Tag: Černihivo sritis

  • Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Ukrainoje karas kasdien persipina su įprastu gyvenimu, o vienas ryškiausių pavyzdžių – žemės ūkis, kuriam tenka dirbti nuolatinių oro atakų fone. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lauke nukritęs smogiamasis dronas sprogo visai greta pravažiuojančio traktoriaus.

    Teigiama, kad vaizdai nufilmuoti Černihivo srityje, netoli Olbyno kaimo prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos. Įraše matomas nevaldomas ore besisukantis bepilotis aparatas, konstrukcija panašus į „Shahed-136“ tipo dronus, o po akimirkos – smūgis į žemę ir sprogimas lauke.

    Didžiausią įtampą kelia tai, kad sprogimo momentu šalia epicentro pravažiuoja žemės ūkio traktorius. Skelbiama, jog žmonės nenukentėjo, tačiau situacija dar kartą parodė, kaip arti fronto realybės atsiduria civiliai net ir dirbdami kasdienius darbus.

    Kol kas neaišku, kodėl dronas krito: tai galėjo būti oro gynybos ugnies pasekmė arba techninis gedimas. „Shahed“ tipo bepilotės skraidyklės yra vienas dažniausiai Rusijos naudojamų įrankių masinėse atakose prieš įvairius Ukrainos regionus, o oro gynybos tikslas – numušti jas dar prieš pasiekiant infrastruktūros objektus ar tankiau gyvenamas vietoves.

    Ukraina, be sisteminių oro gynybos priemonių, plačiai taiko ir mobilius perėmimo būrius, kurie dronus medžioja užmiestyje. Tokiais atvejais numušti aparatai neretai nukrenta į laukus ar miškų masyvus, todėl pavojus persikelia į vietas, kuriose žmonės tikisi būti toliau nuo tiesioginių smūgių.

    Žemdirbiams pavojų kelia ne tik krentantys dronai ar raketų nuolaužos. Rytų ir pietų Ukrainoje, kur buvo perėjęs frontas, didelė problema išlieka minos, nesprogę šaudmenys ir kiti sprogmenys dirbamuose plotuose, dėl kurių kasmet fiksuojamos nelaimės ir žūtys.

    Ukrainos humanitarinio išminavimo institucijos nurodo, kad maždaug 128 000 kvadratinių kilometrų teritorijos laikoma potencialiai užteršta minomis ar sprogmenimis. Vertinama, kad apie 20–30 proc. tokių plotų gali reikėti skubaus išminavimo, o reikšmingą dalį sudaro būtent žemės ūkio paskirties žemė.

  • Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad po Rusijos smūgio naktį iš 2026 metų balandžio 6 dienos į 7 dieną Černihivo srityje numušto „Gerań-2“ drono nuolaužose aptiktas padidėjęs radiacijos fonas. Tarnybos teigimu, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti išanalizavus surinktus smūgio vietoje fragmentus.

    Didžiausią nerimą, pasak SBU, sukėlė drono konstrukcijoje rasti trumpojo nuotolio oras–oras raketos R-60 elementai, pritaikyti naudojimui bepiločiame orlaivyje. Toks sprendimas keičia grėsmės pobūdį, nes smogiamasis dronas gali būti naudojamas ir kaip improvizuota oro taikinių atakavimo platforma.

    SBU nurodė, kad raketos kovinėje dalyje aptikta komponentų, pagamintų iš nuskurdinto urano. Tarnybos pateiktais duomenimis, gama spinduliuotė šalia nuolaužų siekė apie 12 mikrosivertų per valandą, kai natūralus fonas dažniausiai sudaro apie 0,1–0,2 mikrosiverto per valandą.

    „Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažeisti ar sudegę elementai ima irti, o į aplinką gali patekti pavojingos dulkės“, – sakė SBU atstovas, ragindamas gyventojus neliesti jokių įtartinų nuolaužų.

    Nuskurdintas uranas dėl didelio tankio kai kuriose šaudmenų rūšyse naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga, tačiau jis laikomas toksišku, o dalelių įkvėpimas ar patekimas į organizmą siejamas su sveikatos rizikomis. Radiologinė grėsmė paprastai labiausiai išauga tuomet, kai medžiaga virsta smulkiomis dalelėmis po sprogimo ar gaisro.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie radiniai kelia papildomų klausimų dėl mūšio lauko taršos ir civilinės saugos, ypač teritorijose, kuriose nuolaužos gali likti neaptiktos ilgą laiką. SBU teigimu, surinkti duomenys perduodami tyrėjams, o atvejis vertinamas kaip galimas karo teisės pažeidimas.

    Tarnybos taip pat primena, kad radus dronų ar raketų liekanų svarbiausia laikytis atstumo, nefotografuoti iš arti ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas. Net ir be radiologinės taršos rizikos, tokios nuolaužos gali turėti nesprogusių elementų ar toksiškų degalų bei baterijų komponentų.

  • Černihivo pasienyje po Rusijos apšaudymų įsiplieskė 2 400 ha miško gaisras: gesinti beveik neįmanoma

    Ukrainos Černihivo srityje, pasienyje su Rusija, po apšaudymų kilo didelio masto miško gaisras. Valstybinė įmonė „Ukrainos miškai“ pranešė, kad ugnis apėmė apie 2 400 hektarų teritoriją, o patekti į dalį židinių šiuo metu praktiškai neįmanoma dėl saugumo situacijos.

    Anot įmonės, gaisras fiksuotas penkių kilometrų pločio pasienio ruože, į kurį miškininkai jau kurį laiką neturi prieigos. Ugnis išplito Elynės ir Tichonovyčių girininkijose, priklausančiose Korjukivkos miškų padaliniui, o liepsnas užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.

    Miškininkų pajėgos telkiamos ten, kur dar įmanoma dirbti, kad ugnis nepersimestų į prieinamas teritorijas ir fronto ruože esančius kaimus. Pagrindinis tikslas dabar yra sustabdyti plitimą, o ne tiesiogiai gesinti gaisro epicentrą, kuris išlieka pavojingiausioje zonoje.

    Įmonė nurodė, kad įrengiamos papildomos mineralizuotos juostos, kurios padeda sudaryti barjerą liepsnoms. Technika dirba padidintos rizikos sąlygomis, todėl darbus tenka derinti su saugumo priemonėmis ir nuolat vertinti situaciją.

    „Pirmiausia įrengiame papildomas mineralizuotas juostas. Įmonės traktoriai dirba po radijo elektroninės kovos priemonių priedanga, nes priešas apšaudo bet kokią techniką“, – sakė valstybės įmonės „Ukrainos miškai“ atstovai.

    Taip pat surengtas pasitarimas su kariškiais, gelbėjimo tarnybomis ir vietos valdžia, siekiant apsaugoti gyvenvietes prie fronto linijos. Įmonė praneša mobilizavusi naują gaisrų gesinimo techniką, tačiau ją panaudoti visu pajėgumu trukdo nuolatinė dronų grėsmė ore.

    Pastaruoju metu Ukrainoje dažnėja pranešimų apie gaisrus, kylančius dėl apšaudymų ir karo veiksmų. Pasienio ir fronto zonose gesinimą apsunkina ne tik ugnies mastas, bet ir ribota prieiga, sprogmenų bei nuotolinių atakų rizika, todėl prioritetu dažnai tampa gaisro plitimo stabdymas ir civilių apsauga.