Kas vyksta ir kodėl svarbu
Nuo pavasario suaktyvėjo sukčiavimo laiškai, kurie apsimeta „Google“ pranešimais ir taikosi į „Gmail“ naudotojų prisijungimo duomenis. Saugumo specialistai nurodo, kad tokios kampanijos siekia ne tik pavienių žmonių, bet ir jautrių profesijų atstovų paskyrų.
Apgaulės esmė paprasta: žmogus gauna pranešimą apie tariamai įtartiną prisijungimą ar taisyklių pažeidimą ir raginamas skubiai patvirtinti tapatybę. Skubos jausmas ir tariamas oficialumas padidina tikimybę, kad nuoroda bus paspausta.
Kaip atrodo ataka
Tokiuose laiškuose dažnai naudojama taisyklinga vietos kalba, o dizainas primena įprastus „Google“ pranešimus. Paspaudus nuorodą, atidaromas puslapis, vizualiai panašus į tikrą „Google“ prisijungimo langą.
Aukos paprašoma įvesti el. paštą ir slaptažodį, o vėliau ir vienkartinį kodą, atsiųstą SMS žinute ar sugeneruotą autentifikavimo programėlėje. Įvedus kodą netikrame puslapyje, nusikaltėliai gali iš karto prisijungti prie paskyros ir perimti jos valdymą.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad masinėms siuntoms neretai pasitelkiamas BCC laukas, todėl gavėjas nemato, kiek žmonių gavo tą patį laišką. Taip pat nuorodos gali vesti į dažnai keičiamus domenus ar talpinimo platformas, kuriose apgaulingi puslapiai greitai perkeliami į naujus adresus.
Kas dažniausiai atsiduria taikinyje
Nors tokius laiškus gali gauti bet kas, dažnesniais taikiniais laikomi žurnalistai, politikos lauko žmonės, viešojo sektoriaus darbuotojai, akademinė bendruomenė, aktyvistai ir su jais susiję kontaktai. Perėmus vieno žmogaus paštą, dažnai bandoma pasiekti platesnį kontaktų ratą.
Užvaldžius paskyrą, ieškoma kontaktų sąrašų, susirašinėjimų, dokumentų ir kitų paskyrų atkūrimo laiškų. Taip sukuriamas pagrindas perimti ir socialinių tinklų ar kitų paslaugų paskyras.
Kaip apsisaugoti dabar
Saugumo ekspertai pabrėžia, kad „Google“ neprašo suvesti slaptažodžių ar patvirtinimo kodų per laiškuose esančias nuorodas, ypač jei pranešimas ateina iš įtartino adreso. Pirmas žingsnis gavus tokį laišką yra ne spausti nuorodą, o savarankiškai atsidaryti naršyklę ir prisijungti prie paskyros įvedant adresą ranka.
Patikimiausia apsauga nuo tokio tipo sukčiavimo laikomi fiziniai saugumo raktai, pavyzdžiui, „YubiKey“ ar „Google Titan“. Jie sukurti taip, kad prisijungimas būtų patvirtinamas tik tikroje svetainėje, todėl apgaulingas puslapis negali perimti prisijungimo patvirtinimo.
Taip pat rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, tačiau vien SMS kodų nepakanka, jei kodas suvedamas į netikrą puslapį. Jei kyla įtarimų, verta nedelsiant pasikeisti slaptažodį, patikrinti prisijungimų istoriją ir atsijungti nuo visų įrenginių, o incidentą pranešti nacionaliniams kibernetinio saugumo specialistams.
