CP v2

Tag: Čadas

  • Išnykusiu laikytas sableragis oriksas grįžo į gamtą: Čade jau fiksuojama per 600 gyvūnų

    Ši antilopė istoriškai buvo paplitusi Šiaurės Afrikoje, prisitaikiusi prie karšto ir sausringo klimato savanose bei pusdykumėse. Tačiau intensyvi, menkai reguliuota medžioklė ir žmogaus veiklos spaudimas lėmė, kad laukinėje gamtoje oriksai praktiškai išnyko.

    Paskutiniai patikimi duomenys apie šios rūšies stebėjimus gamtoje siejami su XX amžiaus pabaiga, o 2000 metais sableragis oriksas oficialiai priskirtas kategorijai išnykęs laukinėje gamtoje. Tai reiškė, kad laisvėje gyvūnų nebeaptinkama, nors jie dar buvo išlikę zoologijos soduose ir privačiose veisimo programose.

    Po sprendimo dėl statuso tarptautiniai gamtosaugininkai ėmėsi ruošti grąžinimo į gamtą programą, atrinkdami gyvūnus, kurie galėtų tapti atkurto būrio pagrindu. Vienas svarbiausių elementų buvo genetiškai kuo įvairesnės populiacijos suformavimas, kad nauja laukinė banda būtų atsparesnė ligoms ir aplinkos pokyčiams.

    Reikšmingas vaidmuo teko veisimo ir koordinavimo centrams, kuriuose buvo kaupiami skirtingos kilmės oriksai iš JAV, Europos ir Artimųjų Rytų. Toks modelis gamtosaugoje naudojamas siekiant sumažinti giminystės riziką ir sustiprinti reprodukcinį potencialą.

    2016 metų kovo mėnesį prasidėjo praktinis etapas: pirmieji 25 sableragiai oriksai lėktuvu atgabenti į Čadą. Jie buvo apgyvendinti didelėje saugomoje teritorijoje Vadi-Rimė–Vadi-Ašime, kur turėjo palaipsniui prisitaikyti prie natūralių sąlygų.

    Prieš paleidžiant į laisvę gyvūnai buvo laikomi adaptaciniuose aptvaruose, stebint jų sveikatą ir elgseną. Dalis oriksų buvo sekami GPS antkakliais, kad specialistai galėtų įvertinti judėjimą, išgyvenamumą ir rizikas, susijusias su klimatu bei plėšrūnais.

    Pirmoji į gamtą paleista grupė sudarė 23 gyvūnus, o svarbiausias programos tikslas buvo ne vien paleisti individus, bet sukurti savarankiškai besidauginančią populiaciją. Jau 2016 metų gruodžio mėnesį Čade gimė pirmasis jauniklis, tapęs svarbiu signalu, kad rūšis prisitaiko.

    Per kelis metus į Čadą buvo perkelta šimtai nelaisvėje užaugintų oriksų, tačiau vis didesnę populiacijos augimo dalį sudarė jau gamtoje gimstantys jaunikliai. Skelbiama, kad iki 2023 metų pabaigos laukinėje gamtoje susiformavusi banda perkopė 600 individų ribą.

    Atkūrimo programos sėkmė nereiškė, kad procesas vyko be nuostolių. 2024 metų pabaigoje sausojo sezono metu užfiksuota neįprastai didelė kaitra, po kurios ekologai nurodė daugiau nei 100 žuvusių oriksų, ypač tarp jaunų ir neseniai paleistų gyvūnų.

    Vis dėlto, krituliams sugrįžus, populiacija stabilizavosi, o sukaupti duomenys prisidėjo prie svarbaus pokyčio tarptautiniu mastu. 2023 metų gruodžio mėnesį rūšies būklė peržiūrėta ir ji perkelta iš išnykusių laukinėje gamtoje į nykstančių kategoriją, pabrėžiant, kad laisvėje jau egzistuoja reali, besidauginanti populiacija.

    Šiandien oriksai ir toliau stebimi lauko tyrimais ir palydovinėmis sekimo technologijomis, vertinant jų migraciją, jauniklių išgyvenamumą ir prisitaikymą prie klimato svyravimų. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra išlaikyti populiacijos augimą be nuolatinio papildymo iš nelaisvės.

    Gamtosaugininkai šį atvejį dažnai mini kaip pavyzdį, kad rūšies atkūrimas įmanomas, kai derinamas tarptautinis bendradarbiavimas, genetinė įvairovė, saugomos teritorijos ir ilgalaikis monitoringas. Tačiau kartu tai primena, kad klimato ekstremumai ir žmogaus spaudimas išlieka esminiai veiksniai, galintys greitai pakeisti teigiamą trajektoriją.

  • Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudano vakaruose, netoli sienos su Čadu, suintensyvėjo sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) išpuoliai: liudininkai ir Jungtinės Tautos praneša apie sudegintus kaimus, dešimtis žuvusiųjų ir tūkstančius iš namų išvarytų žmonių. Humanitarinės agentūros įspėja, kad smurtas ypač smarkiai smogia civiliams bendruomenėms Šiaurės Darfūre.

    Pasak JT migracijos agentūros, vien iš Wadi Fungo kaimo Um Baru apylinkėse per vieną dieną pasitraukė daugiau kaip 3 500 žmonių. Vietos gyventojai pasakoja, kad dalis gyvenviečių buvo padegtos, o į žmonių namus ir gatves apšaudymas atėjo be jokio perspėjimo.

    „Jie apšaudė namus artilerija, degino iki pamatų, o žmonės mirė gatvėse, nes nebuvo kam jų palaidoti“, – sakė Issa Ibrahim.

    „Pakeliui matėme du kaimus, Oruwa ir Ana Baji, visiškai sudegintus. Kūnai gulėjo ant žemės“, – pridūrė jis.

    Kitas Šiaurės Darfūro gyventojas Mohamedas Adamas teigė, kad per atakas žuvo du jo broliai, o užpuolikai, anot jo, „deginio namus ir žudė tuos, kurie nespėjo pabėgti“. Tokie liudijimai dera su ankstesniais tarptautinių organizacijų vertinimais, kad šiame konflikte vis dažniau taikiniais tampa civiliai ir jų infrastruktūra.

    Karas tęsiasi nuo 2023 metų

    RSF su Sudano kariuomene kariauja nuo 2023 metų balandžio, o Darfūro regione konfliktas įgavo ir etninio smurto bruožų. JT ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą kaltino RSF masinėmis žudynėmis, prievartavimais, priverstiniais perkėlimais ir pabėgėlių stovyklų niokojimu.

    Pastaruoju metu RSF, kaip nurodo tarptautiniai stebėtojai, stumia į vakarus ir atakuoja teritorijas, kurias kontroliuoja vadinamosios Jungtinės pajėgos, kariuomenės sąjungininkų ginkluotų grupių koalicija. Šiose teritorijose gyvena ir Zaghawa bendruomenės, todėl smurtas vėl kelia didžiulę priverstinio išvarymo bangą link Čado.

    JT: vaikai tampa pagrindinėmis aukomis

    Atskirame perspėjime JT vaikų agentūra UNICEF nurodė, kad per pirmuosius 2026 metų šešis mėnesius Sudane nužudyta arba sužeista mažiausiai 330 vaikų. Daugiausia aukų fiksuota Darfūro ir Kordofano regionuose, kur kovos ir civilių apšaudymai yra intensyviausi.

    „Vaikai žudomi ir sužeidžiami savo namuose, keliuose, turguose ir bandydami pasiekti būtinas paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos priežiūra“, – sakė UNICEF atstovas Sudane Sheldonas Yettas.

    JT duomenimis, šalyje yra apie 5 milijonai šalies viduje perkeltų vaikų, o humanitarinė padėtis sparčiai blogėja. Milijonams gyventojų trūksta maisto, o daugiau kaip 825 000 vaikų iki penkerių metų susiduria su sunkiu ūmiu nepakankamu maitinimusi, kuris didina mirtingumo ir negrįžtamų sveikatos pasekmių riziką.

    Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad be saugių humanitarinių koridorių ir veiksmingo civilių apsaugos mechanizmo Darfūro krizė gali dar labiau plėstis už Sudano ribų. Didėjant pabėgėlių srautams į Čadą ir kitus kaimyninius regionus, auga spaudimas tiek vietos bendruomenėms, tiek pagalbos sistemai, kuri jau dabar veikia ties galimybių riba.