Blokų grandinės duomenų analizės bendrovė „Chainalysis“ skelbia, kad 2025 metais pasaulyje fiksuota mažiausiai 457 mlrd. eurų apmokestinamos kriptoturto veiklos. Pasak ataskaitos, didžiausia dalis teko JAV – apie 112,6 mlrd. eurų.
„Chainalysis“ vertinimas apima kelių didžiųjų tinklų duomenis, tarp jų „Bitcoin“ ir „Ethereum“, taip pat „Solana“, „Tron“, „BNB Smart Chain“ ir „Base“. Skaičiai apima įvairias kategorijas – nuo kapitalo prieaugio iki pajamų iš kasimo, statymo, skolinimo, lošimų ir atsiskaitymų kriptoturtu.
Regioniniu pjūviu didžiausia apmokestinamos veiklos dalis, anot ataskaitos, teko Šiaurės Amerikai – apie 134,6 mlrd. eurų. Europos Sąjungoje įvardijamas rodiklis siekė apie 125,1 mlrd. eurų, o Rytų Azijoje – apie 54,7 mlrd. eurų.
Ataskaitoje pateikiami ir palyginimai su kai kurių valstybių viešaisiais finansais, siekiant parodyti mastą. Pavyzdžiui, Portugalijoje apie 2 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos prilyginta 201 proc. šalies maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto deficitui 2025 metais.
Nigerijoje, „Chainalysis“ teigimu, apie 4,4 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos sudarė 12,3 proc. maždaug 35,5 mlrd. eurų valstybės pajamų. Tokie palyginimai pabrėžia, kad kriptoturto operacijų apimtis kai kuriose rinkose gali būti reikšminga net makroekonominiu lygmeniu.
Vis dėlto „Chainalysis“ akcentuoja, kad pateiktas 457 mlrd. eurų skaičius yra apatinė riba. Metodika neapima dalies veiklos centralizuotose biržose, kitose blokų grandinėse bei tam tikrų sandorių tipų, todėl realus apmokestinamos veiklos mastas gali būti didesnis.
Tuo pat metu visame pasaulyje plečiasi kriptoturto mokesčių deklaravimo taisyklės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kriptoturto ataskaitų teikimo sistema numato, kad prisijungusiose šalyse paslaugų teikėjai mokesčių administratoriui turės teikti klientų sandorių duomenis.
Pagal dabartinius planus, informacijos mainai tarp valstybių turėtų startuoti 2027 metais. „Chainalysis“ skaičiuoja, kad šios sistemos apimami įvykiai sudarė apie 14 proc. jų nagrinėtos apmokestinamos veiklos, o likusi dalis siejama su decentralizuotomis biržomis, pervedimais tarp naudotojų, pajamomis grandinėje ir mokėjimais.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjant ataskaitų teikimo prievolei, rinkai svarbiu veiksniu tampa duomenų skaidrumas ir sandorių atsekamumas. Tai gali didinti mokesčių surinkimo efektyvumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo, reguliavimo suderinamumo tarp jurisdikcijų ir praktinio įgyvendinimo decentralizuotoje aplinkoje.