CP v2

Tag: CCS

  • Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje įtvirtinamas anglies dioksido terminalų apibrėžimas ir nustatoma jų vieta energetikos infrastruktūroje. Energetikos ministerijos teigimu, taip kuriamas aiškesnis teisinis pagrindas CO2 transportavimui ir su tuo susijusioms investicijoms.

    Pataisomis CO2 terminalai būtų priskiriami energetikos objektams, o Klaipėdos CO2 terminalo projektui suteikiamas nacionalinės svarbos statusas. Tai reikštų didesnį reguliacinį aiškumą planuojant leidimus, techninius reikalavimus ir priežiūrą, ypač pramonės įmonėms, kurios svarsto CO2 surinkimo ir perdavimo sprendimus.

    Kaip veiktų Klaipėdos CO2 terminalas

    Projektą vystanti bendrovė KN Energies Klaipėdoje planuoja atviros prieigos CO2 terminalą, skirtą priimti pramonėje sugautą anglies dioksidą. Terminale CO2 būtų laikinai saugomas ir vėliau išgabenamas į ilgalaikes saugojimo vietas, pirmiausia jūroje.

    Pagal projekto koncepciją, kroviniai galėtų būti nukreipiami į Šiaurės jūros geologinius saugyklų klodus arba prijungiami prie kitų CO2 transporto sistemų. Tokia logistika yra svarbi vadinamiesiems sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams, tarp jų cemento, chemijos ir trąšų pramonei, kur tiesioginis emisijų mažinimas dažnai susiduria su technologinėmis ribomis.

    Investicijos ir priežiūra

    Pradiniai skaičiavimai rodo, kad reikalingos privačios investicijos galėtų siekti apie 300 milijonų eurų. Energetikos ministerija pabrėžia, kad teisinis aiškumas yra viena iš esminių sąlygų, kad tokio masto infrastruktūra galėtų pritraukti finansavimą ir paslaugų naudotojus.

    Pagal naują sistemą techninę priežiūrą vykdytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Numatoma, kad ši priežiūra būtų užtikrinama ne valstybės biudžeto lėšomis, o reguliuojamoje sistemoje taikomais mechanizmais.

    Kada įsigaliotų pokyčiai

    Įstatymo pataisų paketas toliau keliaus svarstyti į Seimą. Jei parlamentas pritars, naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų gegužės 1 dieną.

    „CO2 infrastruktūros plėtra ypač svarbi tiems pramonės sektoriams, kuriuose visiškai panaikinti emisijas technologiniu požiūriu yra sudėtinga“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Ministerijos vertinimu, tokie sprendimai turėtų padėti pramonei mažinti emisijas, prisitaikyti prie griežtėjančių klimato politikos reikalavimų ir išlaikyti veiklos tęstinumą. Taip pat akcentuojama ambicija, kad Klaipėda galėtų tapti svarbia Baltijos regiono CO2 logistikos grandinės dalimi.

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.

  • Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukrainos energetikos grupė „Naftogaz“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Lenkijos įmone „C-Questra Poland“ dėl tarpvalstybinio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo projekto.

    Susitarimu numatytas bandomasis modelis, kuriuo pramonėje susidarančios CO2 emisijos būtų sugaunamos, paruošiamos transportui ir per sieną nukreipiamos į geologiškai tinkamas vietas nuolatiniam saugojimui po žeme.

    Projektas buvo patvirtintas per Ukraine Recovery Conference 2026 konferenciją Gdanske. Iniciatyva laikoma dalimi platesnių Ukrainos pastangų stiprinti energetinį atsparumą ir pritraukti investicijų į mažesnės taršos sprendimus, ypač pramonės sektoriuose.

    Kaip veiktų CO2 saugojimas

    Numatoma remtis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijomis, kurios Europoje vis dažniau siejamos su sunkiai dekarbonizuojamomis šakomis, tokiomis kaip cementas, chemijos pramonė ar metalo gamyba. Tokiose srityse vien elektrifikacijos ar atsinaujinančių išteklių dažnai nepakanka, todėl CO2 surinkimas tampa papildoma priemone emisijoms mažinti.

    Techniniame plane minimas ir scenarijus, kai išeksploatuoti naftos ir dujų telkiniai, pasibaigus gavybai, galėtų būti pritaikyti kaip nuolatinės saugyklos. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse, kur CO2 injekuojamas į gilius geologinius sluoksnius, o sandarumą užtikrina uolienų struktūros.

    Kodėl svarbus tarpvalstybinis modelis

    Tarpvalstybinės grandinės logika paremta tuo, kad pramonės emisijų šaltiniai ir tinkamos saugojimo vietos ne visada sutampa vienoje valstybėje. Tokiu atveju CO2 transportas gali tapti ekonominiu sprendimu, jei yra aiški reguliacinė sistema, suderinti leidimai ir užtikrinta atsakomybė už ilgalaikį saugumą.

    „Šiuo bendradarbiavimu siekiame Lenkijos ir Ukrainos pramoninį bei geologinį papildomumą paversti praktišku dekarbonizacijos koridoriumi“, – sakė „C-Questra“ valdybos pirmininkas Walidas Sinno.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti ekonomiškai gyvybingą bandomąjį projektą, kuris parodytų, kaip surinktas CO2 gali būti saugiai transportuojamas ir nuolat saugomas tinkamose geologinėse formacijose.

    „Naftogaz“ teigimu, susitarimas yra vienas iš keliolikos komercinių paktų, pasiektų konferencijoje, orientuotų į ilgalaikį energetikos sektoriaus stabilumą. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad kuriant projektą numatoma remtis praktika, kurią jau yra išbandžiusios Europos valstybės, plėtojančios CO2 saugojimą jūrinėse ar buvusių telkinių struktūrose.

    Ką tai gali reikšti regionui

    Jei bandomasis etapas pasiteisintų, jis galėtų tapti pagrindu didesnio masto infrastruktūrai, apimančiai CO2 surinkimo įrenginius, transportavimo tinklus ir licencijuotas saugojimo aikšteles. Toks modelis svarbus ir dėl to, kad ES klimato politikos kryptis vis labiau remiasi ne vien emisijų mažinimu šaltinyje, bet ir technologijomis, leidžiančiomis valdyti likutines emisijas.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad CO2 saugojimo projektams būtini griežti monitoringos, atsakomybės ir duomenų skaidrumo standartai, nes visuomenės pasitikėjimas čia tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir geologinis tinkamumas. Dėl to bandomieji projektai dažnai vertinami kaip kritinis žingsnis prieš priimant investicinius sprendimus didesniems pajėgumams.

  • „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    Kas keičiasi „Wawa“ degalinėse

    JAV rytinėje pakrantėje veikiantis degalinių ir parduotuvių tinklas „Wawa“ pradeda diegti savo prekės ženklu pažymėtas elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles. Projektas įgyvendinamas kartu su įkrovimo infrastruktūros operatoriumi „Electrify America“, kuris užtikrins techninę tinklo pusę ir aptarnavimą.

    Nors dalyje „Wawa“ vietų įkrovikliai jau buvo įrengti anksčiau, jų tipai ir galia skyrėsi, o tai vairuotojams kėlė nepatogumų. Nauja kryptis žada vienodesnę patirtį ir aiškesnę paslaugos kokybės kontrolę, nes „Wawa“ formuos vartotojo patirtį, dizainą ir kainodarą.

    Kur startuos ir kokia bus galia

    Pirmasis etapas numatytas Pensilvanijoje, kur planuojama pradėti nuo aštuonių vietų. Penkiose jų turėtų atsirasti jungtys tiek NACS, tiek CCS standartams, o maksimali galia siektų iki 400 kilovatų.

    Dar trijose vietose numatytas tik CCS standartas, su iki 350 kilovatų įkrovimo galia. Kiek konkrečiai įkrovimo vietų bus kiekvienoje stotelėje, oficialiai kol kas neįvardijama, tačiau tokio pajėgumo įranga paprastai orientuota į greitus sustojimus kelionėse.

    Kodėl tai svarbu elektromobilių vairuotojams

    Partnerystė vykdoma per „Electrify America“ vadinamąją White Label programą, kai operatorius stato ir prižiūri įkrovimo tinklą, o mažmeninės prekybos prekės ženklas gali pritaikyti įrangos išvaizdą, mokėjimo patirtį ir kainodarą. Tokie sprendimai tampa vis populiaresni, nes didelėms prekybos vietoms leidžia greičiau plėsti paslaugas, neperimant visos technologinės rizikos.

    „Wawa“ šiuo metu skaičiuoja apie 280 įkroviklių 14-oje valstijų, kuriose veikia tinklas, todėl startas Pensilvanijoje vertinamas kaip bandymas namų rinkoje. Bendrovė nurodo, kad vėliau plėtra turėtų apimti ir kitas valstybes, o prioritetas bus patikimumas ir nuoseklus paslaugos standartas.

    „Šis bandymas su „Wawa“ prekės ženklu pažymėtais įkrovikliais rodo mūsų įsipareigojimą tenkinti klientų poreikius, nesvarbu, ar jiems reikia elektros įkrovimo, ar tradicinių degalų“, – sakė „Wawa“ vyresnysis viceprezidentas ir degalų bei plėtros vadovas Richas Makin.

    JAV rinkoje didėjant elektromobilių skaičiui, vienas didžiausių iššūkių išlieka patogus ir prognozuojamas įkrovimas, ypač kelionių metu. Todėl degalinėse ir pakelės parduotuvėse diegiami didelės galios įkrovikliai vis dažniau laikomi natūraliu žingsniu, papildančiu tradicinį sustojimo modelį.

  • „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    JAV greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas EVgo paskelbė, kad nuo šio rudens savo stotelėse pradės diegti „Tesla“ „Supercharger“ įrangą. Naujieji taškai bus integruoti į „Tesla“ automobilio navigaciją ir programėlę, todėl vairuotojai juos matys taip pat, kaip ir įprastas „Tesla“ stoteles.

    Projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas, nes EVgo tradiciškai siejamas su CCS standartu, o „Tesla“ ilgą laiką rėmėsi NACS jungtimi. Vis dėlto rinka juda link suderinamumo, o vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimų ir mažiau streso planuojant keliones.

    Kas valdys ir kas prižiūrės

    Pagal paskelbtą modelį įkroviklius valdys EVgo: bendrovė juos įsigys, diegs ir nustatys kainodarą. Tuo metu „Tesla“ bus atsakinga už įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą, tad tikimasi „Supercharger“ tinklui įprasto patikimumo.

    Toks „white-label“ principas remiasi „Tesla“ pasiūlymu verslui, leidžiančiu kitoms įmonėms diegti „Supercharger“ techniką savo vardu. EVgo atveju tai turėtų paspartinti tinklo plėtrą, nes dalis procesų ir aptarnavimo standartų jau yra išbandyti „Tesla“ ekosistemoje.

    V4, „Magic Dock“ ir iki 500 kW

    EVgo skelbia diegsianti „Tesla“ V4 kartos „Supercharger“. Ši įranga projektuojama taip, kad palaikytų iki 500 kW galią ir iki 1 000 voltų architektūrą, todėl teoriškai geriau tinka naujesniems 800 voltų elektromobiliams.

    Praktiškai reali įkrovimo sparta priklausys nuo automobilio, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir pačios stotelės galios paskirstymo. Vis dėlto svarbiausias pokytis vairuotojams yra suderinamumas: „Magic Dock“ sprendimas leidžia vienoje vietoje aptarnauti tiek NACS, tiek CCS jungtį turinčius automobilius.

    EVgo taip pat pabrėžia, kad naujos stotelės turės ilgesnius įkrovimo kabelius. Tai aktualu ne „Tesla“ modeliams, kurių įkrovimo lizdas gali būti kitoje kėbulo pusėje, todėl prie klasikinio „Supercharger“ kartais tenka statyti automobilį nepatogiu kampu ir užimti daugiau vietos.

    Kada ir kur startuos

    EVgo nenurodo, kuriuose miestuose pirmiausia atsiras naujos „Supercharger“ stotelės, tačiau žada „šimtus“ įkroviklių visoje šalyje. Įdiegti taškai bus matomi „Tesla“ navigacijoje ir programėlėje, todėl juos bus lengviau rasti tiek „Tesla“, tiek NACS standartą pasirinkusių kitų gamintojų vairuotojams.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad JAV įkrovimo infrastruktūra pereina į etapą, kai svarbiausia tampa ne atskiri tinklai, o patogus ir vieningas naudojimas. Vairuotojams tai gali reikšti mažesnes eiles, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir aiškesnę patirtį, ypač ilgose kelionėse.

    „EVgo siekia, kad greitasis įkrovimas būtų lengviau pasiekiamas, o bendruomenėms pasiūlyti daugiau infrastruktūros, atliepiančios augančią viešojo įkrovimo paklausą“, – sakė EVgo vadovas Badar Khan.

  • Kroatija skiria 2,7 mln. eurų CO2 surinkimui ir saugojimui: rengs geologinį atlasą

    Kroatijos Ekonomikos ministerija pasirašė dotacijos sutartį dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) tyrimų, finansuojamų pagal Nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą 2021–2026 metais. Projektui skiriama 2,7 mln. eurų, o investicija finansuojama 100 proc.

    Numatyta įvertinti, kiek realus ilgalaikis CO2 saugojimas geologinėse struktūrose sausumoje ir jūroje. Praktikoje tai reiškia duomenų rinkimą, potencialių vietų atranką ir techninių sprendimų pagrindimą, kad vėlesni sprendimai dėl infrastruktūros būtų paremti moksliškai patikimais vertinimais.

    Geologinis atlasas ir Bockovac analizė

    Pagrindinė projekto dalis bus geologinis atlasas, apimantis giliuosius sūrymo vandeninguosius horizontus ir kitas struktūras, tinkamas nuolatiniam CO2 saugojimui. Tokie atlasai paprastai naudojami kaip atspirties taškas planuojant gręžinius, rizikų vertinimą ir saugyklų licencijavimą.

    Taip pat bus parengtas išankstinis techninis ir ekonominis parengiamasis vertinimas Bockovac vietovei. Šio etapo tikslas yra apibrėžti galimus sprendinius, darbų apimtis, reikalingus tyrimus ir pradinius kaštų scenarijus prieš pereinant prie detalesnio projektavimo.

    Įrankiai, skirti CCS projektavimui

    Projektas apima ir specializuotos programinės įrangos paketo įsigijimą CCS sistemos projektavimui. Tokie įrankiai leidžia modeliuoti CO2 srautų surinkimą, suspaudimą, transportą ir suleidimą, taip pat vertinti slėgio, sandarumo ir ilgalaikės stebėsenos poreikius.

    Numatytos ir informavimo bei sklaidos veiklos, kurios paprastai reikalingos didelės apimties dekarbonizacijos projektams. CCS plėtra Europos Sąjungoje glaudžiai siejama su pramonės emisijų mažinimu ir infrastruktūros planavimu, todėl ankstyvas visuomenės ir rinkos dalyvių įtraukimas dažnai laikomas kritine sėkmės sąlyga.

    Institucijos akcentuoja sprendimų pagrindimą

    Kroatijos Angliavandenilių agentūros valdybos pirmininkas Marijanas Krpanas teigė, kad iniciatyva stiprina agentūros vaidmenį mažinant sunkiosios pramonės taršą. Jo vertinimu, atlasas taps pagrindu būsimiems CCS projektams, įskaitant sprendinius, kuriuose derinama geoterminė energetika ir CO2 saugojimas.

    Vyriausybės aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką įgyvendinančio fondo vadovas Luka Balenas pabrėžė, kad pirmiausia būtina sukurti ekspertinį pagrindą investiciniams sprendimams. „Geologinių struktūrų, tinkamų nuolatiniam CO2 saugojimui, atlasas ir galimybių studija Bockovac vietoje leis priimti pagrįstus sprendimus dėl būsimų investicijų ir dekarbonizacijos infrastruktūros plėtros“, – sakė L. Balenas.