Černobylio radiaciniame ekologiniame biosferos draustinyje fiksuojamas ryškus elnių populiacijos kritimas. Draustinio mokslininkai praneša, kad šį sezoną elnių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo maždaug 1,5 karto, o pokyčiai jau matomi ir iš gyvūnų elgsenos.
Pasak tyrėjų, šių metų ruja truko ilgiau nei įprasta, o patelės į rują įsijungė ne taip sinchroniškai kaip anksčiau. Nors galiausiai haremai susiformavo, sezono apibendrinimas, anot specialistų, nuvylė: elnių pastebimai mažiau visame stebimų teritorijų tinkle.
Kodėl mažėja elnių?
Pagrindine priežastimi įvardijama prastėjanti pašarinė bazė, nors iš pirmo žvilgsnio kraštovaizdis gali atrodyti žalias ir vešlus. Tyrėjai pabrėžia, kad žalia danga nebūtinai reiškia kokybišką maistą žolėdžiams: invaziniai augalai ir kai kurios agresyviai plintančios žolės keičia augalijos sudėtį taip, kad maistingų, elniams tinkamų rūšių dalis mažėja.
Situaciją komplikuoja invazinių rūšių plėtra vakariniuose draustinio plotuose. Specialistai atkreipia dėmesį į sparčiai plintančius augalus, kurie iš pradžių dažniau laikėsi pakelėse, bet pastaruoju metu vis aktyviau užima apleistus laukus ir natūralias buveines, išstumdami vietines rūšis.
„Įsivaizduokite dideles erdves, apaugusias aukšta žole, kurioje iš tiesų vis mažiau maistingų augalų, prie kurių prisitaikę vietiniai žolėdžiai“, – sakė draustinio mokslininkai.
Jų teigimu, tokiose teritorijose formuojasi paradoksali situacija: žolėdžiai ir toliau juda tais pačiais maršrutais, tačiau reali mitybos vertė krenta. Tai gali lemti prastesnę gyvūnų būklę prieš žiemą, mažesnį jauniklių išgyvenamumą ir lėtesnį populiacijos atsikūrimą.
Ką tai reiškia draustinio ekosistemai?
Elnių gausa yra svarbi visos ekosistemos grandis: ji veikia augalijos struktūrą, plėšrūnų mitybos galimybes ir bendrą biologinės įvairovės pusiausvyrą. Kai sumažėja didelių žolėdžių, gali keistis ir kitų rūšių pasiskirstymas, o kai kuriose vietose tai ilgainiui paveikia net buveinių mozaiką.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas dabar yra ne vien dabartinis skaičių kritimas, o ilgalaikė tendencija. Jei pašarinė bazė ir toliau prastės, net ir esant pakankamai „žalumos“ vizualiai, populiacijai gali būti sunku stabilizuotis.
„Ar čia užteks maisto, kad elniai išgyventų žiemą ir užaugintų jauniklius? Tai nėra antraeilis klausimas, tai visos populiacijos ateities klausimas“, – sakė draustinio specialistai.
Ekspertai pažymi, kad invazinių augalų valdymas ir buveinių stebėsena tampa vis svarbesni, ypač teritorijose, kuriose žmogaus veikla sumažėjusi, o apleistos žemės sudaro sąlygas greitam augalijos pokyčiui. Tokiose vietovėse pokyčiai gali vykti tyliai, bet turėti didelį poveikį laukiniams gyvūnams.