CP v2

Tag: Centralizuotas šildymas

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja naujos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos. Bendrovė skelbia, kad šilumos tarifas, palyginti su gegužės mėnesiu, šiek tiek mažėja.

    Nustatyta šilumos kaina be PVM sudaro 6,95 ct/kWh. Skaičiuojama, kad tai yra 0,13 ct/kWh, arba 1,84 proc., mažiau nei gegužę.

    Gyventojams ir kitiems vartotojams galutinė mokėtina kaina su 21 proc. PVM sieks 8,41 ct/kWh. Tai yra tarifas, pagal kurį bus skaičiuojamos sąskaitos už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama centralizuotai.

    Vertinant karšto vandens kainą, papildomai įtraukiami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai. Įvertinus šias sudedamąsias dalis Kėdainių mieste ir rajone, gyventojams karštas vanduo kainuos 8,31 eurų už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Nors birželį fiksuojamas nedidelis kainos sumažėjimas, vartotojų sąskaitos realiai priklausys nuo suvartojimo ir konkrečių paslaugų krepšelio. Šilumos tiekėjai primena, kad skirtinguose miestuose karšto vandens galutinė kaina gali skirtis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tarifų.

  • Zarasuose gegužės 25–29 dienomis stabdys karštą vandenį: vyks šilumos tinklų hidraulinis bandymas

    Zarasuose gegužės 25–29 dienomis stabdys karštą vandenį: vyks šilumos tinklų hidraulinis bandymas

    Kodėl laikinai stabdomas tiekimas?

    AB „Panevėžio energija“ praneša, kad gegužės 25–29 dienomis Zarasų miesto vartotojams bus laikinai sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Tuo metu bus atliekamas šilumos tinklų hidraulinis bandymas, skirtas įvertinti vamzdynų būklę ir pasirengimą naujam šildymo sezonui.

    Hidrauliniai bandymai yra kasmetinė profilaktika, kai šilumos trasose tikrinamas sandarumas ir nustatomi galimi pažeidimai. Aptikus defektus, jie šalinami, o atkarpos suremontuojamos, kad šildymo sezono metu būtų išvengta avarijų ir neplanuotų atjungimų.

    Ką turi padaryti gyventojai?

    Įmonė ragina gyventojus patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad bandymų metu būtų išvengta vandens nutekėjimo. Tai ypač svarbu, jei pastate ar bute yra senesnė vidaus santechnika arba anksčiau buvo fiksuota slėgio svyravimų sukeltų gedimų.

    Jeigu nurodytu laikotarpiu planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto, keitimo ar profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Taip pat reikia susisiekti su asmeniu, atsakingu už namo šilumos ūkį, kad darbai būtų suderinti saugiai ir laiku.

    Kada bus atnaujintas karštas vanduo?

    AB „Panevėžio energija“ pažymi, kad esant galimybei šilumos ir karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei planuota. Visgi galutinė trukmė priklauso nuo bandymų rezultatų ir to, ar bus nustatyta gedimų, kuriuos būtina nedelsiant šalinti.

    Baigus hidraulinius bandymus ir atlikus reikalingus trasų remonto darbus, pastatuose šilumos ir karšto vandens tiekimą atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus.

  • Kiek iš tiesų kainuoja paros šildymas daugiabutyje: skaičiai pagal lauko temperatūrą ir kainą

    Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje daugiabučių gyventojams dažnai kyla tas pats klausimas: ar verta šildymą išjungti keliomis savaitėmis anksčiau, kad sąskaitos būtų mažesnės. Praktikoje didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi ne sprendimas „šildyti ar ne“, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko bei pastato sandarumas.

    Centralizuotai tiekiamos šilumos kiekis kiekviename name apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl suvartojimas matuojamas tiksliai. Kai butuose palaikoma panaši temperatūra, šilumos poreikis kinta priklausomai nuo orų: naktimis, apniukusiomis dienomis ar atvėsus, sąnaudos didėja, o atšilus ar pašvietus saulei – mažėja.

    Tipiniame sovietinės statybos, vidutinės energetinės būklės daugiabutyje šilumos sąnaudos dažnai skaičiuojamos kvadratiniam metrui. Praktinis palyginimas rodo, kad 60 kvadratinių metrų bute šalčiausiomis dienomis išlaidos gali pasiekti apie 6–7 eurus per parą, o esant teigiamai lauko temperatūrai, pavyzdžiui, apie +7 laipsnius, jos sumažėja iki maždaug 1,5–2 eurų per parą.

    Tokie skirtumai paaiškinami paprastai: kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos „išteka“ per sienas, stogą, langus ir kitas atitvaras, o šildymas tą netektį tik kompensuoja. Dėl to trumpalaikis šildymo stabdymas, kai lauke dar vėsu, ne visada duoda apčiuopiamą finansinį efektą, ypač jei po kelių dienų tenka vėl sparčiai kelti vidaus temperatūrą.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad vieno namo ar net vienos laiptinės rezultatai gali smarkiai skirtis: renovuotuose ar gerai prižiūrimuose pastatuose paros kaina paprastai mažesnė, o prastos būklės, nesandariuose namuose – didesnė. Jeigu rudenį ar pavasarį butuose akivaizdžiai per karšta, dažniausia priežastis būna netinkamai sureguliuotas šilumos punktas arba parinktas netikslus šildymo režimas, o ne „per ilgas“ sezonas.

    Lyginant su alternatyvomis, šildymas elektra dažnai kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, 1 kilovato galios elektrinis šildytuvas, veikdamas visą parą, sunaudoja apie 24 kilovatvalandes, todėl net ir vidutinei elektros kainai išlaidos gali siekti kelis eurus per dieną vien už vieną prietaisą.

    Galutinis atsakymas, kiek kainuoja viena šildymo para, priklauso nuo trijų dalykų: lauko temperatūros, šilumos kainos konkrečioje savivaldybėje ir pastato energinės būklės. Tačiau bendra tendencija aiški: šildymo sezono kraštuose paros kaina dažniausiai būna palyginti nedidelė, todėl sprendžiant dėl šildymo verta remtis ne gandais, o skaitiklio duomenimis ir realiu komfortu namuose.

  • Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rugsėjo 14 dieną vyks ketvirtasis Budapest Geothermal Energy Summit, laikomas vienu svarbiausių geoterminės energijos renginių Centrinėje ir Rytų Europoje. Organizatoriai skelbia, kad konferencija suburs politikos formuotojus, energetikos įmones, investuotojus, technologijų tiekėjus ir mokslininkus aptarti geotermijos vaidmens energetikos transformacijoje.

    Renginys organizuojamas tuo metu, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, didinti energijos sistemos atsparumą ir greitinti išmetamųjų teršalų mažinimą. Geoterminė energija šiuose planuose dažnai įvardijama kaip patikimas atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti šilumą ir, tam tikrais atvejais, elektrą stabiliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Geotermija: kuo ji svarbi regionui?

    Centrinės ir Pietryčių Europos šalims geotermija ypač aktuali dėl šilumos ūkio struktūros: daug miestų vis dar remiasi centralizuotu šildymu, kuriam būtina stabili ir prognozuojama energija. Geoterminė šiluma gali tapti alternatyva dujoms ir biokurui, o modernizuojant tinklus atsiveria galimybės didinti efektyvumą ir mažinti kainų svyravimų riziką.

    Vengrija išsiskiria ilga terminių vandenų naudojimo tradicija ir palankiomis geologinėmis sąlygomis, todėl dažnai minima kaip potenciali regiono lyderė. Vis dėlto spartesnę plėtrą daugelyje šalių riboja gręžinių rizika, ilgi leidimų procesai ir didelės pradinės investicijos, todėl rinkai itin svarbūs aiškūs reguliaciniai sprendimai ir finansavimo instrumentai.

    Kokios temos bus aptariamos konferencijoje?

    Organizatoriai nurodo, kad šiemet daug dėmesio bus skiriama rinkos tendencijoms, reguliavimo pokyčiams, finansavimo galimybėms ir technologijų pažangai. Programoje taip pat numatytos diskusijos apie gręžinių technologijas, centralizuoto šildymo sprendimus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris gali padėti greičiau perkelti gerąją praktiką tarp regiono šalių.

    Geoterminės energetikos plėtra vis dažniau siejama ir su šilumos siurblių, šilumos kaupimo bei tinklų modernizavimo projektais, kurie leidžia geriau išnaudoti žemesnės temperatūros išteklius. Ši kryptis laikoma viena perspektyviausių miestams, kurie ieško būdų dekarbonizuoti šildymą neapsiribojant vienu energijos šaltiniu.

    Kas kalbės ir ko tikisi rinka?

    Skelbiama, kad tarp patvirtintų pranešėjų yra Miklós Antics, Europos geoterminės energijos tarybos prezidentas, taip pat geotermijos ir šilumos ūkio sektoriuose dirbantys vadovai bei ekspertai iš regiono organizacijų. Tokia sudėtis rodo, kad renginys orientuotas ne tik į technologijas, bet ir į praktinius sprendimus, kurie leistų projektus greičiau perkelti iš planavimo į įgyvendinimo etapą.

    Rinkos dalyviai paprastai tikisi aiškesnių atsakymų dėl leidimų išdavimo terminų, rizikos pasidalijimo modelių ir paramos schemų, kurios mažintų neapibrėžtumą ankstyvoje projektų stadijoje. Būtent šios temos dažnai nulemia, ar geoterminiai projektai tampa bankams ir investuotojams pakankamai patrauklūs.

    Budapest Geothermal Energy Summit organizatoriai kviečia prisijungti energetikos sprendimų priėmėjus, infrastruktūros valdytojus, investuotojus ir inovatorius, kurie ieško patikimų šilumos ir energijos tiekimo alternatyvų. Konferencija Budapešte turėtų tapti vieta, kurioje bus derinami konkrečių projektų poreikiai, reguliaciniai prioritetai ir technologiniai sprendimai visam regionui.

  • „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    Pasibaigus šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ pradeda centralizuoto šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovė skelbia, kad darbai vyks gegužės–liepos mėnesiais, o jų metu daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas karšto vandens, o kai kur ir šilumos tiekimas.

    Hidrauliniai bandymai atliekami tam, kad iki kito šildymo sezono būtų patikrintas vamzdynų sandarumas ir stiprumas, o silpnos vietos būtų nustatytos ir sutvarkytos laiku. Praktikoje tai reiškia, kad tinklai trumpam apkraunami didesniu nei įprasta slėgiu, kuris padeda išryškinti paslėptus defektus.

    Kas yra hidrauliniai bandymai?

    Bandymų metu į šilumos tinklus paduodamas padidintas slėgis, leidžiantis įvertinti, ar vamzdynai atlaiko apkrovas ir ar nėra nesandarumų. Nustačius korozijos paveiktas ar susidėvėjusias vietas, organizuojami remonto darbai, kad šildymo sezono metu būtų išvengta avarijų.

    Šis metodas laikomas vienu patikimiausių būdų patikrinti šilumos trasų būklę po intensyvaus naudojimo žiemą. Bendrovė pabrėžia, kad planiniai bandymai padeda sumažinti neplanuotų gedimų riziką, kai sutrikimai būtų juntami esant šalčiui ir didžiausiam šilumos poreikiui.

    Kodėl laikinai išjungiamas karštas vanduo?

    Karšto vandens ir šilumos tiekimas laikinai stabdomas dėl saugumo: padidinto slėgio bandymai gali kelti riziką pastatų šilumos punktų įrangai ir vidaus sistemoms. Jei bandymai vyktų nenutraukus tiekimo, dalis įrenginių galėtų būti pažeisti.

    „Panevėžio energija“ pažymi, kad trumpalaikiai nepatogumai šiltuoju metų laiku padeda išvengti gerokai didesnių problemų žiemą, kai gedimų šalinimas paprastai trunka ilgiau ir paliečia daugiau vartotojų.

    Kur rasti konkrečias datas ir teritorijas?

    Tiksli informacija, kuriose teritorijose ir kuriomis dienomis bus laikinai nutrauktas karšto vandens ar šilumos tiekimas, skelbiama AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje. Bendrovė taip pat nurodo, kad likus 10 dienų iki bandymų informacija papildomai pateikiama savivaldybių svetainėse ir siunčiama SMS žinutėmis.

    Gyventojai, norintys laiku gauti pranešimus, kviečiami atnaujinti kontaktinius duomenis ir nurodyti teisingą telefono numerį arba el. pašto adresą. Tai padeda užtikrinti, kad informacija apie planinius atjungimus pasiektų vartotojus iš anksto.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.

  • Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Daugiabučių gyventojus apie renovaciją dažniausiai priverčia galvoti dvi priežastys: didelės sąskaitos už šildymą ir nevienoda temperatūra skirtinguose kambariuose. Šiauliuose centralizuotą šilumą tiekianti bendrovė „Šiaulių energija“ palygino dviejų panašaus ploto butų išlaidas renovuotame ir nerenovuotame name.

    Skaičiavimai atlikti 60 kvadratinių metrų butams per šaltąjį laikotarpį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo. Remiantis pateiktais duomenimis, renovuotame name mokėjimai už šildymą siekė 213 eurų, o nerenovuotame name – 727 eurus.

    Lyginant įmokas vienam kvadratiniam metrui, renovuotame name suma sudarė 3,55 euro, nerenovuotame – 12,12 euro. Tai reiškia, kad nerenovuoto daugiabučio gyventojams šildymas kainavo daugiau nei tris kartus brangiau nei renovuoto pastato gyventojams.

    Kodėl renovacija sumažina sąnaudas?

    „Šiaulių energija“ atstovai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kompleksiniai sprendimai, o ne pavieniai remontai. Renovacijos metu dažniausiai modernizuojama šildymo sistema, keičiami radiatoriai, įrengiami temperatūros reguliatoriai, leidžiantys atskirai valdyti šilumą kiekviename kambaryje.

    Praktikoje tai reiškia ne tik mažesnį šilumos suvartojimą, bet ir tikslesnį atsiskaitymą už realiai sunaudotą energiją. Kai kuriuose atnaujintuose namuose įrengiami šilumos davikliai, o rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, todėl mokesčiai gali būti skaičiuojami individualiau.

    Renovacija paprastai apima ir pastato atitvarų atnaujinimą: apšiltinamas stogas bei sienos, keičiami langai ir lauko durys, sutvarkomos siūlės, šalčio tiltai ir kitos vietos, per kurias prarandama šiluma. Dėl to pastatas tampa šiltesnis žiemą ir mažiau linkęs perkaisti šiltuoju metų laiku.

    Senų daugiabučių silpnos vietos

    Pasak specialistų, ypač sovietinės statybos daugiabučiuose dideli šilumos nuostoliai susidaro ne tik per nusidėvėjusius langus ar duris. Šiluma gali „išeiti“ per įtrūkimus, ertmes, nesandarias jungtis, taip pat per mūro siūles, todėl vien šildymo sistemos reguliavimas be apšiltinimo dažnai neduoda tokio paties rezultato.

    Prieš rengiant investicijų planą vertinama konkretaus namo būklė ir pasirenkamos priemonės, kurios geriausiai atitinka siekiamus sutaupymus. Silpnos vietos dažnai nustatomos apžiūrų metu, įskaitant patikras termovizoriumi, leidžiančias pamatyti, kur pastatas labiausiai praranda šilumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepasirinkus renovacijos ilgainiui tenka vis daugiau investuoti į avarinį remontą ir nuolatinę senstančių sistemų priežiūrą. Kompleksinis atnaujinimas leidžia problemas spręsti iš esmės ir užtikrinti stabilesnes išlaidas per visą šildymo sezoną.

    Šiaulių miesto savivaldybė ir „Šiaulių energija“ pabrėžia, kad renovacija gyventojams suteikia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir didesnį komfortą bei turto vertės augimo potencialą. Skaičiai iš 2025–2026 metų šildymo sezono rodo, kad sprendimas atnaujinti daugiabutį gali atsipirkti per realiai jaučiamą mėnesinių išlaidų skirtumą.

  • Kretingos rajone nuo gegužės 4 dienos išjungiamas šildymas: sezonas baigiasi vėliau nei pernai

    Kretingos rajone nuo gegužės 4 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus pastarųjų savaičių oro temperatūras ir šilumos poreikį.

    Nuo nurodytos datos centralizuotas šilumos tiekimas bus nutrauktas visiems gyvenamiesiems namams, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Tai reiškia, kad radiatoriai daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose turėtų atvėsti artimiausiomis dienomis po šilumos tiekimo sustabdymo.

    Šiemet sezonas užbaigiamas vėliau nei pernai. 2025 metais Kretingos rajone šildymo sezono pabaiga buvo paskelbta balandžio 17 dieną, o šiemet šilumos tiekimas tęsiamas ilgiau dėl vėsesnių orų.

    Gyventojams, kurių būstuose šiluma tiekiama centralizuotai, papildomų veiksmų paprastai imtis nereikia, tačiau prireikus verta įsitikinti, ar šildymo sistema veikia tvarkingai ir nėra nuotėkių. Daugiabučių administratoriai bei pastatų prižiūrėtojai po sezono dažniausiai planuoja profilaktinius darbus ir šilumos punktų patikrą.

    Jei artimiausiomis savaitėmis vėl staigiai atšaltų, šilumos tiekimo atnaujinimo galimybės paprastai vertinamos atskirai, atsižvelgiant į faktines sąlygas ir technines galimybes. Galutinius sprendimus dėl šildymo sezono pradžios ar pabaigos savivaldybės priima pagal nustatytą tvarką ir meteorologines prognozes.

  • Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringos savivaldybėje nuo gegužės 5 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas savivaldybės mero Dariaus Jasaičio potvarkiu.

    Nutraukus sezoną centralizuotai, šilumos tiekimas paprastai stabdomas visiems vartotojams, tačiau daugiabučių gyventojai gali priimti atskirą sprendimą dėl savo namo. Tai ypač aktualu, kai pavasarį orai išlieka permainingi, o dalis gyventojų nori išlaikyti komfortišką temperatūrą.

    Daugiabučių ir kitų pastatų šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų higienos normų. Apie pasirinktą datą šilumos tiekėją būtina informuoti nustatyta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad namo administratorius, bendrija ar gyventojų atstovai turi priimti sprendimą ir suderinti techninius veiksmus su tiekėju. Tokia galimybė leidžia lanksčiau reaguoti į faktines oro sąlygas ir išvengti situacijų, kai šildymas išjungiamas per anksti arba, atvirkščiai, tęsiamas ilgiau nei reikia.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama tada, kai kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia nustatytą ribą, tačiau galutinis komfortas priklauso ir nuo pastato būklės. Prastesnės energinės klasės namai ar drėgnesnės patalpos atvėsta greičiau, todėl kai kurie gyventojai renkasi šildymą dar trumpam pratęsti.

  • Ukmergės rajone baigiamas šildymo sezonas: šiluma stabdoma nuo gegužės 4 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 4 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas, kuris buvo pradėtas praėjusių metų rugsėjo 30 dieną. Nuo šios datos šilumos tiekimas bus stabdomas gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose, bendrojo ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

    Sprendimas įformintas Ukmergės rajono savivaldybės mero Dariaus Varno pasirašytu potvarkiu. Jame taip pat primenama, kad šilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka gali patys apsispręsti dėl šildymo pabaigos savo pastatuose, jei laikomasi higienos normų reikalavimų.

    Kada savivaldybės baigia šildymą?

    Pagal Šilumos ūkio įstatymą šildymo sezonas yra laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savivaldybėje nustato vykdomoji institucija, remdamasi statybos techniniuose reglamentuose apibrėžta lauko oro temperatūra. Praktikoje sprendimai dažniausiai siejami su realiomis meteorologinėmis sąlygomis ir prognozėmis, kad būtų užtikrintas komfortas bei išvengta staigių atvėsimų.

    Ukmergės rajone šildymo sezono pabaiga skelbiama atsižvelgiant į faktines lauko oro temperatūras, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos. Tokia riba taikoma siekiant suderinti gyventojų poreikius, viešųjų įstaigų veiklą ir šilumos tiekimo sistemos darbo režimą.

    Kaip kito šildymo sezono pabaigos data?

    Savivaldybė pateikė pastarųjų metų palyginimą, rodantį, kad šildymo išjungimo data gali reikšmingai svyruoti. Pernai Ukmergėje šildymo sezono pabaiga buvo paskelbta balandžio 16 dieną, 2024 metais balandžio 30 dieną, 2023 metais balandžio 13 dieną.

    Ankstesniais metais šildymas buvo išjungtas vėliau: 2022 metais gegužės 2 dieną, 2021 metais gegužės 10 dieną, o 2020 ir 2019 metais balandžio 24 dieną. Savivaldybė pažymi, kad tokie skirtumai pirmiausia susiję su pavasario temperatūrų dinamika ir poreikiu užtikrinti tinkamas sąlygas gyventojams bei jautresnėms įstaigoms.

    Ukmergės rajono savivaldybė taip pat primena, kad daugiabučių ir kitų pastatų šildymo sprendimai gali būti derinami atskirai, atsižvelgiant į pastato valdymo tvarką ir gyventojų ar administratorių sprendimus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai daliai gyventojų dar reikia šilumos, o kiti siekia greičiau mažinti išlaidas.