CP v2

Tag: Černobylio atskirties zona

  • Prie Černobylio AE fotospąstai užfiksavo lūšį ir usūrinį šunį: kodėl jų keliai susikerta

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate fotospąstai užfiksavo neįprastą kadrą: tame pačiame miško take pasirodė lūšis ir usūrinis šuo. Tyrėjų teigimu, tokie susitikimai nėra atsitiktiniai, nors gyvūnai priklauso skirtingoms rūšims ir turi nevienodus įpročius.

    Rezervato specialistai aiškina, kad abu šie plėšrūs žinduoliai dažniausiai suaktyvėja prieblandoje ir naktį. Dėl to jų judėjimo laikas neretai sutampa, o miškingose teritorijose jie gali naudotis tais pačiais natūraliais koridoriais.

    Ypač dažnai gyvūnų maršrutai susikerta vietovėse, kur anksčiau buvo intensyvi žmogaus veikla, o dabar dominuoja gamta. Apleisti kaimai, senos gatvės ir keliukai, kadaise skirti žmonėms, šiandien tampa patogiais keliais laukiniams gyvūnams.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Černobylio atskirties zonoje būtent tokia infrastruktūra veikia kaip orientyrai ir „greitkeliai“ gyvūnams. Jais jie juda ieškodami vandens, maisto, teritorijų, taip pat keliaudami tarp skirtingų buveinių.

    Pasak tyrėjų, lūšis ir usūrinis šuo gyvena skirtingu ritmu ir medžioja nevienodai, tačiau juos sieja bendra aplinka, kurioje žmogaus poveikis smarkiai sumažėjęs. Tokie fotospąstų įrašai padeda stebėti rūšių paplitimą, aktyvumo laiką ir tai, kaip laukinė fauna prisitaiko prie pasikeitusio kraštovaizdžio.

    Pastaraisiais metais fotospąstai tapo vienu svarbiausių neinvazinių įrankių laukinės gamtos stebėsenai: jie leidžia rinkti duomenis netrikdant gyvūnų ir fiksuoti retai žmonių matomas akimirkas. Rezervatai tokią medžiagą naudoja ne tik viešinimui, bet ir ilgalaikiams tyrimams apie populiacijų būklę bei buveinių kaitą.

  • Prie Černobylio daugėja Prževalskio arklių: po gaisrų pastebėtas prieauglis ir naujos nuotraukos

    Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra, paskelbusi naujų nuotraukų iš Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato.

    Agentūros teigimu, dalis kadrų užfiksuoti po kelių gaisrų, kurie pastaraisiais metais buvo kilę saugomoje teritorijoje. Nepaisant to, reta laukinių arklių populiacija išliko, o šiemet pastebėti ir jaunikliai.

    Nuotraukose matomos kumelės, kurios dar laukė jauniklių, ir viena kumelė jau su ką tik gimusiu kumeliuku. Fotografijas agentūrai perdavė Ukrainos kariai, patruliuojantys ir dirbantys regione.

    „Kiekvienas naujas kumeliukas primena, kokia stebinanti ir nenuspėjama gali būti laukinė gamta, ir kaip net po gaisrų palaipsniui gimsta nauja gyvybė“, – sakė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra.

    Prževalskio arklys yra reta laukinių arklių rūšis, pavadinta keliautojo Nikolajaus Prževalskio vardu. XX amžiuje natūraliose buveinėse jie buvo išnykę, o vėliau rūšis atkurta remiantis zoologijos soduose išlikusiais gyvūnais.

    Į Černobylio atskirties zoną šie arkliai buvo atgabenti 1998 metais, o saugomoje teritorijoje, kur žmogaus veikla ribota, jie prisitaikė ir ėmė formuoti savarankiškas bandas. Skirtingais laikotarpiais populiacija buvo papildyta keliais perkėlimais iš kitų vietovių ir institucijų.

    Anksčiau skelbta, kad 2018 metais Černobylio apylinkėse galėjo gyventi apie 150 Prževalskio arklių. Pastaraisiais metais jie vėl ne kartą pastebėti rezervato teritorijoje, o naujos nuotraukos rodo, kad populiacija toliau atsikuria.

    Černobylio regione periodiškai kyla miškų ir pievų gaisrų, kuriuos sustiprina sausros bei karščio bangos. Tokie gaisrai kelia grėsmę buveinėms, tačiau didelė, mažai urbanizuota teritorija taip pat sudaro sąlygas gyvūnams pasitraukti į saugesnes vietas.

    Specialistai pabrėžia, kad atskirties zona tapo savotišku laukinės gamtos prieglobsčiu, kuriame įsitvirtino ne tik Prževalskio arkliai, bet ir kiti žinduoliai bei paukščiai. Vis dėlto populiacijų stebėjimas išlieka svarbus, nes gamtiniai veiksniai ir žmogaus veikla regione keičiasi.