CP v2

Tag: Caritas

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Per musulmonų šventę Eid-ul-Adha Trakų rajone surengta labdaros akcija, kurios metu socialiai pažeidžiamiems žmonėms perduota maisto parama. Iniciatyvą įgyvendino asociacija „Ahmadija Lietuva“ kartu su tarptautine humanitarine organizacija „Humanity First Vokietija“.

    Organizacija „Humanity First“ veikia nuo 1995 metais ir vykdo humanitarinės pagalbos projektus įvairiose šalyse, teikdama paramą nepriklausomai nuo žmonių tautybės ar religijos. Jos veikla apima ir skubią pagalbą krizių metu, ir ilgalaikes socialinės pagalbos programas bendruomenėse.

    Šventės tradicija virto pagalba

    Eid-ul-Adha laikoma laiku, kai tikintieji skatinami dalytis su tais, kuriems paramos reikia labiausiai. Viena svarbiausių šventės tradicijų yra dalies maisto skyrimas artimiesiems, kaimynams ir stokojantiems, taip pabrėžiant solidarumo ir tarpusavio pagalbos principus.

    Šios tradicijos dvasia Trakų rajone buvo įgyvendinta praktiniais darbais: paramos paketai pasiekė šeimas ir žmones, kurie susiduria su kasdieniais finansiniais sunkumais. Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tik perduoti produktus, bet ir parodyti dėmesį bei palaikymą.

    Parama pasiekė centrą ir Caritas

    Asociacijos nariai aplankė Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą, kur paramą perdavė šeimoms, auginančioms vaikus ir gaunančioms socialines paslaugas. Taip pat parama buvo dalijama Lentvario parapijos Caritas lankytojams.

    Iš viso maisto parama pasiekė 25 šeimas ir kitus paramos gavėjus. Susitikimai, pasak organizatorių, tapo proga ne tik suteikti materialinę pagalbą, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei tarpusavio supratimą.

    Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teigimu, tokios iniciatyvos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir atkreipia dėmesį į bendruomenės vaidmenį padedant labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

  • Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje gegužės 15 dieną surengta konferencija „Šimtas metų Dievo keliu“, skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti. Renginį organizavo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija, o į diskusijas ir paskaitas susirinko dvasininkai, akademinės bendruomenės atstovai bei vietos gyventojai.

    Konferenciją atidarė Kupiškio dekanato dekanas Mindaugas Šakinis, pabrėžęs sukakties reikšmę ne tik tikintiesiems, bet ir visam regionui. Pasak jo, per šimtmetį vyskupija tapo nuoseklaus bendruomeniškumo, tarnystės ir tikėjimo tęstinumo ženklu, kurio patirtys aktualios ir šiandien.

    Akcentai apie bendruomenės vaidmenį

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Sveikinimo kalboje jis išskyrė, kad tokios iniciatyvos padeda išlaikyti ryšį su krašto istorija, stiprina kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, o bažnyčia daugeliui bendruomenių tradiciškai buvo ir išlieka telkianti atrama.

    Konferenciją moderavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Moderatorės vedamas renginio formatas leido derinti istorines įžvalgas su praktiniais klausimais, aktualiais šių dienų visuomenei ir parapijoms.

    Pranešimai: nuo istorijos iki kasdienės etikos

    Konferencijoje skaityti pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimosi iki šiandienos socialinių ir moralinių dilemų. Pranešėjai akcentavo, kad Bažnyčios istorija Lietuvoje glaudžiai persipina su švietimu, socialine pagalba, kultūros paveldu ir vietos tapatybe.

    Pal. Jurgio Matulaičio draugijos ses. Viktorija Plečkaitytė MVS pristatė temą apie palaimintojo Jurgio Matulaičio vaidmenį, kalbėdama apie atsinaujinimo idėjas ir institucinius pokyčius. Ši kryptis išryškino, kaip dvasiniai lyderiai prisidėjo prie Bažnyčios struktūros stiprinimo bei visuomenės telkimo sudėtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Carito“ kapelionas, Vilniaus arkivyskupijos monsinjoras teol. lic. Žydrūnas Vabuolas pranešime kėlė kasdienį, bet visuomet jautrų klausimą apie išmaldą ir pagalbos prasmę. Dėmesys buvo nukreiptas į atsakomybę, orumą ir tai, kaip pagalba gali tapti ne vien momentiniu gestu, bet ilgalaikio solidarumo išraiška.

    VDU Teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Mozė Mitkevičius kalbėjo apie biblinį pažadą ir palaiminimo sampratą, akcentuodamas, kad religiniai tekstai dažnai interpretuojami kaip bendruomenės kūrimo ir atsakomybės kvietimas. Pranešime aptarta, kaip tikėjimo tradicija formuoja vertybinius pasirinkimus ir viešąjį gyvenimą.

    Istorikė-muziejininkė Aušra Jonušytė pristatė Kupiškio bažnyčios istoriją, aptardama kunigus fundatorius ir architektūrinį paveldą. Ši tema konferencijoje tapo tiltu tarp dvasinės istorijos ir materialios kultūros, primenant, kad sakraliniai pastatai dažnai yra ir vietos istorijos dokumentai.

    Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto sinodiškumo misionierius kun. dr. Gediminas Jankūnas pranešime analizavo katalikiško veikimo tradiciją ir sinodiškumo sampratą Panevėžio vyskupijoje. Aptarta, kaip bendruomenių įsitraukimas ir dialogas tampa svarbiais veiksniais sprendžiant šiandienos pastoracinius bei socialinius iššūkius.

    Šimtmetis kaip gyvas procesas

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konferencija tapo ne vien iškilmingu minėjimu, bet ir erdve apmąstyti, kaip Panevėžio vyskupijos patirtis gali būti aktuali dabarties bendruomenėms. Šimtmetis pristatytas kaip gyvas procesas, kuriame istorijos atmintis dera su šiandienos poreikiais.

    Konferencijos pabaigoje dėkota pranešėjams, organizatoriams ir dalyviams už bendrystę bei prasmingas įžvalgas. Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai stiprina ryšius tarp parapijų, ugdo dialogą ir primena, kad regiono dvasinis gyvenimas gali būti matomas ir kaip kultūrinės tapatybės dalis.

    Organizatoriai taip pat priminė, kad renginio akimirkos užfiksuotos nuotraukose, kurios skelbiamos savivaldybės socialinių tinklų kanaluose. Taip siekiama, kad konferencijos turinys ir sukakties minėjimo nuotaika pasiektų ir tuos, kurie dalyvauti negalėjo.

  • Kauno rajono savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: kas teiks socialinės integracijos paslaugas

    Kauno rajono savivaldybė atrinko partnerius projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos lėšomis. Projektu siekiama plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

    Partnerių atranka buvo skirta užtikrinti socialinės integracijos paslaugų teikimą asmenims, kurie yra paleidžiami arba jau paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Šiai tikslinei grupei numatytos priemonės orientuotos į grįžimą į bendruomenę ir didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

    Kauno rajono savivaldybės partneriais atrinktos trys organizacijos: VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Kauno arkivyskupijos Caritas ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“. Savivaldybė su šiomis įstaigomis planuoja įgyvendinti numatytas veiklas pagal socialinės integracijos paslaugų tvarką.

    Numatytos paslaugos ir pagalba

    Veiklos apima asmens poreikių vertinimą, individualų ir grupinį motyvavimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą. Taip pat numatoma psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą.

    Didelė dalis priemonių bus skirta socialinių įgūdžių ugdymui, profesiniam orientavimui, bendrųjų gebėjimų stiprinimui ir profesinių įgūdžių ugdymui. Kartu planuojama pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga, kuri padeda žmogui išlaikyti ryšį su paslaugų teikėjais prisitaikymo laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai žmonėms po įkalinimo dažnai susiję su dokumentais, būstu, sveikatos ir emocine būkle, skolos rizika, nutrūkusiais ryšiais bei sudėtingu sugrįžimu į darbo rinką. Todėl integruotos paslaugos, kuriose derinamas motyvavimas, įgūdžių ugdymas ir reali pagalba įsidarbinant, laikomos viena efektyviausių priemonių mažinti socialinę atskirtį.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad veiklos bus vykdomos vadovaujantis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos tvarka. Tikimasi, kad partnerių patirtis leis paslaugas teikti nuosekliai, o pagalba pasieks žmones laiku, dar prieš jiems susiduriant su gilesnėmis socialinėmis problemomis.