Brazilijos Gojaso valstijoje palydovas užfiksavo milžinišką tamsų kupolą, kuris, pasirodo, yra svarbus netoliese esančių Caldas Novas karštųjų šaltinių „variklis“.
Nuotrauką 2025 metų gegužės 19 dieną padarė „Landsat 9“ palydovas, o neįprastą darinį aprašo NASA Žemės observatorija.
Ovalus monolitas, vadinamas Caldas Novas kupolu (Serra de Caldas), yra maždaug 20 kilometrų ilgio ir apie 12 kilometrų pločio. Jis iškilęs iki maždaug 300 metrų virš aplinkinio kraštovaizdžio.
Darinys iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg vientisas akmens masyvas, tačiau jo reikšmė praktinė: jis padeda sukaupti lietaus vandenį, kuris vėliau papildo požeminius rezervuarus ir palaiko šiltų versmių srautą net sausuoju metų laiku.
Kaip kupolas „pamaitina“ karštuosius šaltinius
Kupolą dengia Cerrado – tropinės savanos biomas, garsėjantis gebėjimu sugerpti lietaus vandenį. Dėl šios savybės teritorija veikia tarsi kempinė.
Sugertas vanduo skverbiasi per monolito vidinę struktūrą ir papildo po žeme esančius vandeningus sluoksnius. Iš jų vanduo cirkuliuoja į paviršių, todėl netoliese esantys šaltiniai nuolat gauna šilto vandens.
Įdomu tai, kad šie terminiai vandenys nėra kaitinami vulkaninės veiklos. Kaip aiškinama, vanduo įšyla giliai uolienų plyšiuose dėl natūraliai didesnės Žemės temperatūros gelmėse, o vėliau sugrįžta į paviršių.
Kuo išskirtinis Cerrado ir kodėl jis saugomas
Cerrado biomas dengia maždaug ketvirtadalį Brazilijos ir yra antras pagal plotą Pietų Amerikos biomas po Amazonijos atogrąžų miškų. Jis dažnai apibūdinamas kaip miškų, pievų ir pelkių mozaika.
Dėl vaidmens papildant požeminius vandenis Cerrado Brazilijoje kartais vadinamas „vandenų lopšiu“. Šis vandens ciklas svarbus ne tik šaltiniams – aplink kupolą taip pat yra keli kriokliai.
Kupolas ir jo apylinkės saugomos Caldas Novas valstybiniame parke, įkurtame 1970 metais. Parko tikslas – išsaugoti Cerrado augmeniją ir su ja susijusias rūšis.
Vis dėlto palydovinėje nuotraukoje matyti ir kita realybė: teritorijos už saugomos zonos ribų tapo laukų ir ūkių „lopiniu“. Tai primena, kad Cerrado, kaip ir kitos natūralios ekosistemos, patiria žemės ūkio plėtros spaudimą.