Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.
28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.
Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.
Terasa ir žaluma be priežiūros
Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.
Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.
Mažas plotas, didesnis patogumas
Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.
Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.
Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.
Kai kvartalas kuria bendruomenę
Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.
Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.
„Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.
Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.