Kosmose pirmą kartą pademonstruota, kad robotas gali savarankiškai pastatyti konstrukciją be astronautų pagalbos. Tai svarbus žingsnis link ateities, kai dideli objektai orbitoje būtų surenkami „vietoje“, o ne iš anksto pilnai pagaminami Žemėje.
Demonstracijai panaudotas robotas ASTRA (Autonomous In-Space Tensioned Reflector Assembly), kurį sukūrė Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) mokslininkai, o projektą finansavo JAV agentūra DARPA, rašo „ScienceAlert“.
Per bandymą robotas nuosekliai sujungė kompozitinių pluoštų vamzdelius ir aliuminio jungtis, žingsnis po žingsnio išplėsdamas planuojamos atspindinčios antenos segmentą. Surinkta dalis siekė apie 1,4 metro.
Nors tai kol kas tik pirmasis antenos segmentas, kūrėjai pabrėžia, kad pademonstruotas technologijos veikimo principas. Esminė idėja – pagrindines detales į kosmosą atgabenti kompaktiškai supakuotas, o surinkimą patikėti autonominiam įrenginiui.
Trečiasis kelias kosminėms konstrukcijoms
Iki šiol kosmose dažniausiai buvo remiamasi dviem strategijomis: konstrukcijas surinkti iš dalių su astronautų pagalba arba jas maksimaliai suspausti raketoje ir vėliau išskleisti pasiekus orbitą. Autonominis surinkimas orbitoje laikomas reikšminga trečiąja alternatyva.
Tokia kryptis ypač aktuali, kai objektai tampa per dideli, kad juos būtų įmanoma patikimai iš anksto pagaminti Žemėje ir vėliau išskleisti kosmose. Kūrėjai nurodo, kad ilgainiui tikslas – surinkti struktūras, kurių mastas galėtų siekti šimtus metrų ar net kilometrus.
Pasak ASTRA komandos vadovo, aviacijos ir kosmoso inžinieriaus Sergio Pellegrino, tokie sprendimai galėtų praversti ne tik astronomijoje ar astrofizikoje. Jie būtų reikalingi ir ryšių sistemoms bei kitiems didelio masto projektams, pavyzdžiui, didelėms saulės baterijų sistemoms kosmose.
NOM4D programa ir kiti bandymai
ASTRA buvo kuriamas kaip DARPA programos NOM4D (Novel Orbital and Moon Manufacturing, Materials and Mass-efficient Design) dalis. Ši iniciatyva 2022 metais pradėta siekiant ieškoti būdų, kaip kosmose daugiau pagaminti ir surinkti vietoje, taip mažinant į orbitą keliamų krovinių apimtį.
Programoje numatytas ir dar vienas bandymas: JAV Ilinojaus universiteto Urbana-Šampeine komanda planuoja į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nusiųsti įrangą, skirtą patikrinti gamybos orbitoje galimybes.
Šiame projekte TKS astronautai turėtų išbandyti metodą, kuriuo skystos medžiagos paverčiamos kietomis. Tikslas panašus – į kosmosą gabenti mažiau „paruoštų“ didelių komponentų ir daugiau gamybos atlikti jau orbitoje.
DARPA programos vadovas Andrew Detor pabrėžė, kad būsimai kosmoso ekonomikai reikės didelių objektų – nuo didelių sandėliavimo mazgų ar buveinių iki plačių saulės masyvų ir didelių radijo antenų. Tokius projektus riboja būtent mastelis, todėl automatizuotas surinkimas tampa kertine kryptimi.
Nors dabartinės demonstracijos dar yra riboto masto, jos laikomos ženklu, kaip ateityje galėtų būti surenkami kosminiai įrenginiai, instrumentai ar net didesni objektai. Kol kas Caltech komanda užbaigia misiją ir vertina, kokias naujas tyrimų kryptis atveria sėkminga ASTRA demonstracija.


