Aštuonmetės mergaitės, paaukotos inkų religiniame rituale, plaukuose mokslininkai aptiko cheminių pėdsakų, rodančių, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais ji kramtė kokamedžio lapus ir vartojo alkoholį.
Šie duomenys paaiškėjo iš maždaug 6 centimetrų ilgio plaukų ruožo, išlikusio apie 500 metų – jis tarsi „užrašė“ paskutinių mėnesių organizmo patirtį. Apie tyrimą skelbia „ZME Science“.
Mergaitės kūnas rastas Argentinoje, snieguotame kalne, o aplinkybės leidžia manyti, kad ji buvo nužudyta per valstybės masto religinę ceremoniją. Tokios aukos, kaip teigiama, galėjo būti siejamos su valdovo mirtimi ar karūnavimu, taip pat su krize – sausra ar badmečiu.
Tyrėjai svarsto, kad psichoaktyvios medžiagos ir alkoholis galėjo būti naudojami ne tam, kad sukeltų vizijas, o kad vaikai ištvertų alinantį žygį į didelį aukštį ir būtų emociškai prislopinti prieš lemiamą ritualo etapą.
Kaip plaukai atskleidė paskutinius mėnesius
Analizuodami aštuonias vaikų mumijas, rastas Peru ir Argentinos kalnuose, mokslininkai ieškojo itin mažų cheminių likučių plaukuose ir naguose. Tokie audiniai augdami „įkalina“ medžiagų pėdsakus, cirkuliuojančius organizme.
Iš aštuonių mumijų šešios turėjo plaukų, tinkamų tyrimui, dvi – nagų. Visuose šešiuose plaukų mėginiuose rasta kokaino ir jo skilimo produkto benzoilekgonino, o tai labiausiai siejama su kokamedžio lapų kramtymu.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tas pats, kas šiuolaikinis rafinuotas kokainas: inkų laikais žmonės naudojo kokamedžio lapus, o ne vėliau išgrynintas formas.
Nagų mėginiai dviejų asmenų atveju kokamedžio vartojimo nepatvirtino, tad ne visoms aukoms paruošimas galėjo būti vienodas arba ne visada išliko tinkama medžiaga analizei.
Kokamedis, „chicha“ ir skirtingi ritualo scenarijai
Kokamedžio lapų kramtymas Anduose turėjo ir religinę, ir praktinę reikšmę: jis galėjo slopinti alkį bei nuovargį ir padėti prisitaikyti prie sunkaus kopimo bei reto oro.
Keturių mumijų mėginiuose aptikta ir kokaetileno – junginio, susidarančio, kai organizme kartu būna kokamedžio kilmės medžiagų ir alkoholio. Alkoholio šaltiniu galėjo būti „chicha“ – fermentuotas gėrimas iš kukurūzų, minimas ir istoriniuose aprašymuose kaip ceremonijų dalis.
Vienos mergaitės atveju tyrėjai jos plaukus suskirstė į šešias maždaug po 1 centimetrą dalis – tai apytiksliai atitinka paskutinius šešis gyvenimo mėnesius. Kokaino koncentracijos kito, o alkoholis (sprendžiant iš kokaetileno) ryškiausiai pasirodė pačiame paskutiniame segmente, arčiausiai galvos odos, kas leistų sieti vartojimą su paskutiniu mėnesiu.
Vis dėlto ši seka skiriasi nuo ankstesnių tyrimų, kuriuose kitose aukose kokamedžio ir alkoholio vartojimo pėdsakai matėsi ilgesnį laiką. Dėl to daroma prielaida, kad „capacocha“ ritualas nebuvo vienodas visoje imperijoje – jis galėjo kisti priklausomai nuo vietos tradicijų ar konkrečios šventvietės.
Kokių medžiagų nerado ir ką tai reiškia
Mokslininkai taip pat ieškojo junginių, siejamų su stipriais haliucinogenais, pavyzdžiui, meskalino, DMT ar bufotenino, tačiau jų aptikti nepavyko. Tai sustiprina versiją, kad paruošimas labiau buvo skirtas ištvermei ir emociniam slopinimui, o ne psichodelinėms patirtims.
Įdomi detalė – vienos 14-metės mergaitės, 1995 metais rastos Peru Ampato kalne ir žinomos kaip Juanita, naguose aptikta nedidelis kiekis harmino. Šis junginys randamas augaluose, naudojamuose ajahuaskos gėrimui ruošti, tad neatmetama, kad kai kurios medžiagos į Andus galėjo patekti prekybos keliais.
Vis dėlto vien harmino buvimas, tyrėjų teigimu, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad žmogus patyrė haliucinacijas. Naujausi rezultatai publikuoti žurnale „Antiquity“ ir papildo supratimą apie inkų religines praktikas, kurių detales šiandien leidžia atkurti modernūs tyrimų metodai.