CP v2

Tag: CAMM-ER

  • Nauji Lenkijos laivai be svarbiausių raketų: CAMM-MR gamyba stringa, aiškaus grafiko nėra

    Ambicijos ir realybė

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina oro gynybos ir laivyno pajėgumus, tačiau vienas svarbiausių projektų įstrigo. Kalbama apie vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų CAMM-MR gamybos ir technologijų perdavimo planą, kuris turėjo sustiprinti ir sausumos, ir jūrines sistemas.

    Raketos CAMM-MR buvo matomos kaip logiškas tęsinys po CAMM ir CAMM-ER įsigijimų, o kartu ir šansas Lenkijos pramonei pereiti į aukštesnį technologinį lygį. Visgi praėjus keleriems metams po politinių pareiškimų, gynybos ministerija pripažįsta, kad projektas tebėra analizės ir derinimų stadijoje.

    Kas yra CAMM, CAMM-ER ir CAMM-MR?

    CAMM šeimos raketos yra skirtos oro taikiniams naikinti ir gali būti naudojamos tiek antžeminėse oro gynybos sistemose, tiek laivuose. Bazinė CAMM versija siejama su maždaug 25 kilometrų nuotoliu, o CAMM-ER – su maždaug 45 kilometrų nuotoliu.

    CAMM-MR laikoma ambicingiausia šios šeimos kryptimi: ji projektuojama kaip vidutinio nuotolio sprendimas, galintis pasiekti apie 100 kilometrų. Tokia raketa leistų dengti gerokai didesnes teritorijas ir būtų ypač svarbi kuriant daugiasluoksnę oro gynybą, kur vieni efektoriai papildo kitus.

    Šiame kontekste Lenkijai svarbus ir technologinis aspektas: vietinė gamyba ir kompetencijų auginimas sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau būtent finansavimas, apimtis ir realus technologijų perdavimo mastas kol kas lieka didžiausi klausimai.

    Kodėl tai svarbu programoms Narew ir Miecznik?

    CAMM-ER yra siejamos su Lenkijos trumpojo nuotolio oro gynybos programa Narew, kurioje numatyti dideli raketų ir paleidimo įrenginių kiekiai bei ilgas tiekimo laikotarpis. CAMM-MR turėjo būti kitas žingsnis – vidutinio nuotolio efektorius, padedantis užpildyti spragą tarp trumpojo ir didžiojo nuotolio sistemų.

    Ne mažiau svarbus ir karinio laivyno aspektas. Programoje Miecznik statomos naujos fregatos turėtų gauti priešlėktuvinę ginkluotę, tačiau be ilgesnio nuotolio raketų jų vaidmuo aprėpiant didesnę pakrantės dalį reikšmingai mažėja.

    Trumpesnio nuotolio raketos labiau tinka pačiai laivo savisaugai ir arti esančių vienetų dengimui. Jei tikslas – prisidėti prie platesnės oro gynybos užduoties virš pakrantės infrastruktūros ir didesnių miestų, būtini ilgesnio nuotolio sprendimai.

    Ministerijos pozicija: dar ieškomas finansavimo modelis

    Lenkijos gynybos ministerija, atsakydama į parlamentarų klausimus, nurodė, kad dėl CAMM-MR vis dar vyksta industriniai derinimai. Pabrėžiama, kad rengiama verslo logika ir ieškomas finansavimo modelis analitinei ir koncepcinei fazei, o gamybos bei bandymų grafikas dar turės būti apibrėžtas.

    „Vyksta darbai dėl verslo modelio ir finansavimo būdo analitinei ir koncepcinei fazei“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Bejda.

    Tokios formuluotės rodo, kad projektas dar nėra perėjęs į aiškiai finansuojamą, su terminais susietą įgyvendinimo etapą. Praktikoje tai reiškia, kad didelė dalis ankstesnių lūkesčių dėl greitos vietinės gamybos šiuo metu neturi tvirto pagrindo.

    Ką tai reiškia fregatoms ir pakrantės gynybai?

    Jei CAMM-MR nebus parengtos laiku, naujos fregatos ilgiau liks su trumpesnio nuotolio priešlėktuvinėmis raketomis. Tai nekeičia fakto, kad laivai galės gintis nuo dalies oro grėsmių, tačiau apriboja jų indėlį platesnėje oro gynybos architektūroje.

    Kartu didėja rizika, kad reikės „pereinamojo“ sprendimo – kitos raketos ar laikinos konfigūracijos, kol CAMM-MR subręs. Tokie tarpiniai sprendimai dažnai reiškia papildomas integracijos, apmokymų ir logistikos sąnaudas bei dar didesnį priklausomumą nuo tiekimo grandinių.

    Lenkijos atvejis taip pat primena bendrą Europos problemą: augant paklausai, gamybos pajėgumai ir technologijų perdavimas tampa ne tik pinigų, bet ir laiko klausimu. Dėl to net ir didelės vertės planai realybėje gali virsti ilgu, etapiniu procesu, kurį sunku sutalpinti į politinius ciklus.

  • „MBDA“ atidarė iLauncher serviso centrą Lenkijoje: kaip tai sustiprins Narew ir Pilica+ sistemas

    Naujas serviso centras prie Varšuvos

    Europos gynybos pramonės koncernas „MBDA“ Czosnowe, netoli Varšuvos, atidarė naują techninės priežiūros ir aptarnavimo centrą iLauncher paleidimo įrenginiams. Tai pirmasis tokio pobūdžio objektas Lenkijoje, skirtas užtikrinti vietinę infrastruktūrą moderniai priešlėktuvinei gynybai.

    Centras orientuotas į paleidimo įrenginių techninį aptarnavimą, garantinį remontą, techninę priežiūrą ir mokymus. Ši bazė laikoma svarbiu elementu, kad Lenkijos kariuomenė galėtų sparčiau eksploatuoti naujas sistemas ir mažiau priklausyti nuo remonto užsienyje.

    Ką tai reiškia Narew ir Pilica+ projektams

    iLauncher paleidimo įrenginiai yra integruojami į Lenkijos kuriamus oro gynybos sprendimus, tarp jų ir Narew bei Pilica+ programas. Vietinis servisas reiškia trumpesnį logistinės grandinės laiką, paprastesnį atsarginių dalių valdymą ir didesnį pasirengimą, ypač kai sistemų parkas plečiasi.

    Šiuolaikinė oro gynyba tampa kritiniu pajėgumų segmentu, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtis ir nuolatinę raketinių bei bepiločių grėsmių raidą regione. Dėl to investicijos į eksploatacijos palaikymą, mokymus ir remontą vertinamos kaip ne mažiau svarbios nei pačios įsigijimo sutartys.

    „Stiprindami bendradarbiavimą su Lenkija, naujasis padalinys pasiūlys plačias įsidarbinimo galimybes, ypač inžinieriams, ir leis dirbti su pažangiausiomis Europos ginkluotės technologijomis“, – sakė „MBDA“ vadovas Eric Beranger.

    Žingsnis link raketų gamybos Lenkijoje

    Lygiagrečiai vystomas ir gilesnis technologinis bendradarbiavimas: Lenkijoje planuojama ne tik prižiūrėti paleidimo įrenginius, bet ir plėsti raketų gamybos pajėgumus. Lenkijos kryptis aiški: turėti kuo pilnesnę vietinę gamybos, bandymų ir serviso grandinę, kad kritinių komponentų tiekimas būtų stabilesnis.

    Skelbiama, kad į vietinę raketų gamybos ekosistemą turėtų įsitraukti mažiausiai keliolika įmonių. Tarp minimų partnerių yra Mesko, o Lenkijos institucijos per vykdomąsias sutartis numato investicijas į pagrindinių raketos komponentų gamybą, įskaitant variklio ir kovinės dalies elementus.

    Kovo mėnesį pasirašyta sutartis dėl CAMM-ER serviso ir gamybos centro WZE Zielonkoje numato technologijų perdavimą ir gamybos pajėgumų vystymą. Numatyta, kad ten vyks CAMM-ER raketų montavimas, aptarnavimas ir kiti darbai, taip pat kai kurių iLauncher elementų surinkimas ir testavimas.

    Lenkijos tikslas tokiuose projektuose yra ne vien įsigyti modernią ginkluotę, bet ir kurti pramoninę bazę, kuri užtikrintų sistemų gyvavimo ciklą. Toks modelis didina tiekimo atsparumą, stiprina kompetencijas ir leidžia greičiau reaguoti į operacinius poreikius.

  • Italijoje susekta GRU šnipų schema: taikėsi į CAMM ir CAMM-ER, svarbias Lenkijos oro gynybai

    Italijos teisėsauga ir žvalgybos institucijos išardė, įtariama, su Rusijos karinės žvalgybos GRU susijusią šnipinėjimo schemą, kuri siekė gauti duomenų apie Vakarų oro gynybos technologijas. Tyrimo duomenys rodo, kad taikytasi į sistemas ir raketas, kurios svarbios ne tik Italijai ar Ukrainai, bet ir Lenkijos oro gynybos planams.

    Pagal paviešintą informaciją, pagrindinis įtariamas tarpininkas buvo buvęs Italijos saugumo pareigūnas, o ryšius palaikė asmuo, turėjęs diplomatinį statusą Rusijos ambasadoje Romoje. Tyrėjai teigia fiksavę slaptą informacijos perdavimo metodiką, o už pateiktus atsakymus į konkrečius techninius klausimus esą buvo mokama po 4 000 eurų.

    Kas domino šnipus?

    Teisėsaugos medžiagoje minimi klausimai apie oro gynybos sistemų veikimo principus, galimus pažeidžiamumus ir atsparumą elektroniniams trikdžiams. Tokia informacija ypač vertinga šiuolaikiniame kare, nes leidžia ieškoti būdų, kaip apgauti taikinių aptikimo ir raketų valdymo grandis.

    Skelbiama, kad domėtasi europine SAMP/T sistema, taip pat raketomis CAMM-ER. Pastarosios siejamos su didesnio nuotolio perėmimu ir laikomos svarbia grandimi ten, kur siekiama uždengti spragas tarp skirtingo nuotolio oro gynybos sluoksnių.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai plečia oro gynybą, o CAMM ir CAMM-ER šeimos raketos įvardijamos kaip vienas kertinių elementų programose Narew ir Pilica+. Šios priemonės turėtų saugoti pajėgas, oro uostus ir kritinę infrastruktūrą, o taip pat didinti atsparumą dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei.

    2023 metais Lenkija paskelbė dėl šių sprendimų įsigijimo apimčių: kalbėta apie 23 baterijas, daugiau kaip 100 iLauncher tipo paleidimo įrenginių ir apie 1 000 naujos kartos CAMM-ER raketų. Sutarties vertė buvo nurodoma apie 4 mlrd. svarų sterlingų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

    Šiuolaikinė kova vyksta ir dėl algoritmų

    Tokio pobūdžio šnipinėjimas rodo, kad karinė konkurencija persikelia į algoritmų, trukdymo ir signalų apdorojimo sritį. Jei priešininkas iš anksto geriau supranta raketos taikinio paieškos ar nukreipimo logiką, jis gali kurti klaidinančias priemones, parinkti atakos profilius ar elektronines užtvaras, kurios mažina perėmimo tikimybę.

    Italijos institucijos pranešė apie sulaikymus, o Roma taip pat ėmėsi diplomatinių veiksmų prieš Rusijos atstovybės darbuotojus. Šis atvejis dar kartą primena, kad gynybos pramonės duomenų apsauga Europoje tampa ne mažiau svarbi nei fizinis ginklų tiekimas, nes nutekintos technologinės detalės ilgainiui gali pakeisti realią kovinių sistemų vertę.

    „Rusija toliau taiko hibridines priemones, kad darytų spaudimą Vakarams ir Italijai. Tai rimtas ir nepriimtinas kišimasis į valstybės institucijas ir nacionalinį saugumą“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Gamybos ir tiekimo grandinių apsauga šiuo metu vis dažniau siejama ir su DI, kuris naudojamas tiek atakoms planuoti, tiek gynybos spragoms ieškoti analizuojant didelius techninės informacijos kiekius. Dėl to NATO valstybės ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais griežtina eksporto kontrolę, vidaus patikrų procedūras ir kibernetinio saugumo reikalavimus gynybos pramonės rangovams.