Tag: CBOS

  • Mokslo metų startas smogė tėvams: išleido apie 360 eurų, o didžiausios išlaidos dar priešaky

    Naujų mokslo metų pradžia daugeliui šeimų vėl virto rimtu išbandymu piniginei. Lenkijoje tėvai vaikų mokyklinėms reikmėms, aprangai ir privalomiems mokesčiams vidutiniškai skyrė apie 360 eurų. Tačiau didelė dalis išlaidų persikelia į visus mokslo metus, ypač dėl mokamų būrelių ir papildomo ugdymo.

    Tokius skaičius pateikė visuomenės nuomonės tyrimų centras CBOS, įvertinęs 2026–2027 mokslo metų pradžios išlaidas. Į šią sumą paprastai patenka vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, sportinė apranga, draudimas, o kai kuriais atvejais ir mokesčiai už internatą ar būsto nuomą.

    Lyginant su ankstesniais metais, vidutinė deklaruojamų išlaidų suma sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad spaudimas šeimų biudžetams dingo. Tyrime matyti, kad daliai tėvų pavyko tilpti į mažesnį biudžetą, bet nemažai namų ūkių vis tiek patiria panašų finansinį krūvį.

    Didžiausia našta daugiavaikėms šeimoms

    CBOS duomenys rodo, kad galutinė suma stipriai priklauso nuo vaikų skaičiaus. Vieną mokinį auginančios šeimos vidutiniškai išleido apie 286 eurus, dviem vaikams suma augo iki maždaug 399 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra trys ir daugiau mokinių, mokslo metų pradžia kainavo apie 590 eurų. Tai atspindi ne tik didesnį perkamų priemonių kiekį, bet ir tai, kad kai kurios išlaidos beveik nesidalija, pavyzdžiui, atskira apranga ar papildomos mokyklinės veiklos mokesčiai.

    Papildomos veiklos gali kainuoti daugiau nei startas

    Vien tik mokslo metų pradžios pirkinių krepšelis dažnai nėra didžiausias metų iššūkis. CBOS nurodo, kad 70 proc. tėvų planuoja vaikams apmokėti mokamus papildomus užsiėmimus, o vidutiniškai tam ketinama skirti apie 169 eurus per mėnesį.

    Tokios išlaidos gali tapti nuolatiniu įsipareigojimu visus mokslo metus, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar papildomai mokosi užsienio kalbų. Prie šios sumos dar prisideda transportas, priemonės užsiėmimams ir sezoninės išlaidos, pavyzdžiui, stovyklos.

    „Papildomas ugdymas daugeliui šeimų tampa būtinybe, tačiau jis vis dažniau konkuruoja su kitomis kasdienėmis išlaidomis“, – sakė tyrimo išvadas apibendrinę CBOS atstovai.

    Galimybės priklauso nuo tėvų išsilavinimo

    Tyrimas parodė ryškų socialinį pjūvį: mokamas papildomas veiklas dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų šeimos. Tuo metu mažesnio išsilavinimo grupėse gerokai daugiau tėvų teigia neplanuojantys finansuoti papildomų užsiėmimų.

    CBOS vertinimu, tai reiškia, kad vaikų galimybės gilinti žinias ar lavinti įgūdžius vis dar glaudžiai susijusios su šeimos finansinėmis galimybėmis. Tyrimas atliktas 2026 metais spalio 1–11 dienomis, apklausiant reprezentatyvią 1 028 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.

  • CBOS apklausa: Karol Nawrocki lenkia parlamentą, Seimas ir Senatas sulaukė kritikos

    Lenkijoje paskelbta CBOS apklausa rodo ryškų kontrastą tarp visuomenės vertinimų: Karolo Nawrockio darbą teigiamai įvertino 51 proc. respondentų, o neigiamai – 39 proc. Tuo metu parlamentas, Seimas ir Senatas, vertinamas gerokai prasčiau.

    CBOS duomenimis, abiejose parlamento rūmuose vyrauja nepalankios nuomonės. Apklausoje pabrėžiama, kad daugiau nei pusė gyventojų prastai vertina parlamentarų veiklą, o tai signalizuoja apie išliekantį nepasitikėjimą politinėmis institucijomis.

    Tokie rezultatai atspindi platesnę tendenciją, būdingą daugeliui Europos valstybių, kai atskiri pareigūnai ar institucijų vadovai vertinami palankiau nei pats parlamentas. Dažnai tai siejama su matomesne komunikacija, aiškesnėmis atsakomybėmis ir labiau personalizuota politika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad institucijų reitingus paprastai veikia keli veiksniai: politiniai konfliktai, ekonominės nuotaikos ir rezonansiniai sprendimai. Parlamento atveju papildomą įtaką daro nuolatiniai partiniai ginčai ir sudėtingi kompromisai, kuriuos visuomenei ne visuomet lengva priimti.

    CBOS apklausos taip pat primena, kad vertinimai gali greitai keistis, ypač artėjant svarbiems politiniams sprendimams ar rinkimams. Dėl to politiniai lyderiai ir institucijos dažnai siekia stiprinti pasitikėjimą skaidrumu, aiškesniu sprendimų pagrindimu ir aktyvesniu dialogu su visuomene.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.