Vienas bilietas visai kelionei
Europos Komisija siūlo vadinamąją „viena kelionė, vienas bilietas“ sistemą, kuri turėtų supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Idėja paprasta: keleivis vienoje vietoje galėtų rasti maršrutą, nusipirkti bilietą ir sumokėti už kelionę, net jei ją vykdo keli skirtingi vežėjai.
Svarbiausias pažadas keleiviams susijęs su atsakomybe: jei kelionė sudaryta iš kelių atkarpų, keleivių teisės galiotų visam maršrutui. Tai reiškia aiškesnes taisykles dėl persėdimų, vėlavimų ir kompensacijų, kai nesklandumai įvyksta ne vienoje šalyje.
Kodėl Briuselis skuba?
Europos Komisija argumentuoja, kad transportas yra viena sudėtingiausių sričių klimato tikslams: būtent čia išmetamųjų teršalų mažėjimas vyksta lėčiau nei kituose sektoriuose. Todėl traukinių patrauklumas laikomas praktine priemone perkelti dalį kelionių nuo trumpų skrydžių prie mažiau taršaus pasirinkimo.
Nevyriausybinės organizacijos Transport and Environment vertinimu, apie 60 proc. žmonių Europoje atsisako pirkti tarptautinius traukinio bilietus, nes užsakymo procesas pernelyg painus. Komisija šį „trinties“ veiksnį laiko viena didžiausių kliūčių, kurią galima mažinti be didelių infrastruktūros projektų.
Kur šiandien stringa kelionės traukiniu?
Problemos dažnai kyla ne dėl bėgių ar riedmenų, o dėl bilietų platinimo ir informacijos apsikeitimo tarp operatorių. Pavyzdžiui, kai kuriems keleiviams sudėtinga įsigyti tiesioginius tarptautinius bilietus vežėjo programėlėje, o kai kurioms kryptims tenka ieškoti aplinkinių sprendimų per kitos šalies pardavimo sistemas.
Europos Parlamento narė Lena Schilling, dalyvaujanti diskusijose, pabrėžia, kad dalyje maršrutų traukiniu apskritai nėra realios alternatyvos skrydžiui. Jos teigimu, kai nėra tiesioginių jungčių arba bilietus įsigyti per sunku, kalbėti apie laisvą pasirinkimą keleiviui tampa formalu.
„Mes sakome žmonėms, kad jie visada gali rinktis, bet tiesa tokia, kad dar nesame ten, kur reikia“, – sakė Lena Schilling.
Operatorių baimė: bilietų platformų dominavimas
Europos geležinkelių sektoriaus atstovai pripažįsta, kad vieningesnės paieškos ir pirkimo sistemos reikalingos, tačiau įspėja dėl kitos rizikos: privalomas bilietų duomenų atvėrimas trečiosioms šalims gali sukurti naujus tarpininkus, kurie diktuotų sąlygas rinkai.
Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmones vienijančios organizacijos CER generalinis direktorius Alberto Mazzola atkreipia dėmesį, kad duomenų mainų standartai jau juda į priekį. Jo teigimu, vien Vokietijoje tarpvalstybinių bilietų pardavimai augo, o sektorius investuoja į techninius sprendimus, leidžiančius operatoriams keistis informacija.
„Kai platforma tampa dominuojanti, ji pradeda nustatinėti taisykles, o tai galiausiai gali reikšti didesnes maržas ir brangesnius bilietus“, – sakė Alberto Mazzola.
Vien bilietų neužteks
Kita įtampos ašis yra infrastruktūra ir techniniai skirtumai tarp valstybių. Europoje vis dar veikia daug skirtingų signalizacijos sistemų, energetikos sprendimų ir standartų, o naujų traukinių ar maršrutų sertifikavimas tarptautiniam eismui gali užtrukti metus.
Be to, konkurenciją su pigių skrydžių rinka dažnai lemia kaina. Daugelyje krypčių lėktuvas vis dar pigesnis, ypač jei bilietas perkamas iš anksto, todėl diskusijose vis dažniau keliami klausimai dėl aviacijos apmokestinimo, PVM politikos traukiniams ir naktinių traukinių plėtros.
Kas laukia toliau?
„Vienos kelionės, vieno bilieto“ pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje, kur daugiausia ginčų tikimasi dėl duomenų prieinamumo, atsakomybės už vėlavimus ir trečiųjų šalių platformų vaidmens. Kartu akivaizdu, kad paklausa kelionėms traukiniais auga: populiarūs maršrutai dažnai būna išparduoti, o keliautojai vis aktyviau ieško alternatyvų trumpiems skrydžiams.
Komisija siekia, kad traukinio bilietą pirkti būtų taip pat paprasta, kaip užsisakyti skrydį, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti keleivių patogumą, sąžiningą konkurenciją ir nacionalinių sistemų realybę.

