje galėtų pagaminti daugiausia apie 3 mln. RTX PRO 5500 vienetų per metus. Tuo metu vien iš Kinijos klientų užsakymų mastas, kaip teigiama, gali viršyti 6 mln. vienetų.

    Eksporto ribojimai keičia rinką

    JAV eksporto kontrolė pastaraisiais metais buvo griežtinama, ypač didelio našumo skaičiavimams ir DI mokymui tinkamiems lustams. Dalis pažangiausių „Nvidia“ produktų, skirtų didelio masto duomenų centrams, Kinijos rinkai tampa neprieinami arba reikalauja licencijų, todėl įmonės ieško legalių alternatyvų.

    RTX PRO 5500 pozicionuojamas kaip profesionalioms darbo stotims skirtas sprendimas, dažniau naudojamas inžinerijoje, kūrybinėje grafikoje ar skaičiavimuose vienoje darbo vietoje. Vis dėlto jis išlieka vienas galingiausių „Nvidia“ variantų, kurį Kinijos klientams dar lengviau įsigyti laikantis eksporto taisyklių.

    Kinijos atsakas: vietiniai lustai, bet atotrūkis išlieka

    Ribojimai skatina Kinijos bendroves aktyviau remtis vietiniais tiekėjais ir spartinti vidaus lustų ekosistemą. Kinijos valdžia taip pat ragina didinti vietoje sukurtų puslaidininkių naudojimą, o kai kurie gamintojai, įskaitant „Huawei“, šioje situacijoje stiprina pozicijas.

    Vis dėlto Kinijos lustų gamintojams sudėtinga priartėti prie JAV lyderių našumo ir mastelio, ypač kai daliai kritinės gamybos įrangos bei technologijų taikomi atskiri apribojimai. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu paklausa „Nvidia“ įrangai Kinijoje gali išlikti didelė net ir esant griežtesnėms taisyklėms.

  • Kinija svarsto riboti pažangiausių DI modelių prieigą iš užsienio: kokį poveikį tai turėtų rinkai

    Kinijos valdžia per pastarąjį mėnesį susitiko su didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir aptarė galimus apribojimus, kurie ribotų pažangiausių Kinijoje kuriamų dirbtinio intelekto (DI) modelių prieigą iš užsienio. Diskusijos apimtų ir dar nepaskelbtus modelius, todėl signalas rinkai yra aiškus: Pekinas DI vis dažniau vertina kaip strateginį, valstybei svarbų išteklių.

    Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pokalbiuose dalyvavo tokie rinkos lyderiai kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“, taip pat startuolis Z.ai. Susitikimams vadovavo Kinijos Prekybos ministerija, o pagrindinis klausimas buvo, kaip užtikrinti, kad naujausios DI technologijos neišeitų už šalies ribų be kontrolės.

    DI kaip nacionalinis išteklius

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinija DI vystymą ima sieti ne tik su ekonomika, bet ir su nacionaliniu saugumu, todėl atsiranda vis daugiau priemonių, ribojančių jautrių technologijų sklaidą. Kinijos atveju tai reikštų bandymą suvaldyti, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis pažangiausiais modeliais, įskaitant tiek uždarus, tiek atviresnius sprendimus.

    Per susitikimus taip pat aptarta idėja griežčiau vertinti konfidencialios DI technologijos nutekinimą ar vagystę, pritaikant nacionalinio saugumo teisės aktus. Tokia kryptis reikštų, kad technologijų apsauga taptų ne vien įmonių vidaus taisyklių, bet ir baudžiamosios rizikos klausimu.

    Kas pasikeistų tarptautiniams naudotojams?

    Kinijos DI sprendimai pastaruoju metu išpopuliarėjo pasaulyje dėl santykinai mažesnių kaštų ir sparčiai augančių galimybių, ypač verslo diegimuose. Jei prieiga iš užsienio būtų apribota, daliai įmonių tai galėtų reikšti didesnes išlaidas, nes tektų rinktis brangesnes alternatyvas arba daugiau investuoti į savus modelius bei infrastruktūrą.

    Tokie pokyčiai galėtų paveikti ir DI paslaugų teikėjų strategijas: nuo regioninio produktų atskyrimo iki griežtesnio vartotojų tikrinimo, licencijavimo ar ribojimų dėl modelių svorių ir pažangiausių funkcijų. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galimybių už Kinijos ribų tiesiogiai pasiekti naujausias versijas ar naudotis pažangiausiais pajėgumais.

    Sprendimų dar nėra

    „Reuters“ nurodo, kad galimų priemonių apimtis dar svarstoma, o apribojimai gali būti taikomi tik būsimiems modeliams. Kol kas neaišku, kada tokie sprendimai galėtų įsigalioti ir ar jie apskritai bus priimti, tačiau pats faktas, kad vyksta tokio lygio konsultacijos, rodo augantį valstybinį dėmesį DI eksporto ir naudojimo kontrolei.

    Rinkai tai būtų dar vienas ženklas, kad DI plėtra vis labiau priklauso ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo geopolitinių taisyklių. Kuo daugiau šalių DI priskirs strateginėms technologijoms, tuo dažniau prieiga, kainos ir galimybės bus formuojamos politiniais sprendimais, o ne vien konkurencija.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.