CP v2

Tag: Centralizuotas šildymas

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • Lenkija ruošia centralizuoto šildymo pertvarką iki 2040-ųjų: 46–54 mlrd. eurų ir 52,2 proc. atsinaujinančių

    Kada bus patvirtinta strategija?

    Lenkija tikisi, kad nacionalinė Centralizuoto šildymo transformacijos strategija bus patvirtinta 2026 ir 2027 metų sandūroje. Tai Ekonomikos forume Karpace patvirtino energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Dokumentas turėtų tapti pagrindiniu kelrodžiu, kaip iki 2040 metų modernizuoti vieną didžiausių Europos Sąjungoje centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategija numato pereiti prie mažai taršių ir nulinės taršos šilumos šaltinių, mažinant priklausomybę nuo anglies.

    Pagrindiniai tikslai iki 2040 metų

    Strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šildymo tinkluose iki 2040 metų pasiektų 52,2 proc. Taip pat planuojama išplėsti šilumos kaupimo sprendimus, numatant 576 megavatvalandžių šilumos kaupimo pajėgumų tikslą.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik klimato politikai, bet ir sistemos patikimumui, nes šilumos kaupimas leidžia lanksčiau integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius. Praktikoje tai reikštų spartesnį perėjimą prie biokuro, šilumos siurblių, geotermijos, atliekų šilumos panaudojimo ir kitų sprendimų, priklausomai nuo regiono.

    Kiek tai kainuos ir iš kur bus lėšų?

    Skaičiuojama, kad visos pertvarkos kapitalo poreikis gali siekti nuo 46 iki 54 mlrd. eurų. Toks intervalas atspindi skirtingus technologinius scenarijus, kuro kainų prielaidas ir tinklų modernizavimo apimtis.

    Finansavimui Lenkija jau numato instrumentus, tarp jų apie 696 mln. eurų dydžio priemonę, kurią administruoja Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas. Ministerija taip pat vertina papildomas priemones, kurias iš dalies galėtų remti pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo.

    „Konsultacijos vyksta sklandžiai. Gavome daug pastabų iš rinkos dalyvių ir institucijų, tačiau tikimės laikytis grafiko ir patvirtinimo metų sandūroje“, – sakė energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Lenkija pabrėžia, kad transformacijos tempą lemia šalies sektoriaus struktūra: centralizuoto šildymo sistema yra itin išplėtota, o šilumos gamyboje istoriškai dominuoja anglis. Dėl to Varšuva Europos Sąjungos diskusijose siekia sprendimų, kurie amortizuotų poveikį vartotojams ir įmonėms, įskaitant mechanizmus, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų sistema.

  • Koszalinui – 70 mln eurų vertės atliekų deginimo jėgainė: kas bus daroma su 30 000 tonų per metus

    Koszalino komunalinių paslaugų bendrovė Przedsiębiorstwo Gospodarki Komunalnej pasirašė sutartį su „AB Industry“ dėl komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginio statybos. Projekto vertė siekia apie 70 mln eurų su mokesčiais, o darbų pabaiga numatyta iki 2029 metų birželio 30 dienos.

    Numatoma, kad įrenginys bus skirtas energetinei komunalinių atliekų frakcijai, kuri nebetinka perdirbimui, sutvarkyti. Toks sprendimas leidžia sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir kartu išgauti energiją, kuri vėliau panaudojama šilumos ir elektros gamybai.

    „Tai strateginė investicija Koszalinui ir visam regionui. Kuriame modernaus, saugaus ir efektyvaus atliekų tvarkymo sistemos elementą, kuris leis ne tik atsakingai sutvarkyti atliekas, bet ir atgauti jose esančią energiją“, – sakė Koszalino prezidentas Tomasz Sobieraj.

    Planuojami pajėgumai ir energija

    Pagal pasirašytą sutartį planuojamas įrenginio pralaidumas sieks 30 000 tonų atliekų per metus. Projekte nurodoma, kad skaičiavimai remiasi vidutine atliekų šilumingumo prielaida – 12,9 MJ kilogramui, būdinga vadinamajai energetinei frakcijai.

    Skelbiama, kad per metus būtų galima parduoti apie 172 800 GJ šilumos ir apie 11 020 MWh elektros energijos. Pagaminta šiluma galėtų būti tiekiama į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, o elektra taptų papildomu atliekų panaudojimo rezultatu.

    Kodėl tokie projektai daugėja?

    Europos Sąjungos atliekų politikoje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, tačiau dalis srautų vis tiek lieka netinkami perdirbti. Tokiai likutinei frakcijai vis dažniau pasirenkamas energijos atgavimas, ypač regionuose, kur ribojami sąvartynų pajėgumai ir didėja šalinimo kaštai.

    Koszalino atveju pabrėžiama, kad įrenginys turėtų tapti viso regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi, sprendžiančia būtent neperdirbamų, bet energetinę vertę turinčių atliekų problemą. Miesto valdžia projektą įvardija kaip vieną didžiausių komunalinių investicijų miesto istorijoje.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas siejamas su Prioritetine programa 2.1.3 „Racionali atliekų tvarkyba. 3 dalis: alternatyvių degalų panaudojimas energetikai“, o finansavimas numatomas iš Modernizavimo fondo lėšų. Tokie instrumentai dažnai naudojami energetikos ir infrastruktūros projektams, kurie mažina emisijas arba didina sistemos efektyvumą.

    Artimiausiais metais Koszalinui svarbiausia bus užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, o planuojami energijos kiekiai realiai integruoti į miesto šilumos ūkį. Praktikoje tokių įrenginių sėkmę lemia atliekų srauto stabilumas, šilumos paklausa ir sklandus leidimų bei prijungimo procesas.

  • Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    AB „Panevėžio energija“ praneša baigianti pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui ir esanti pasiruošusi užtikrinti patikimą šilumos tiekimą iki pastatų įvadų. Bendrovė nurodo, kad jau atlikti kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, kurių metu septynių savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose patikrinta 265 km šilumos perdavimo tinklų. Per bandymus nustatyti defektai pašalinti, o šilumos gamybos įrenginiuose baigiami planinės priežiūros ir remonto darbai.

    Įmonė pabrėžia, kad vien šilumos tiekėjo pasirengimo neužtenka, jog atvėsus orams šiluma sklandžiai pasiektų butus. Didelė atsakomybės dalis tenka pastatų administratoriams, bendrijoms ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie turi parengti šilumos punktus ir pastato vidaus šildymo sistemą. Šie darbai paprastai apima sistemos patikrą, sureguliavimą, automatinių valdymo priemonių veikimo įvertinimą ir gedimų pašalinimą.

    Esminis terminas – iki rugsėjo 15 dienos turi būti pasirašytas Pastato parengties šildymo sezonui aktas. Akto kopiją šilumos tiekėjui būtina pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. Šis dokumentas patvirtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos yra techniškai parengtos saugiam ir patikimam darbui.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad jei nustatyta tvarka pasirašyto akto nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Tai reiškia, kad net ir startavus šildymo sezonui savivaldybės mastu, konkrečiame name šiluma gali nepasiekti gyventojų, kol nebus sutvarkyti formalumai ir pašalinti trūkumai. Praktikoje dažniausiai vėluojama dėl neužbaigtų vidaus sistemų darbų arba neparengtų dokumentų.

    Rugsėjo 9 dieną, bendrovės duomenimis, buvo gauta 43 proc. visų privalomų Pastato parengties šildymo sezonui aktų. AB „Panevėžio energija“ ragina administratorius ir prižiūrėtojus neatidėlioti likusių darbų, kad šilumos tiekimas prasidėtų sklandžiai, o sistemos veiktų stabiliai pirmosiomis vėsiomis dienomis, kai apkrovos dažnai kinta. Gyventojams patariama pasitikslinti pas savo namo administratorių ar bendriją, ar pastatas jau pripažintas parengtu šildymo sezonui.

  • Islandijos geoterminės energijos pamokos Europai: ekspertas apie svarbiausią pranašumą ir kliūtis

    Geotermija be ugnikalnių

    Islandijos patirtis geoterminėje energetikoje dažnai siejama su vulkanine geografija, tačiau geoterminės šilumos ir elektros gamyba nėra vien ugnikalnių šalių privilegija. Geoterminės energijos ekspertas Árni Magnússon pabrėžia, kad svarbiausia Islandijos „eksporto“ dalis Europai yra ne geologija, o sukauptos žinios ir praktika.

    Pasak jo, Europoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai geoterminiai projektai vystomi ne vulkaninėse teritorijose. Vienas dažniausiai minimas regionas yra Panonijos baseinas Vidurio Europoje, kur geoterminė šiluma taikoma centralizuotam šildymui, žemės ūkiui, SPA infrastruktūrai ir pramonei.

    „Vertingiausias dalykas, kuriuo Islandija gali pasidalyti su Europa, yra ne jos geologija, o žinios“, – sakė Árni Magnússon.

    Ką Europa gali perimti

    Eksperto teigimu, Islandijos modelis remiasi dešimtmečiais kaupta kompetencija: nuo išteklių žvalgybos, gręžinių planavimo ir gręžybos iki telkinių vertinimo, jų tvaraus naudojimo ir praktinių panaudojimo scenarijų. Šias kompetencijas galima pritaikyti šalims, turinčioms žemos ar vidutinės temperatūros geoterminius išteklius.

    Toks potencialas ypač svarbus šilumos sektoriui, kuriame daugelyje Europos valstybių išlieka didelė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Geoterminė šiluma gali tapti patikimu baziniu šaltiniu centralizuotame šildyme, šiltnamiuose, akvakultūroje ar pramoniniuose procesuose, jei sudaromos tinkamos sąlygos investicijoms ir projektų įgyvendinimui.

    Leidimai ir rizika investuotojams

    Magnússon akcentuoja, kad didžiausia kliūtis plėtrai dažnai yra ne technologijos, o reguliacinė aplinka. Jo vertinimu, greitesnės ir labiau prognozuojamos leidimų išdavimo procedūros ženkliai pagerintų investicinį klimatą ir padėtų spartinti geoterminių projektų plėtrą visame regione.

    „Greitesnės ir labiau prognozuojamos leidimų išdavimo procedūros reikšmingai pagerintų investicinę aplinką ir padėtų paspartinti geotermijos plėtrą“, – sakė Árni Magnússon.

    Kita esminė tema yra ankstyvosios stadijos rizika, ypač žvalgybos ir gręžybos etapuose, kai projektai reikalauja didelių investicijų, o rezultatas nėra garantuotas. Ekspertas teigia, kad riziką galima mažinti etapiniu principu, aiškiai apibrėžiant sprendimų taškus ir pradedant nuo santykinai mažesnių sąnaudų tyrimų, o tik tada pereinant prie brangiausio gręžimo etapo.

    Jo nuomone, tam padeda ir viešojo sektoriaus instrumentai: garantijos, rizikos pasidalijimo mechanizmai ar kitos finansavimo priemonės, kurios sumažina barjerą privačiam kapitalui. Ilgalaikės šilumos ar elektros supirkimo sutartys taip pat gali suteikti daugiau pajamų aiškumo ir palengvinti finansavimą.

    Partnerystės ir geotermijos taškai regione

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą, Magnússon išskiria partnerystes tarp Šiaurės šalių technologijų tiekėjų, konsultantų, inžinerinių įmonių ir vietos vystytojų bei institucijų. Jo teigimu, derinant geologines ir technines kompetencijas galima greičiau identifikuoti perspektyvius telkinius ir sumažinti klaidų kainą ankstyvuose etapuose.

    Vertindamas Vidurio ir Rytų Europos potencialą, ekspertas akcentuoja, kad galimybių yra daug ir jos nėra sutelktos viename taške. Perspektyvos minimos įvairiose šalyse, o didelė dalis išteklių vis dar menkai ištirta arba nepakankamai naudojama, ypač geoterminės šilumos tiesioginiam panaudojimui.

    Pasak jo, geoterminiai ištekliai yra vietiniai, gali užtikrinti stabilų bazinį energijos tiekimą, prisidėti prie energetinio saugumo ir paprastai pasižymi palyginti mažu poveikiu aplinkai. Tinkamai suplanuoti ir suvaldyti projektai gali būti konkurencingi vartotojui ir patrauklūs ekonomiškai.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną vykusiame posėdyje priėmė sprendimų paketą, kuris apima švietimą, viešąjį saugumą, socialinę pagalbą ir savivaldybės turto panaudojimą bendruomenėms. Dalis klausimų patvirtinti galutinai, o keli svarbūs projektai pateikti tolesniam svarstymui komitetuose.

    Didelė darbotvarkės dalis buvo skirta pasirengimui naujiems mokslo metams ir ugdymo kokybės stiprinimui. Kartu taryba akcentavo, kad sprendimais siekiama sumažinti gyventojų kasdienes rizikas, didinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.

    Premijos mokiniams ir nauji autobusai

    Savivaldybė patvirtino vienkartines pinigines premijas geriausiai besimokantiems mokiniams. 133 mokiniams, besimokantiems 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse, numatytos 500 eurų išmokos už aukštus akademinius rezultatus.

    Dar 12 abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų iš viso surinkusių 15 šimtukų, gaus po 250 eurų. Bendrai šiai skatinimo priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 70 250 eurų.

    Posėdyje taip pat pritarta 10 naujų „IVECO“ mokyklinių autobusų perdavimui švietimo įstaigoms. Skelbiama, kad bendras investicijos dydis siekia beveik 859 000 eurų, o transportas bus paskirstytas kelioms gimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir vienam lopšeliui-darželiui.

    Tokios investicijos, savivaldybės vertinimu, leidžia mažinti vežimo rizikas ir užtikrinti patikimesnį mokinių pavėžėjimą, ypač teritorijose, kur atstumai didesni, o maršrutai priklauso nuo sezoniškumo ir eismo intensyvumo.

    Pareigūnams – naujos paskatos ir planai pasieniečiams

    Taryba pritarė atnaujintai asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkai. Iki šiol vienkartinė 10 000 eurų išmoka buvo taikoma tik pradedantiems pareigūnams, o nuo šiol ji būtų prieinama ir patyrusiems policininkams, pereinantiems tarnauti į rajoną.

    Numatyta, kad savivaldybė galėtų padengti finansinius įsipareigojimus buvusiai darbovietei, jei pareigūnas anksčiau buvo gavęs analogišką išmoką. Taip pat detalizuotos sąlygos, kada tarnybos terminas pratęsiamas, ir kada dėl sveikatos priežasčių išmokos grąžinti nereikėtų.

    Posėdyje pateikta ir dar viena kryptis – savivaldybė svarsto bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siekdama mažinti pareigūnų trūkumą pasienio užkardose. Siūloma į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas atėjusiems pasieniečiams skirti vienkartinę 10 000 eurų išmoką, įsipareigojant tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Bendruomenių erdvės, paveldas ir socialinė pagalba

    Taryba pritarė planui Avižieniuose įsigyti 0,68 hektaro miško ūkio paskirties sklypą, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad teritorijoje būtų sudarytos sąlygos neformaliajam švietimui, sportui, kultūrai ir rekreacijai.

    Taip pat pateikimo stadijoje svarstoma 10 metų panaudos sutartis Riešės bendruomenei, kad bendruomenės namų veikla galėtų tęstis ir pasibaigus ankstesniam terminui. Kitas projektas numato buvusios Rakonių mokyklos pastatą vieneriems metams perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, o savivaldybė skaičiuoja galinti sutaupyti apie 61 000 eurų pastato išlaikymo išlaidų.

    Socialinės gerovės srityje tarybai pristatytas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti institucijų ir specialistų veiksmus krizės atvejais. Tokie modeliai paprastai remiasi principu, kad greita reakcija ir aiškios atsakomybės ribos mažina riziką, jog žmogus liks be pagalbos.

    Energetikos temoje pateiktas planas 2026–2027 metų šildymo sezonu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą tais atvejais, kai kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Skirtumą savivaldybė siūlo padengti iš biudžeto, taip mažinant sąskaitų šuolio riziką gyventojams.

    Be to, siūloma atnaujinti suskystintų dujų balionų kainą, taikomą būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Vietoje iki šiol taikyto 0,84 euro už kilogramą tarifo svarstoma nustatyti 1,76 euro už kilogramą, argumentuojant, kad ankstesnė kaina nebeatitiko rinkos realybės.

    Kultūros ir turizmo kryptimi posėdyje aptartas planas Mozūriškių dvare įkurti viešąją įstaigą „Verbų namai“, kuri pakeistų ankstesnę, poreikių nebeatitinkančią erdvę Čekoniškėse. Taip pat pritarta pateikimo stadijoje Vilniaus rajono narystei Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, siekiant į maršrutus integruoti rajono sakralinius ir paveldo objektus.

    Pateikimo stadijoje esantys sprendimai bus toliau nagrinėjami komitetuose, o galutiniai balsavimai numatomi kitame tarybos posėdyje. Savivaldybė nurodo, kad apie detalesnę eigą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą gyventojai bus informuojami papildomai.

  • „Tauron Ciepło“ didina tinklo pralaidumą: nuo 2026–2027 sezono šiluma iš Łagiszos pasieks Sosnovcą

    Lenkijos šilumos tiekimo bendrovė „Tauron Ciepło“ pradėjo didinti šilumos tinklo pralaidumą, kad galėtų nukreipti daugiau šilumos iš Łagiszos elektrinės–šiluminės jėgainės. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas sustiprinti tiekimo saugumą ir užtikrinti patikimesnį centralizuotos šilumos tiekimą regione.

    Skelbiama, kad nuo 2026–2027 metų šildymo sezono iš Łagiszos pagaminta šiluma galės naudotis ir Sosnovco gyventojai. „Tauron Ciepło“ pabrėžia, jog tinklo pertvarkymas pats savaime neturėtų reikšti šilumos kainų didėjimo vartotojams.

    Akcentas – tiekimo saugumas

    Centralizuotos šilumos sistemos Lenkijoje pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos per atsparumo prizmę, ypač kai dalis šaltinių priklauso nuo išorinių tiekėjų ar kintančių kuro kainų. Dėl to tinklų pralaidumo didinimas ir alternatyvių šilumos šaltinių prijungimas tampa svarbia priemone mažinant rizikas.

    Projektas siejamas su Łagiszos objekto dekarbonizacijos kryptimi: tikslas – mažinti taršą ir kartu išlaikyti stabilų šilumos srautą miestams, prijungtiems prie „Tauron Ciepło“ tinklų. Įmonės vertinimu, nauja šilumos srauto kryptis leis patikimiau valdyti šilumos balansą visame Zaglebės regione.

    Planuojamos investicijos iki 2030 metų

    Łagiszoje iki 2030 metų numatoma įrengti mažesnių emisijų šilumos šaltinį, kuriame būtų du dujiniai kogeneraciniai katilai, šilumos akumuliavimo sistema ir vadinamoji power-to-heat technologija. Tokia schema leidžia lanksčiau reaguoti į paklausą ir dalį šilumos gaminti panaudojant elektros energiją, kai tai sistemiškai ar ekonomiškai palanku.

    „Mūsų pareiga yra užtikrinti šilumą situacijose, kai atsiranda potencialių tiekimo rizikų iš išorinių šaltinių“, – sakė „Tauron Ciepło“ vadovas Pawełas Staniszewskis.

    Įgyvendinus planus, Łagiszos šaltinis galėtų tiekti centralizuotą šilumą maždaug 150 000 Zaglebės gyventojų Będzine, Sosnovce ir Dąbrowoje Górniczoje. Kogeneracija reiškia, kad vienu metu būtų gaminama ir šiluma, ir elektra, o tai paprastai didina bendrą efektyvumą.

    Kaina ir grafikas

    Investicijos į Łagiszos projektą preliminariai vertinamos 253 000 000–299 000 000 eurų. Numatoma, kad darbai vyks 2026–2030 metais, o pagrindinis rezultatas turėtų būti naujas kogeneracinis šaltinis, tapsiantis vienu svarbiausių šilumos tiekimo atramos taškų regione.

    Planuojama, kad kogeneracinio šaltinio elektrinė galia sieks apie 100 MW, o šiluminė – apie 120–140 MW. Projektas taip pat apima maždaug 30 MW galios elektrodinį katilą ir 20 000 kubinių metrų talpos šilumos akumuliatorių, kurie turėtų padėti subalansuoti sistemos apkrovas.

    „Tauron“ anksčiau skelbė ir apie modernizavimo darbus: Łagiszos 460 MW blokas, pastatytas 2006–2009 metais, buvo pritaikytas šilumos tiekimui regionui, o pastaraisiais metais į objektą nukreiptos papildomos investicijos efektyvumui ir patikimumui didinti.

  • Šilumos kainos gali kilti: Europos Komisija griežtina CO2 ETS benchmarkus 2026–2030

    Europos Komisija patvirtino naujus emisijų rodiklius (benchmarkus), pagal kuriuos 2026–2030 metais bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Šilumos tiekimo sektorius perspėja, kad dėl to gali augti šilumos gamybos sąnaudos, o dalis investicijų į pertvarką gali tapti sunkiau įgyvendinamos.

    Naujieji benchmarkai yra svarbūs todėl, kad kuo žemesnis rodiklis, tuo mažesnė nemokamai skiriamų ATL dalis, o likusią taršą įmonės turi dengti pirkdamos leidimus rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį kaštų spaudimą šilumos gamintojams, ypač ten, kur dar naudojamas iškastinis kuras.

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Šilumos sektoriui aktuali Europos Komisijos nustatyta 2026–2030 metų šilumos gamybos benchmarko kartelė. Lyginant su 2021–2025 metų laikotarpiu, ji sumažinta daugiau nei 30 proc., o tai automatiškai mažina nemokamų leidimų kiekį, kurį gali gauti į ETS patenkančios šilumos gamybos įrenginius turinčios įmonės.

    Šilumos tiekėjų atstovai pabrėžia, kad šis pokytis įvyksta tuo metu, kai sektorius ir taip yra perėjimo stadijoje: reikia modernizuoti katilines, diegti mažiau taršias technologijas, elektrifikuoti dalį šilumos gamybos ir plėsti atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Mažesnis nemokamų ATL krepšelis gali reikšti, kad didesnė apyvartinių lėšų dalis bus nukreipta į taršos leidimų įsigijimą, o ne į investicijas.

    Kodėl tai gali atsiliepti šilumos kainoms?

    ETS veikia paprastu principu: tarša turi kainą, o ši kaina įskaičiuojama į gamybos savikainą. Jei nemokamų ATL dalis sumažėja, šilumos gamintojams tenka daugiau leidimų pirkti, todėl didėja šilumos gamybos sąnaudos ir spaudimas tarifams.

    Sektoriaus atstovai taip pat kelia metodologinį klausimą: benchmarkai grindžiami efektyviausių įrenginių grupe, tačiau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dažnai yra sezoninės, su piko apkrovomis ir skirtingomis technologinėmis galimybėmis nei, pavyzdžiui, atskiros pramoninės ar beveik nulinės emisijos šilumos gamybos alternatyvos. Dėl to, jų vertinimu, palyginimai ne visada atspindi realias sistemos šilumos gamybos sąlygas.

    „Kuo žemesnis benchmarkas, tuo mažesnis nemokamų taršos leidimų kiekis, o staigus pokytis gali apriboti investicijoms skirtas lėšas“, – teigė sektoriaus atstovas Bogusław Regulski.

    Pasak šilumos sektoriaus organizacijų, Europos Komisija jau yra signalizavusi, kad mato problemą ir svarsto galimus laikinus sušvelninimus šilumos ir kuro benchmarkams 2026–2030 metų laikotarpiu. Kadangi panašūs metodologijos klausimai keliami ir kitose ETS apimtose šakose, neatmetama, kad dėl benchmarkų dar gali būti diskutuojama ir ieškoma korekcijų.

    Šilumos tiekėjai siekia, kad bent artimiausiam laikotarpiui būtų išlaikytas 2021–2025 metų benchmarko lygis, o po 2030 metų būtų įtvirtintas atskiras centralizuotam šilumos tiekimui pritaikytas rodiklis, atsižvelgiantis į mastelio ribojimus, sezoniškumą, piko galių poreikį ir tiekimo saugumą.

  • Varšuvoje kyla didžiausias Europoje šilumos akumuliatorius: 65 metrų bokštas jau pasiekė tikslą

    Varšuvoje, Žerano kogeneracinėje elektrinėje, statomas didžiausias Europoje šilumos akumuliatorius pasiekė projektinį 65 metrų aukštį. Projekto valdytoja „Orlen Termika“ pranešė, kad ant rezervuaro jau sumontuoti paskutiniai plieninio korpuso lakštai, liko užbaigti galutinę žiedinę siūlę.

    Šilumos akumuliatoriaus statybos pradėtos 2025 metų rugsėjį, o objekto paleidimas planuojamas 2027 metų rugsėjį. Tai vienas ambicingiausių didelės apimties šilumos kaupimo projektų regione, skirtas efektyviau valdyti sostinės centralizuoto šildymo sistemą.

    Kaip veiks šilumos akumuliatorius?

    Numatoma, kad rezervuaras talpins 61 000 kubinių metrų vandens, įkaitinamo iki 98 laipsnių Celsijaus, ir sukaups beveik 10 teradžaulių šilumos energijos. „Orlen Termika“ skaičiuoja, kad tai leis į Varšuvos šilumos tinklą tiekti apie 230 megavatų šiluminės galios, o sukauptos šilumos turėtų pakakti maždaug 75 000 butų šildymui žiemą.

    Įmonė pabrėžia, kad tokio tipo talpykla skiriasi nuo naftos rezervuarų: ji turi būti aukšta ir siaura, kad vanduo geriau sluoksniuotųsi. Siekiama, kad karštas ir vėsesnis vanduo kuo mažiau maišytųsi, todėl pereinamoji temperatūrų zona turėtų sudaryti tik apie 1–1,5 metro aukščio sluoksnį.

    Vanduo, kuriuo pildomas rezervuaras, bus iš dalies nuvandenilintas, kad sumažėtų korozijos rizika, o šiluminę apsaugą užtikrins maždaug pusės metro izoliacijos sluoksnis iš stiklo vatos. Po talpyklos kupolu numatytas garų „pagalvės“ principas, padedantis atskirti vidų nuo atmosferos ir stabilizuoti procesą.

    Kodėl tai svarbu Varšuvos šildymui?

    Projekto logika glaudžiai susieta su dujomis kūrenamo kombinuoto ciklo bloko darbu: šilumos perteklius galės būti kaupiamas, o vėliau panaudojamas tada, kai šilumos poreikis didžiausias. Tokia schema leidžia lanksčiau planuoti įrenginių darbą ir mažina poreikį įjungti papildomus šilumos šaltinius pereinamaisiais laikotarpiais.

    „Orlen Termika“ nurodo, kad šilumos kaupimas turėtų prisidėti prie mažesnių emisijų ir efektyvesnio kuro naudojimo. Bendrovės vertinimu, 2028–2050 metais projektas vidutiniškai per metus gali sumažinti anglies dioksido emisijas apie 20 000 tonų, azoto oksidų emisijas apie 20 tonų, taip pat mažinti dujų suvartojimą apie 700 000 gigadžaulių per metus.

    Statybų eiga ir finansavimas

    Bendrovė pranešė, kad jau atlikti būtini patikrinimai, įskaitant ultragarsinius tyrimus galimiems nesandarumams nustatyti. Artimiausias etapas numato bandomąjį pildymą vandeniu, sandarumo bandymus ir rezervuaro sėdimo stebėseną.

    Pildymas, kaip teigiama, vyks palaipsniui: dalinis užpildymas, kelių dienų stebėjimas ir tolesnis pildymas, o visas procesas gali trukti apie mėnesį. Tokia tvarka įprasta didelės apimties inžineriniuose projektuose, kai svarbu kontroliuoti konstrukcijų elgseną realiomis apkrovomis.

    Investicijos rangovu nurodytas konsorciumas „Inżynieria Rzeszów“ su „Energy Solutions“, o pačios talpyklos gamybos ir montavimo darbus vykdo TDCC. Projektas gavo finansavimą pagal Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo programą „Energia Plus“, kurios parama siekė beveik 30 000 000 eurų.

    „Orlen Termika“ atkreipia dėmesį, kad iki šiol didžiausiu tokio tipo objektu buvo laikomas Manheimo mieste Vokietijoje esantis šilumos akumuliatorius, kurio talpa yra kiek mažesnė. Varšuvos projektas, pasiekęs 61 000 kubinių metrų ribą, pretenduoja tapti nauju Europos masto etalonu centralizuoto šildymo modernizacijoje.