CP v2

Tag: Centralizuotas šilumos tiekimas

  • „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    AB „Panevėžio energija“ 2026 metais tęs centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimą ir į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1,7 mln. eurų. Bendrovė skelbia atnaujinsianti daugiau nei 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose.

    Įmonė pabrėžia, kad prioritetas išlieka patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas, mažesni energijos nuostoliai tinkle bei didesnis sistemos efektyvumas. Pasak bendrovės, iki šiol jau modernizuota didžioji dalis valdomų trasų, todėl nuoseklūs atnaujinimo darbai padeda mažinti avarijų riziką ir eksploatacines sąnaudas.

    Kur bus rekonstruojami tinklai

    Panevėžyje planuojama rekonstruoti apie 2,2 kilometro šilumos tiekimo vamzdynų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvėse. Dar apie 1 kilometras tinklų numatytas pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose ketinama atnaujinti apie 0,45 kilometro vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 kilometro tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 kilometro Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    Bendrovės skaičiavimu, įgyvendinus šiuos projektus per metus būtų sutaupoma apie 700 megavatvalandžių šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta maždaug trijų 75 butų daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais. Taip pat numatoma diegti integruotą gedimų kontrolės sistemą, kuri padeda greičiau identifikuoti pažeidimus ir mažinti šilumos nuostolius tinkluose.

    Įtaka sąnaudoms ir taršai

    Efektyvesnis šilumos perdavimas paprastai reiškia mažesnį šilumos gamybai reikalingo kuro poreikį, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Tinklų atnaujinimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus, ypač ten, kur trasos yra senos ir nuostoliai didesni.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių Bendrovės prioritetų“, – sakė AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Bendrovės duomenimis, jos valdomų šilumos tinklų ilgis siekia apie 265 kilometrus. Nurodoma, kad modernizuota dalis sudaro 71 proc. visų trasų, arba apie 188 kilometrus, o suplanuoti darbai yra tęstinės programos dalis.

  • „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ planuoja tęsti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą ir 2026 metais rekonstruoti daugiau kaip 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Bendrovė skaičiuoja, kad investicijos į projektus sieks apie 1,7 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tinklų modernizavimas tiesiogiai siejamas su tiekimo patikimumu ir mažesniais nuostoliais. Pasak įmonės, per ankstesnius etapus jau atnaujinta daugiau kaip 70 proc. šilumos tinklų, todėl nuoseklus keitimas išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų“, – sakė „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Kur numatyti darbai

    Didžiausia darbų apimtis numatyta Panevėžyje, kur planuojama rekonstruoti apie 2,2 km šilumos tinklų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvių ruožuose. Dar apie 1 km tinklų ketinama pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose numatyta atnaujinti apie 0,45 km vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 km tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 km Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad įgyvendinus numatytus darbus per metus būtų sutaupoma apie 700 MWh šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta kelių vidutinio dydžio daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su integruota gedimų kontrolės sistema. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimus pažeidimus, mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgainiui prisideda prie stabilesnių sistemos sąnaudų.

    Efektyvesnis tinklų darbas paprastai reiškia ir mažesnį kuro poreikį šilumos gamybai, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Bendrovė nurodo valdanti apie 265 km šilumos tinklų, iš kurių modernizuota dalis siekia apie 71 proc., arba 188 km.

  • „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    Pasibaigus šildymo sezonui AB „Panevėžio energija“ pradeda centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės–liepos mėnesiais, o jų metu daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas šilumos ir karšto vandens tiekimas.

    Hidrauliniai bandymai kasmet atliekami tam, kad prieš kitą šildymo sezoną būtų patikrintas vamzdynų stiprumas ir sandarumas. Taip siekiama iš anksto aptikti silpnas, susidėvėjusias ar korozijos paveiktas vietas ir jas sutvarkyti dar iki didžiausių apkrovų žiemą.

    Ką reiškia hidrauliniai bandymai?

    Bandymų metu į šilumos tinklus paduodamas didesnis nei įprastai slėgis, todėl greičiau išryškėja galimi vamzdynų pažeidimai. Aptikus defektus, organizuojami būtini remonto darbai, kad vėliau būtų išvengta netikėtų avarijų ir šilumos tiekimo sutrikimų šildymo sezono metu.

    Bendrovė pabrėžia, kad karšto vandens ir šilumos tiekimas stabdomas dėl saugumo: padidinto slėgio neatlaikytų pastatų šilumos punktų įranga bei kai kurios vidaus sistemos. Laikinas atjungimas laikomas mažesniu nepatogumu nei galimi gedimai šaltuoju metų laiku.

    Kur ir kada nebus karšto vandens?

    Konkrečios teritorijos ir tikslios dienos, kada vartotojams bus laikinai nutrauktas tiekimas, skelbiamos AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje. Bendrovė taip pat informuoja, kad likus 10 dienų iki bandymų pranešimai pateikiami savivaldybių svetainėse, o gyventojai papildomai informuojami SMS žinutėmis.

    Norintys gauti pranešimus kviečiami atnaujinti kontaktinius duomenis ir patikslinti telefono numerį arba el. pašto adresą. Tai galima padaryti telefonu, el. paštu arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių savo mieste.

    Kodėl tai svarbu prieš žiemą?

    Šilumos tinklų patikra ir prevencinis remontas leidžia sumažinti gedimų tikimybę, kai šilumos poreikis didžiausias. Reguliari tinklų priežiūra taip pat prisideda prie mažesnių šilumos nuostolių trasose ir efektyvesnio energijos naudojimo.

    AB „Panevėžio energija“ ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti skelbiamus grafikus ir planuoti kasdienius poreikius atsižvelgiant į laikinus tiekimo ribojimus. Bendrovė akcentuoja, kad tokie darbai yra planinė ir būtina infrastruktūros parengimo šaltajam sezonui dalis.

    „Hidrauliniai bandymai padeda laiku nustatyti vamzdynų defektus ir išvengti avarijų, kurios šildymo sezono metu sukeltų kur kas didesnių nepatogumų“, – teigiama AB „Panevėžio energija“ pranešime.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Gdynės elektrinė šiluminė atsisveikina su anglimi: „PGE“ investicijos perkopė 124 mln. eurų

    Gdynėje įsibėgėja „PGE Energia Ciepła“ valdomos elektrinės šiluminės dekarbonizacijos programa. Bendrovė praneša užbaigusi naujai pastatyto aukšto slėgio dujotiekio paruošimą eksploatacijai ir tęsianti kogeneracinių agregatų paleidimo darbus.

    Įmonės teigimu, dujotiekis taps pagrindine jungtimi, aprūpinsiančia naują kogeneracijos sistemą kuru ir leisiančia palaipsniui mažinti anglies vaidmenį šilumos gamyboje. Lygiagrečiai elektrinės teritorijoje vyksta ir biomasės įrenginių statybos darbai.

    Paleidžiami kogeneracijos agregatai

    Bendrovė nurodo, kad naujasis apie 8,2 kilometro ilgio aukšto slėgio dujotiekis jau pripildytas dujų, todėl galima atlikti penkių kogeneracinių agregatų bandymus. Po paleidimo procedūrų numatomas sinchronizavimas su elektros sistema, kad gamyba atitiktų tinklo dažnį ir kitus techninius parametrus.

    Planuojama, kad visa kogeneracijos grandis pasieks 49,9 megavato elektrinės ir apie 48 megavatų šiluminės galios lygį. Tokie projektai paprastai diegiami siekiant vienu metu efektyviau gaminti ir šilumą, ir elektrą, o taip pat lanksčiau reaguoti į paklausos šuolius šildymo sezono metu.

    „Gdynėje įgyvendinami projektai yra svarbus mūsų gamybos turto dekarbonizacijos etapas ir kartu reikšmingas elementas užtikrinant stabilų šilumos tiekimą gyventojams“, – sakė „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Grzegorzas Krystekas.

    Biomasė ir katilai piko apkrovoms

    Pasak bendrovės, kitas svarbus projekto elementas yra 30 megavatų šiluminės galios biomasės įrenginys. Įmonė akcentuoja, kad jis turėtų prisidėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų įgyvendinimo pagal Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką.

    Šalia to numatyta ir piko apkrovoms skirta įranga: trys dujiniai katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia 90 megavatų. Bendrovė nurodo, kad po dujų infrastruktūros parengimo šie katilai bus perkonfigūruoti iš lengvojo kuro naudojimo į dujas, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir patikimumo.

    „Gdynės investicijų vertė viršija 124 mln. eurų. Kogeneracijos įrenginiai, dujų infrastruktūra ir statomas biomasės blokas sudaro modernų kompleksą, atitinkantį Europos Sąjungos ir nacionalinius reikalavimus“, – sakė Grzegorzas Krystekas.

    Modernizacija vyksta ir Gdanske

    „PGE Energia Ciepła“ taip pat skelbia, kad modernizacijos darbai vykdomi ir Gdanske, kur atnaujinamas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Bendrovė mini naujų kogeneracinių agregatų diegimą, o artimiausiu metu planuoja ir papildomus elektrodinius katilus bei šilumos akumuliatorių.

    Šis kryptingas perėjimas nuo anglies prie mažesnių emisijų sprendimų atspindi platesnę regiono ir Europos tendenciją, kai šilumos sektoriuje vis dažniau derinamos dujos, biomasė, elektriniai katilai ir šilumos kaupimas. Tokia kombinacija leidžia mažinti taršą, geriau išnaudoti tinklų infrastruktūrą ir prisitaikyti prie kintančių energijos kainų.

    Bendrovės pateikiamais planais, PGE grupė iki 2035 metų ketina investuoti į modernų šilumos ūkį apie 4,2 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių lėšų būtų nukreipta į naujas šilumos gamybos technologijas ir integruotų šilumos tiekimo sistemų plėtrą ten, kur grupė turi veikiančių pajėgumų.