Dar visai neseniai daugumoje virtuvių karaliavo medvilniniai ar mišraus audinio rankšluostėliai, tačiau vis dažniau juos keičia celiuliozinės šluostės. Pirkėjus vilioja paprastas pažadas: greitesnis drėgmės surinkimas ir tvarkingesnis rezultatas, ypač valant stalviršius ar sausinant indus.
Celiuliozinės šluostės veikia tarsi kempinė: išsiliejus vandeniui, pienui ar riebesniam skysčiui, drėgmė sugeriama greitai, todėl paviršiai trumpiau lieka šlapi. Dėl to neretai sumažėja ir vienkartinių popierinių rankšluosčių poreikis, nes tą pačią šluostę galima naudoti pakartotinai.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės pereina prie celiuliozės, yra mažesnis pūkelių kiekis. Poliruojant stiklines, taures ar blizgius stalo įrankius, tradicinės šluostės kartais palieka smulkių plaušelių, o celiuliozinės dėl savo struktūros tokią problemą paprastai sumažina ir leidžia greičiau pasiekti švaros įspūdį.
Praktiškumą papildo ir ekonominis aspektas: dauguma celiuliozinių šluosčių yra pritaikytos daugkartiniam naudojimui. Išsitepus pakanka jas gerai išskalauti, o kai kuriuos variantus galima ir plauti, tačiau svarbiausia laikytis gamintojo nurodymų, kad šluostė neprarastų savybių.
Higienai didelę įtaką daro priežiūra: po naudojimo šluostę verta kruopščiai išskalauti nuo riebalų ir valiklių likučių, o tuomet palikti išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje. Jei šluostė ima skleisti kvapą, prastėja jos sugeriamumas ar ji akivaizdžiai susidėvi, ją geriau pakeisti nauja, nes virtuvėje svarbi ne tik švara, bet ir saugumas.