Daugiau nei 60 proc. Vokietijos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių moterų yra patyrusios seksualinio pobūdžio nederamą elgesį – nuo nepadorių replikų iki fizinio priekabiavimo, rodo naujas tyrimas.
Tyrimo rezultatus trečiadienį pristatė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Apie tai skelbiama „Euronews“ publikuotoje medžiagoje.
Tyrimu siekta įvertinti tikrąjį neoficialiai nutylimų atvejų mastą: anoniminėje internetinėje apklausoje dalyviai atsakė į 41 detalų klausimą. Pasak ministro, mažiau nei trečdalis tokių atvejų buvo oficialiai pranešti.
Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris teigė, kad seksualizuoto nederamo elgesio mastas gali būti 3–5 kartus didesnis nei rodo registruoti pranešimai.
Kaip vertintas priekabiavimas
Apklausoje taikyta keturių lygių sistema. Pirmojoje kategorijoje fiksuotos seksualizuotos pastabos ir nepadorūs komentarai – apie tokią patirtį nurodė beveik 40 proc. apklaustų moterų ir 16 proc. vyrų.
15 proc. respondentų teigė buvę priekabiaujami vaizdais – pavyzdžiui, jų valia padarytomis ar dirbtiniu intelektu pakeistomis nuotraukomis. 9 proc. moterų ir 3 proc. vyrų nurodė patyrę fizinį užpuolimą.
Dar sunkiausią kategoriją – atvirą seksualinį smurtą – įvardijo po 2 proc. tiek moterų, tiek vyrų.
Pažymima, kad realūs skaičiai gali būti ir didesni: maždaug trečdalis apklaustųjų teigė nepranešę apie patirtą nederamą elgesį dėl nepasitikėjimo vadovybe arba abejonių, ar tyrimas bus rimtas.
Pistorius pristatė veiksmų planą
Gynybos ministras kartojo laikantis nulinės tolerancijos pozicijos ir žada tai paremti konkrečiais sprendimais. Bundesveras nurodė, kad veiksmų planas remiasi trimis kryptimis: prevencija, profesionalesniu tyrimų organizavimu ir pagalba nukentėjusiesiems.
Prevencijos dalyje numatoma, kad seksualizuoto nederamo elgesio tema taps privaloma kvalifikacijos programų dalimi, o mokymai bus vykdomi visais pasirengimo lygiais nuo pat tarnybos pradžios.
Taip pat planuojama aiškiau apibrėžti kontaktinius taškus, pranešimo grandinę ir procedūras. Be to, drausminės nuobaudos turėtų būti viešai paskelbiamos kario padaliniui – siekiant skaidrumo ir atgrasymo.
Pistorius pabrėžė, kad problema – ne tik informacijos apie pranešimo kanalus stoka, bet ir pasitikėjimo jais trūkumas. Pasak jo, vadovaujančių pareigų nebeturėtų eiti tie, kurie netoleruoja elgesio standartų arba nuosekliai nereaguoja į pažeidimus.
Pagalba ir politinės diskusijos
Pagalbos dalyje svarstomas anoniminis pranešimų kanalas, kad žmonėms nereikėtų remtis tik tiesioginio vadovo pasitikėjimu. Spalio pabaigoje C. Breueris skubiai inicijavo karštąją liniją.
Pagalbos linija pavadinta „HELP“ – nukentėjusieji gali pranešti apie incidentus ir gauti konsultacijas. Šiuo metu ji veikia nuo 8 iki 18 valandos, tačiau ateityje planuojama užtikrinti pasiekiamumą visą parą, taip pat numatyta psichosocialinė parama tyrimų metu.
Diskusijose dalis politikų, ypač Žaliųjų atstovai, ragina įkurti išorinę pranešimų instituciją už padalinių ribų, kad tarnaujantieji neprivalėtų kreiptis tik į savo vadus.
Tyrimą užsakė buvusi Vokietijos parlamento įgaliotinė ginkluotosioms pajėgoms Eva Högl prieš baigiantis jos kadencijai 2024 metais. Apklausa atlikta Bundesvero Karo istorijos ir socialinių mokslų centro Potsdame: į tyrimą kreiptasi į maždaug 25 000 karių, atsakė apie 18 proc., o rezultatai laikomi reprezentatyviais. Ministro teigimu, tokie tyrimai bus kartojami reguliariai.