CP v2

Tag: Čederis

  • Mornej padažas: kreminis ingredientas, paverčiantis kalakutienos sumuštinį „Louisville“ klasika

    Kalakutienos sumuštinį į sodrų, restoraninį patiekalą dažnai paverčia ne mėsa ar duona, o padažas. „Louisville“ (Kentukis) stiliaus klasikoje „hot brown“ būtent kreminis mornej padažas yra esminė detalė, nuo kurios priklauso skonis ir tekstūra.

    „Hot brown“ – atviras, orkaitėje apkepamas sumuštinis, tradiciškai sluoksniuojamas iš paskrudintos baltos duonos, keptos ar skrudintos kalakutienos, pomidorų, šoninės ir sūrio. Tačiau svarbiausia jo dalis – užpilamas tirštas, švelnus, sūriu praturtintas padažas, kuris viską sujungia į vieną vientisą patiekalą.

    Mornej padažo pagrindas yra paprastas: miltai, sviestas ir pienas – iš esmės tai bešamelio bazė. Skirtumas tas, kad mornej padažas papildomas lydytu sūriu, tradiciškai – šveicariško tipo.

    Kentukiui būdingame variante į padažą dažnai dedama sūrių su ryškesniu charakteriu: pavyzdžiui, „Pecorino Romano“, o kartais ir aštresnio balto čederio. Sūriai įplakami tada, kai kreminė bazė jau susiformavusi, o paruoštas padažas užpilamas ant sumuštinio ir viskas trumpai apkepama iki pabaigos.

    Kaip šį padažą pritaikyti paprastesniam sumuštiniui

    Mornej padažas tinka ne tik autentiškam „hot brown“ – juo galima sustiprinti ir paprastesnį kalakutienos sumuštinį. Net jei atsisakote šoninės ar pomidorų, užtenka paskrudintos duonos ir kalakutienos, kad padažas suteiktų patiekalui daugiau sodrumo.

    Tokia kombinacija ypač patogi, kai norisi sunaudoti likusią keptą kalakutieną arba pasirenkate parduotuvėje pirktas riekeles. Užpylus mornej padažo, sumuštinis tampa artimesnis karštam patiekalui, o ne įprastam užkandžiui.

    „Hot brown“ idėja pusryčiams ar priešpiečiams

    Šis Kentukio patiekalas dažnai valgomas per priešpiečius, todėl mornej padažas dera ir su „pusrytiniais“ ingredientais. Prie kalakutienos galima derinti keptą kiaušinį, o vietoj įprastos duonos naudoti, pavyzdžiui, anglišką keksiuką.

    Norint įdomesnės interpretacijos, kalakutieną galima sukti į šviežias crêpes tipo plonytes blynų juostas ir viską užpilti mornej padažu. Pridėjus svogūnų ar grybų, skonis įgauna švelniai prancūzišką kryptį, tačiau išlieka pagrindinė idėja – kalakutiena ir kreminis sūrio padažas.

  • Klasikinis „Blue Moon Inn“ sūrio užtepas: vos keli ingredientai ir kreminis skonis

    „Blue Moon Inn“ sūrio užtepas – tai senovinis pietų JAV užkandis, kurį lengva atgaivinti ir šiandien: receptui reikia vos kelių produktų, o skonis išlieka ryškiai kreminis.

    Šis užtepas siejamas su kadaise garsiu restoranu Montgomerio mieste, Alabamoje, o pagrindą jam sudaro aitrus čederis, majonezas, ispaniškos pimento įdarytos alyvuogės, čili padažas, Vorčesterio padažas ir pekano riešutai.

    Gaminimas paprastas: pirmiausia trumpai paskrudinami pekano riešutai, kol tampa kvapnūs. Tuomet sumaišomi likę ingredientai, o pabaigoje į masę įmaišomi riešutai ir sūris.

    Užtepą galima patiekti kaip padažą su krekeriais ar žaliomis daržovėmis, taip pat naudoti sumuštiniuose ar keptame sūrio sumuštinyje – tekstūra panaši į klasikinį pimento sūrį, bet skonis kitoks dėl alyvuogių ir padažų.

    Kas išskiria šį užtepą nuo pimento sūrio

    Nors konsistencija artima pimento sūriui, būtent pimento įdarytos alyvuogės suteikia sūrumo ir lengvo sūrymo natų. Čili padažas prideda rūgštelės ir švelnaus saldumo, o Vorčesterio padažas – sodraus, pikantiško gylio.

    Skrudinti pekano riešutai įneša traškumo ir riešutinio aromato, kuris „perveria“ kremiškumą. Dėl to užtepas tinka tiek prie užkandžių lėkštės, tiek kaip įdaras, kai norisi ryškesnio skonio.

    Receptas palieka erdvės variacijoms: galima eksperimentuoti su skirtingų rūšių alyvuogėmis, išlaikant bazinę idėją – sūriame, kremiškame fone sukurti ryškų, šiek tiek aitrų ir sodrų skonį.

    Restoranas, iš kurio kilo legenda

    Užtepo istorija persipina su pačiu „Blue Moon Inn“ restoranu, kuris, kaip nurodo Alabamos archyvai, veikė adresu 1816 Goode Street Montgometryje ir duris atvėrė Didžiosios depresijos laikotarpiu.

    Minima, kad 1933 metų sausį ten valgė Franklinas D. Rooseveltas, apsilankęs mieste dar prieš pradėdamas eiti JAV prezidento pareigas. Tokios detalės restoranui suteikė papildomo istorinio svorio.

    Pats sūrio užtepas tapo vienu žinomiausių restorano patiekalų. Originalus receptas dažnai siejamas su Cecil McMillan – užeigos savininku ir kulinarinės knygos „Once in a Blue Moon“, pristatančios 30 populiariausių patiekalų, autoriumi.

    Nors nėra vienareikšmiškos informacijos, ar būtent šis užtepas tikrai pateko į knygą, ryšys tarp C. McMillan, recepto ir restorano tradicijos išlieka aiškus. Šiandien įvairios užtepo versijos vis dar pasirodo namų virtuvėse, piknikuose ar bendruomenės susibūrimuose.

  • Keptai bulvei – šaukštas „pimento“ sūrio: paprastas būdas suteikti daugiau skonio ir sotumo

    Kepta bulvė gali būti daugiau nei tik garnyras – vienas paprastas priedas ją paverčia sotesniu ir ryškesnio skonio patiekalu. Siūloma ant karštos bulvės uždėti šaukštą „pimento“ sūrio – klasikinio amerikietiško užtepėlio.

    Toks derinys patrauklus tuo, kad nereikia jokių papildomų įrankių ar sudėtingų žingsnių: bulvę iškepate kaip įprastai, prapjaunate ir ant viršaus dedate užtepėlio. Karšta bulvė ir vėsus, gabalėliais jaučiamas sūrio kremas su švelniu prieskoniu sukuria kontrastą, kuris suteikia patiekalui daugiau charakterio.

    „Pimento“ sūris JAV, ypač Pietuose, ant stalo laikomas jau daugiau nei 100 metų. Nors kartais vadinamas „Pietų paštetu“, jo bazinis receptas paprastas: tarkuotas čederis, majonezas, kreminis sūris ir smulkintos pimento paprikos.

    Svarbu ir tai, kad šis užtepėlis turi daug variacijų, todėl tinka skirtingiems skoniams – nuo švelnesnio iki kiek aštresnio. Dėl to jis gali tapti alternatyva įprastiems keptos bulvės priedams, tokiems kaip grietinė ar šoninės gabalėliai.

    Kaip panaudoti „pimento“ sūrį su bulvėmis

    Pats paprasčiausias būdas – uždėti dosnų šaukštą „pimento“ sūrio ant ką tik iš orkaitės ištrauktos bulvės. Šiluma užtepėlį šiek tiek suminkština, o skonis pasiskirsto per visą bulvės paviršių.

    Norint įdomesnio varianto, galima gaminti du kartus keptas bulves: iškeptą bulvę perpjauti, išskobti minkštimą ir jį sumaišyti su „pimento“ sūriu, tuomet masę sukrėsti atgal ir dar kartą trumpai pakepti. Taip apskrunda odelė, o vidus tampa purus ir itin sūriškas.

    Panaši idėja tinka ir bulvių „laiveliams“ – tik tokiu atveju minkštimas paprastai negrąžinamas atgal, o akcentas lieka ant užtepėlio ir priedų. Jei norisi užkandžio formato, tai patogus būdas greitai paruošti kąsninius užkandžius.

    „Pimento“ sūris praverčia ir tada, kai gaminate bulvytes ar bulvių kroketus: jis gerai lydosi, bet išlieka pakankamai tirštas, kad priliptų prie bulvių. Be to, jo skonis nėra agresyvus, todėl neužgožia kitų pasirinktų priedų.