Tag: CDP Venture Capital

  • Italijos „Z_One Fund“ pirmajame etape pritraukė per 35 mln. eurų DI ir UrbanTech startuoliams

    Italijos „Z_One Fund“ pirmajame etape pritraukė per 35 mln. eurų DI ir UrbanTech startuoliams

    Italijoje veikiantis rizikos kapitalo fondas „Z_One Fund“, valdomas turto valdymo bendrovės „Eureka! Venture“, pranešė apie pirmąjį lėšų pritraukimo etapą, kuriame užsitikrino daugiau kaip 35 mln. eurų. Fondo tikslas – iš viso surinkti 60 mln. eurų ir investuoti į ankstyvos stadijos DI bei UrbanTech startuolius.

    Prie investuotojų prisijungė keli ryškiausi Italijos institucinių investuotojų vardai, tarp jų ir „CDP Venture Capital SGR“, įsipareigojusi kapitalu per naujai pradėtą „Fondo Acceleratori 2“. Taip pat dalyvauja „Zest“, „Lazio Innova“ ir „Fondazione Compagnia di San Paolo“ bei privatūs investuotojai.

    Kas stovi už fondo

    Fondo komandai vadovauja Luigi Capello, dirbantis kartu su partneriu Giulio Montoli ir jaunesniąja partnere Giulia Fazzini. Fondo atstovai pabrėžia patirtį ankstyvos stadijos investicijose ir akseleravime, kuri, jų teigimu, leidžia greičiau atsirinkti komandas ir padėti joms pasiekti rinką.

    Komanda skaičiuoja turinti daugiau kaip 340 investicijų patirties, per 25 sėkmingus pasitraukimus ir daugiau kaip 80 mln. eurų valdomo turto. Tarp anksčiau minėtų sandorių įvardijami „FitPrime“, „Robot.com“, „JetHR“, „Vikey“ ir „2Hire“.

    Į ką bus investuojama

    „Z_One Fund“ orientuojasi į pre-seed ir seed etapų startuolius dviejose kryptyse: DI taikymuose ir UrbanTech bei išmaniųjų miestų sprendimuose. Fondo logika paprasta: ankstyvoje stadijoje suteikti pirmą institucinį finansavimą, o sėkmingiausiems projektams – vėlesnes papildomas investicijas.

    DI taikymų srityje fondas ketina remti sprendimus, kurie integruoja dirbtinis intelektas į įmonių ir viešojo sektoriaus procesus, pradedant finansinėmis paslaugomis ir mažmena, baigiant kibernetiniu saugumu bei naujų modelių kūrimu. UrbanTech kryptyje akcentuojamos technologijos, keičiančios miestų infrastruktūrą: išmanieji pastatai, elektrinis judumas, vandens ir atliekų valdymas bei viešųjų erdvių atnaujinimas.

    Investicijų dydžiai ir akseleravimas

    Fondas planuoja tapti pirmuoju instituciniu investuotoju, galinčiu išrašyti čekius iki 250 000 eurų, o atrinktiems projektams numato ir papildomas investicijas iki 1 mln. eurų. Tokia schema būdinga ankstyvos stadijos fondams, siekiantiems išskaidyti riziką ir didinti pozicijas ten, kur matomas ryškiausias augimo potencialas.

    „Z_One Fund“ taip pat įtrauktas į „CDP Venture Capital“ Nacionalinį akseleratorių tinklą, todėl portfelio įmonės turėtų gauti ne tik finansavimą, bet ir struktūruotą augimo programą su operacine bei mentorystės pagalba. Tokie modeliai Europoje vis dažniau laikomi priemone mažinti vadinamąją ankstyvos stadijos finansavimo spragą ir pagreitinti produkto kelią iki pardavimų.

    „Vis brandesnė inovacijų ekosistema kuriama tuomet, kai atsiranda specializuoti operatoriai, galintys padėti startuoliams nuo pat ankstyviausios stadijos“, – sakė Stefano Molino.

    Jis pabrėžė, kad akseleravimo modelis turi jungti investicijas su praktine pagalba komandai, ypač siekiant rinkos įėjimo ir verslo modelio patvirtinimo.

    „Italijos rizikos kapitalui reikia finansinės grandinės, kuri padėtų didelį potencialą turintiems startuoliams augti, pradedant nuo pačios pradžios“, – sakė Luigi Capello.

    Pasak jo, fondo ambicija – suteikti daugiau komandų galimybę išsibandyti rinkoje, o resursus nuosekliai koncentruoti į didžiausią potencialą demonstruojančias įmones, kurioms nuo pirmų dienų būtų formuojamas europinis mastelis.

    „Eureka! Venture“, kuri valdo fondą, yra 2019 metais Milane įkurta nepriklausoma turto valdymo bendrovė, prižiūrima Italijos institucijų. Bendrovė skelbia orientaciją į DeepTech investicijas ir nurodo per įvairias strategijas pritraukusi daugiau kaip 190 mln. eurų, apimančius technologijų pernašą, programinę įrangą, DI, UrbanTech ir kitus segmentus.

    Greta pagrindinio fondo veikia ir lygiagreti priemonė „Z_One Fund Lazio“, susieta su Lazio regionu ir skirta stiprinti ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumą vietos ekosistemoje. Tokie regioniniai instrumentai dažnai naudojami siekiant glaudžiau sujungti startuolius su universitetais ir pramone, o kapitalą nukreipti ten, kur trūksta privačių investuotojų aktyvumo.

  • „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    „TrueLayer“ pritraukė 24 mln. eurų ir plečia atvirojo bankininkystės mokėjimus Italijoje

    Investicija ir Italijos planai

    Jungtinės Karalystės mokėjimų technologijų bendrovė „TrueLayer“ pranešė pritraukusi apie 24 mln. eurų investiciją ir ketinanti stiprinti pozicijas Italijoje. Finansavimo raundui vadovavo Italijos valstybės remiamas investuotojas CDP Venture Capital, prisijungė ir naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė, kuri siekia mažinti kortelinių atsiskaitymų dominavimą, investiciją pristato kaip dar vieną žingsnį plečiant mokėjimų infrastruktūrą Europoje. „TrueLayer“ anksčiau yra sulaukusi investuotojų, tarp jų – „Stripe“ ir „Tiger Global“.

    Kas yra pay by bank?

    „TrueLayer“ sprendimai remiasi atvirojo bankininkystės principais ir leidžia vykdyti vadinamuosius sąskaita į sąskaitą mokėjimus, dažnai įvardijamus kaip pay by bank. Tokie atsiskaitymai suteikia galimybę pirkėjui pervesti lėšas tiesiai iš banko sąskaitos, apeinant dalį kortelių schemų ir tarpininkų grandinės.

    Rinkoje ši kryptis vertinama kaip alternatyva tradiciniams atsiskaitymams, ypač elektroninėje prekyboje, kur svarbūs mokesčiai, patvirtinimo greitis ir mokėjimų patikimumas. Įmonės dažnai siekia mažinti kaštus ir priklausomybę nuo tarptautinių kortelių tinklų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“.

    Komanda Milane ir samdos tikslai

    „TrueLayer“ įkurta 2016 metais Londone – ją įsteigė italai Francesco Simoneschi ir Luca Martinetti, išsikeldami tikslą kurti modernų mokėjimų tinklą Europai. Bendrovė nurodo, kad Italijoje jau dirba apie ketvirtadalis jos darbuotojų, maždaug 70 žmonių.

    Milanas įvardijamas kaip vienas pagrindinių inžinerinių centrų, o pritrauktos lėšos bus naudojamos tolesnei plėtrai šalyje. Įmonė taip pat teigia planuojanti tęsti samdą Italijoje iki 2027 metų.

    „Pradėjome „TrueLayer“ nuo paprasto įsitikinimo: Europa nusipelno Europoje sukurtos mokėjimų infrastruktūros. Tai, kad Italija paremia šį tikėjimą, mums daug reiškia asmeniškai, ypač mūsų komandai Milane, kuri kasdien kuria Europos mokėjimų ateitį“, – sakė „TrueLayer“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Simoneschi.

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    Šveicarijos ir Italijos startuolis „Ferm Labs“, įsikūręs Cuge, pritraukė 3 mln. eurų investiciją, kad išplėstų savo bioprocesų pagrindu kuriamą B2B ingredientų platformą. Bendrovė teigia siekianti pagreitinti švarios sudėties (clean label) ingredientų kūrimą ir gamybą pasaulinei maisto pramonei.

    Finansavimo raundui vadovavo CDP Venture Capital per Green Transition Fund, kuris siejamas su NextGenerationEU priemonėmis, o prie investuotojų prisidėjo ir keli Europos fondai bei maisto pramonės atstovai. Pasak „Ferm Labs“, kapitalas bus skirtas gamybos pajėgumams, pardavimų komandai Europoje ir naujų produktų tyrimams bei plėtrai.

    Kas yra „Ferm Labs“ platforma

    Bendrovę 2025 metais įkūrė serijiniai verslininkai Stephanie Lüpold ir Mattia Baroni. „Ferm Labs“ kuria fermentacijos sprendimus, kurie leidžia iš mikroorganizmų išgauti skonį stiprinančius junginius ir juos paversti stabiliais pramoniniais ingredientais.

    Įmonė aiškina, kad maisto gamintojai dažnai renkasi tarp pigesnių sintetinių priedų ir brangesnių, lėčiau pagaminamų natūralių alternatyvų. „Ferm Labs“ tikina, jog jų bioprocesų valdymas leidžia trumpinti fermentacijos ciklus nuo savaičių iki valandų, išlaikant natūralesnę sudėtį.

    „„Ferm Labs“ sukūrė išskirtinę „DeepTech“ platformą, kuri iš naujo apibrėžia efektyvumą, tvarumą ir skonio kokybę. Džiaugiamės galėdami vadovauti raundui ir padėti komandai didinti gamybą bei plėstis Europoje“, – sakė Enrico Filì.

    Pirmasis produktas ir jo pažadai gamintojams

    Viena pirmųjų platformos komercinių krypčių – sūrio skonio sprendimai, skirti pramoninei gamybai. Startuolis kaip flagmaną įvardija skonio stipriklį „Kokumesan“, gaminamą panaudojant skystas išrūgas ir orientuotą į Europos bei JAV pramoninio sūrio segmentą.

    „Ferm Labs“ teigia, kad „Kokumesan“ gali sumažinti brangaus natūralaus sūrio dalį receptūroje nuo maždaug 20 proc. iki mažiau nei 1 proc., išlaikant panašų jutiminį profilį. Bendrovės vertinimu, tai gali duoti apie 75 proc. sąnaudų sutaupymą pagal panaudojimą, nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo receptūros, žaliavų kainų ir gamintojo proceso.

    „Skonio kompromisų era baigiasi. „Kokumesan“ rodo, ką galime padaryti sūrio aromatizavimo srityje, tačiau tai tik startas – kuriame B2B ingredientų variklį, kuris sujungs pažangų bioprocesų valdymą ir skonį pasauliniu mastu“, – sakė Stephanie Lüpold.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Nors „Ferm Labs“ būstinė yra Šveicarijoje, gamybinė bazė veikia Bolcane, Pietų Tirolyje. Įmonė skelbia, kad investicija padės padidinti bioprocesų pajėgumus šiame regione ir greičiau vykdyti užsakymus didesniems maisto pramonės klientams.

    Taip pat planuojama stiprinti B2B pardavimus Europoje ir auginti mokslinių tyrimų komandą, kad platforma būtų pritaikyta naujoms ingredientų kategorijoms. Maisto pramonėje tokie fermentacijos sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti priklausomybę nuo svyruojančių žaliavų kainų ir greičiau kurti švaresnės sudėties produktus.

  • Italijos rizikos kapitalo fondas „Techshop“ startuoja su antruoju fondu: pirmasis uždarymas 43 mln. eurų

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo valdymo bendrovė „Techshop“ paskelbė apie antrojo fondo „Techshop II“ pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 43 mln. eurų. Fondas orientuotas į pre-seed ir seed etapo startuolius, kuriančius DI pagrįstus B2B sprendimus.

    Pasak fondo valdytojų, pirmasis etapas viršijo pradinį lėšų pritraukimo tikslą, o tolesnis planas ambicingas: iki 2027 metų siekiama pasiekti 100 mln. eurų. Tai atspindi platesnę Europos investuotojų tendenciją didinti kapitalą ankstyvos stadijos DI ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimams.

    Kas investuoja ir kodėl?

    Tarp pagrindinių investuotojų įvardijama CDP Venture Capital, prisijungianti kaip „referencinis“ investuotojas. Parama teikiama per FoF VenturItaly II ir Skaitmeninės transformacijos fondą, kuris remiasi NextGenerationEU lėšomis ir skirtas tiekimo grandinių bei smulkių ir vidutinių įmonių skaitmeninimui.

    Tokia struktūra rodo, kad dalis kapitalo gali būti didinama palaipsniui, augant privačių trečiųjų šalių investuotojų įsipareigojimams. Praktikoje tai leidžia fondui greičiau startuoti su investicijomis, o vėliau plėsti finansavimo apimtį.

    „Su „Techshop II“ norime tapti atskaitos taško seed fondu Europos startuoliams, kurie DI taiko B2B procesuose“, – sakė „Techshop“ partneriai Giovanni Strocchi, Gianluca D’Agostino ir Aurelio Mezzotero.

    „Naujoji programinės įrangos karta ne tik skaitmenina užduotis, bet ir automatizuoja ištisus verslo procesus. Tam reikia specializuotų investuotojų, kurie juda greitai ir gali būti šalia įkūrėjų nuo pat pradžių“, – pridūrė jie.

    Europos DI fondų banga 2026 metais

    „Techshop II“ startas sutampa su ryškėjančia 2026 metų tendencija: Europoje daugėja fondų, kurie kuria atskiras strategijas ankstyvos stadijos DI, B2B programinei įrangai ir įmonių technologijoms. Tokie fondai siekia išnaudoti spartėjantį DI pritaikymą verslo procesuose, nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki duomenų valdymo ir gamybos.

    Rinkoje taip pat pastebimas poslinkis nuo bendro pobūdžio investavimo prie labiau „vertikalių“ temų, kai investuotojai ieško konkrečių industrijų sprendimų. Tai apima sveikatos, finansų, konsultavimo, robotikos, gamybos ar programinės įrangos kūrimo įrankių segmentus.

    „Techshop“ patirtis ir naujo fondo kryptis

    „Techshop“ įkurta 2021 metais ir specializuojasi ankstyvos stadijos B2B technologijų investicijose, deklaruodama praktinį, „įkūrėjas-įkūrėjui“ principu paremtą modelį. Bendrovė teigia, kad padeda startuoliams ne tik su kapitalu, bet ir su produkto vystymu, rinkos validacija bei komercine plėtra.

    Per pirmąjį fondą „Techshop I“ investuota į 23 B2B programinės įrangos ir SaaS įmones. Tarp portfelio pavadinimų minimos Shop Circle (dabar Circeus), Smartness, hlpy, Qomodo, Tot, AxyonAI, GenomeUp, SylloTips ir Allsides.

    „Techshop“ skelbia, kad praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams nuo pirmojo fondo starto, portfelio rezultatai siekia 1,8 MOIC ir 1,5 TVPI. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant fondo grąžą ir portfelio vertės augimą, nors galutiniai rezultatai paprastai paaiškėja tik fondui užbaigus investicinį ciklą.

    Naujasis fondas numato bent 70 proc. kapitalo investuoti į Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje registruotas privačias įmones, turinčias nuolatinę veiklą Italijoje. Pirmosios „Techshop II“ investicijos, pasak bendrovės, turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis ir apims DI sprendimus pardavimams, kūrėjų įrankius bei konsultavimo sritį.

  • Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Suomijoje įkurta kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų investiciją ir pranešė perkelianti pasaulinę būstinę iš Helsinkio į Milaną. Įmonė pabrėžia, kad reikšminga veiklos dalis Suomijoje išliks, o persikėlimas susijęs su spartėjančiu Italijos kvantinių technologijų ekosistemos augimu.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „United Ventures“ ir institucinis investuotojas „CDP Venture Capital“, dalyvaujant ir ankstesniam investuotojui „Inventure VC“. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o pati bendrovė teigia, kad tai didžiausia rizikos kapitalo investicija į kvantinį startuolį Italijoje.

    Pasak „Algorithmiq“ vadovės ir bendraįkūrėjos Sabrinos Maniscalco, rinka pamažu pereina į etapą, kai svarbiausias klausimas tampa ne tai, kas pastatys galingiausią kvantinį kompiuterį, o kas pavers jį praktiškai pritaikomu. Bendrovės teigimu, sprendimai, mažinantys triukšmą ir gerinantys algoritmų efektyvumą, gali tapti lemiamu veiksniu komercinant kvantines sistemas.

    „2026 metais kvantinės technologijos vis dažniau bus vertinamos pagal prasmingas taikomąsias užduotis, ir mes norime būti šių pokyčių centre“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    „Algorithmiq“ įkurta 2020 metais, jos komanda kuria programinius sprendimus, orientuotus į chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždavinius. Tokiose srityse kvantinis skaičiavimas vertinamas dėl potencialo tiksliau modeliuoti molekulines sistemas, tačiau realų pritaikomumą dažnai riboja dabartinių įrenginių klaidos ir skaičiavimų nestabilumas.

    Bendrovė aiškina, kad sprendimas kurtis Milane susijęs ir su Italijos ambicija stiprinti kvantinių technologijų kryptį: šalis yra paskelbusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama auginti infrastruktūrą, talentus ir komercializaciją. Įmonės vertinimu, prieiga prie nacionalinio ir europinio kapitalo bei palankesnė politika padeda greičiau plėsti veiklą žemyne.

    „Algorithmiq“ pabrėžia, kad kvantinių technologijų lenktynėse ilgą laiką dominuoja aparatinės įrangos kūrėjai, tačiau vien galingesnių įrenginių nepakanka. Be proveržio programinės įrangos ir algoritmų sluoksnyje kvantinė technika gali taip ir likti sunkiai komercializuojama, todėl bendrovė siekia užimti poziciją būtent ten, kur kuriama praktinė vertė pramonei.

    Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su didžiaisiais kvantinių technologijų ir debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“, „IBM“, „Microsoft“, „AWS“, taip pat su „Rigetti“, „Cleveland Clinic“ ir CERN. Tokios partnerystės paprastai reiškia darbą su skirtingomis kvantinių procesorių architektūromis, kai programinė įranga turi būti pritaikoma prie nevienodų klaidų profilių ir eksperimentinių sąlygų.

    Pastaraisiais metais „Algorithmiq“ taip pat akcentavo pasiekimus, susijusius su kvantinės ir klasikinės skaičiavimo grandinės derinimu bei triukšmo mažinimu, kurie dažnai laikomi kritiniais žingsniais link patikimų pramoninių taikymų. Bendrovė teigia, kad pritrauktas kapitalas Milane bus nukreiptas į komercinių operacijų stiprinimą ir komandos plėtrą.

  • Italijos „Smartness“ pritraukė 47 mln. eurų: kaip DI keičia viešbučių kainodarą ir plėtrą Europoje

    47 mln. eurų turui – aiškus tikslas

    Italijoje, Trentino regione, įsikūrusi TravelTech bendrovė „Smartness“ pranešė užbaigusi 47 mln. eurų B serijos finansavimo etapą. Investicija sudaryta iš naujai išleidžiamų ir antrinių akcijų dalies bei skolos komponento, o tai rodo ne tik augimo ambicijas, bet ir investuotojų pasitikėjimą jau veikiančiu verslo modeliu.

    Bendrovė skelbia, kad tai didžiausias iki šiol Italijoje užfiksuotas finansavimo etapas vertikalios SaaS (programinė įranga kaip paslauga) įmonei. Po šio sandorio „Smartness“ iš viso yra pritraukusi daugiau kaip 60 mln. eurų.

    Kas yra „Smartness“ ir kuo ji išsiskiria

    „Smartness“ buvo įkurta 2020 metais, o pradinis produktas buvo dinaminės kainodaros sprendimas „Smartpricing“, skirtas viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant duomenis ir DI, kainos koreguojamos pagal paklausą, sezoniškumą ir rinkos signalus, kad pajamos būtų maksimalios.

    Vėliau bendrovė plėtėsi nuo vieno įrankio prie platesnės operacinės platformos: CRM, mokėjimų, turto valdymo sistemos, svečių komunikacijos bei kitų automatizavimo sprendimų. Tai leidžia konkuruoti ne tik atskirais moduliais, bet ir integruota sistema, kuri mažina rankinio darbo apimtį.

    Rinkos posūkis: nuo įrankių prie rezultatų

    „Matome galimybę tapti vienu iš pasaulinių lyderių savo segmente ir pirmuoju DI technologijų tiekėju viešbučiams bei ne viešbučių apgyvendinimui. Vyksta struktūrinis pokytis: nuo programinės įrangos teikimo pereinama prie apčiuopiamų rezultatų kūrimo“, – sakė „Smartness“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Luca Rodella.

    Pasak bendrovės, kryptį link rezultatais grįstų sprendimų ji pradėjo keisti dar 2020 metais, prisiimdama daugiau atsakomybės už klientų veiklos rodiklius. Tokia strategija ypač svarbi viešbučiams, kurių pelningumą tiesiogiai veikia užimtumas, vidutinė kambario kaina ir kanalų valdymas.

    Bendrovė teigia turinti daugiau kaip 5 000 klientų 41 šalyje. Taip pat nurodoma, kad organinis augimas siekia apie 10 proc. per mėnesį, neskaičiuojant įsigijimų poveikio, o nuo A serijos investicijos verslas, bendrovės vertinimu, išaugo daugiau kaip 6 kartus.

    2026 metais „Smartness“ tikslas yra agresyvus: patrigubinti pajamas derinant organinį augimą ir strateginius įsigijimus Europoje. Bendrovė jau yra atlikusi kelis susijungimų ir įsigijimų sandorius ir signalizuoja sieksianti spartinti rinkos konsolidaciją.

    Ilgalaikėje vizijoje „Smartness“ kalba apie agentinę sistemą, kurioje programinė įranga ne tik pateikia rekomendacijas, bet ir pati vykdo operacines užduotis: nuo kainodaros ir inventoriaus valdymo iki automatizuotos komunikacijos su svečiais. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI sprendimai diegiami ne kaip priedas, o kaip kasdienės veiklos variklis.

    „Mūsų investiciją lėmė stipri įkūrėjų komanda, jungianti tiesioginę svetingumo patirtį ir aiškią produkto viziją, taip pat gebėjimas kurti skirtingus, bet vienas kitą papildančius sprendimus, skirtus gerinti kasdienes operacijas ir paslaugų teikėjų patirtį“, – sakė „United Ventures“ partneris Fabio Pirovano.

    Rinka, kurioje veikia „Smartness“, sparčiai bręsta: viešbučiai vis dažniau renkasi ne pavienius įrankius, o integruotas platformas, kurios sujungia kainodarą, mokėjimus, svečių ryšį ir veiklos automatizavimą. B serijos investicija signalizuoja, kad bendrovė sieks šį modelį greitai perkelti į daugiau Europos rinkų ir sustiprinti konkurencinį pranašumą pasauliniu mastu.