Prie interneto prijungti automobiliai gali tapti patogia prieiga kibernetiniams nusikaltėliams – kuo daugiau ryšio kanalų turi transporto priemonė, tuo daugiau potencialių spragų atsiranda. Tokią riziką savo tyrime akcentuoja Vokietijos institutas CAM (Center of Automotive Management).
Tyrime „Connected Car Innovation 2026“ šiuolaikiniai automobiliai apibūdinami kaip sistemos, kurios nuolat generuoja duomenis ir gali juos perduoti: nuo kamerų vaizdo iki jutiklių rodmenų ar buvimo vietos. Gamintojai taip pat gali nuotoliniu būdu atnaujinti programinę įrangą (OTA), pakeisdami tam tikrų funkcijų veikimą jau po automobilio pardavimo.
CAM pabrėžia, kad kibernetinis saugumas šiandien nebeapsiriboja tik IT specialistų rūpesčiu. Kadangi vis daugiau automobilio funkcijų priklauso nuo programinės įrangos, klausimas tampa tiesiogiai susijęs ir su važiavimo saugumu, ir su tuo, kas nutinka automobilyje surenkamiems duomenims.
Instituto vadovas Stefanas Bratzelis šiuolaikinį automobilį vadina „važiuojančiu duomenų centru“, kuris nuolat jungiasi prie serverių. Jo teigimu, be tinkamų apsaugų toks ryšys gali virsti „vartais“ įsilaužėliams, galintiems ne tik matyti duomenis, bet ir teoriškai daryti įtaką sistemoms, svarbioms automobilio veikimui.
Kaip duomenys iš automobilio gali tapti saugumo klausimu
CAM pateikia pavyzdį iš Norvegijos: per rugsėjį vykusias karines pratybas nuomoti automobiliai galėjo užfiksuoti karių judėjimą, taip pat kodus, suvedamus prie kareivinių vartų. Tarp šių automobilių buvo ir „Deepal“ modelių, priklausančių Kinijos koncernui „Changan“.
Institutas aiškiai pažymi, kad nėra įrodymų, jog duomenys buvo perimami tyčia. Vis dėlto pats atvejis rodo, jog jutiklių, duomenų įvedimo automobilyje ir jų perdavimo derinys gali kelti riziką net ir tuomet, kai niekas neturi piktų ketinimų.
Todėl, CAM vertinimu, būtina kelti praktinius klausimus: kiek duomenų susidaro automobilyje, kur jie apdorojami ir kas techniškai ar teisiškai gali gauti prieigą. Ypač jautri tai tampa tais atvejais, kai valstybių teisės aktai gali įpareigoti bendroves bendradarbiauti su valstybės institucijomis.
CAM siūlymai: aiškios taisyklės ir patikrinimai
Vokietijos institutas ragina nustatyti aiškias ir patikrinamas taisykles prie tinklo prijungtiems automobiliams. Tarp siūlomų priemonių minimas skaidrus duomenų srautas, duomenų saugojimas Europoje bei nepriklausomi programinės įrangos ir atnaujinimų patikrinimai.
Tokios priemonės, anot CAM, svarbios ne tik dėl privatumo. Jos siejamos ir su realiu technologijų patikimumu – kuo daugiau automobilis remiasi programine įranga ir ryšiu su išorinėmis sistemomis, tuo svarbiau užtikrinti, kad atnaujinimai būtų saugūs, o pažeidžiamumai aptinkami ir šalinami laiku.
Kokie reikalavimai jau galioja JAV ir ES
Tekste primenama, kad 2025 metų sausį JAV Prekybos departamentas patvirtino taisykles, ribojančias tam tikrų ryšio technologijų importą ir prekybą automobiliuose, jei jos pakankamai stipriai susijusios su Kinija ar Rusija. Kaip pagrindas nurodytas nacionalinis saugumas, įskaitant priverstinio duomenų perdavimo ar nuotolinės prieigos prie transporto priemonių riziką.
Pagal šias nuostatas nuo 2027 modelio metų turėtų būti draudžiama parduoti tam tikrus prie tinklo prijungtus automobilius, jei gamintojas yra kontroliuojamas Kinijos ar Rusijos arba jei naudojama šių šalių programinė įranga. Kitas etapas numatytas komponentams nuo 2030 metų, o kai kurioms nesusijusioms dalims taisyklės turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio 1 dienos.
Europos Sąjungoje kibernetinis saugumas jau įtrauktas į transporto priemonių homologacijos sistemą. Pagal JT reglamentus nauji automobilių tipai kibernetinio saugumo reikalavimus turi atitikti nuo 2022 metų liepos, o nuo 2024 metų liepos – visi nauji automobiliai, parduodami ES.
Kalbama apie du reglamentus: R155, kuris reikalauja iš gamintojų turėti kibernetinio saugumo valdymo sistemą, ir R156, kuris apibrėžia programinės įrangos atnaujinimų valdymą. Tai nėra vienkartiniai testai – reikalavimai taikomi per visą automobilio eksploatavimo laiką: nuo atakų aptikimo ir reagavimo iki saugių atnaujinimų ir teisinio pagrindo nuotoliniams atnaujinimams.