Pelno šuolį atnešė akcijų prekyba
Prancūzijos bankų grupė „BNP Paribas“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 3,46 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 13,5 proc. daugiau nei prieš metus. Rezultatas viršijo rinkos lūkesčius, o pagrindiniu augimo varikliu tapo itin stipri investicinės bankininkystės veikla.
Banko pajamos per ketvirtį padidėjo 9,5 proc. iki 13,76 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką tam turėjo įmonių ir institucinių klientų padalinys, kurio pajamos augo 16,6 proc. ir pasiekė 5,2 mlrd. eurų.
Didelę dalį geresnių rezultatų lėmė pasaulinių rinkų verslas: jo pajamos šoktelėjo 21,9 proc. iki 2,67 mlrd. eurų. Akcijų ir „prime“ paslaugų, apimančių prekybą akcijomis, skolinimą ir kliringą, pajamos augo net 50 proc. iki 1,46 mlrd. eurų.
Fiksuotų pajamų, valiutų ir žaliavų prekybos pajamos iš esmės nekito ir siekė 1,22 mlrd. eurų. Bankas nurodė, kad augimą Azijoje ir užsienio valiutų segmentuose kompensavo silpnesnės kredito ir palūkanų normų produktų apimtys.
„Grupė pasiekė labai stiprų trečiąjį ketvirtį, kurį lėmė veiklos rezultatai visose trijose veiklos kryptyse“, – sakė „BNP Paribas“ generalinis direktorius Jean-Laurent Bonnafé.
1,3 mlrd. eurų akcijų supirkimas
Bankas paskelbė nuo lapkričio pradėsiantis savų akcijų supirkimą už 1,3 mlrd. eurų. Toks sprendimas dažniausiai signalizuoja vadovybės pasitikėjimą kapitalo padėtimi ir siekį didinti akcininkams grąžinamą vertę.
„BNP Paribas“ nurodė, kad supirkimui pritarė Europos Centrinis Bankas. Bankas taip pat patvirtino iki 2028 metų galiojančius tikslus, įskaitant 12 proc. apčiuopiamos nuosavybės grąžą šiais metais ir daugiau nei 13 proc. 2028 metais.
Kapitalo tvarumą atspindintis CET1 rodiklis rugsėjo pabaigoje siekė 12,9 proc. „BNP Paribas“ tikisi, kad iki metų pabaigos jis pakils virš 13 proc., be kita ko, dėl planuojamo Maroko dukterinės įmonės BMCI pardavimo poveikio.
Ką bankas sako apie Prancūzijos skolą?
Rezultatai paskelbti Prancūzijoje tvyrant politinei ir fiskalinei įtampai, kuri pastaraisiais mėnesiais didino rinkų jautrumą valstybės skolos temai. Augant vyriausybės obligacijų pajamingumams ir svyruojant reitingų perspektyvoms, investuotojai atidžiai vertina bankų ryšį su vietos valstybės skola.
„BNP Paribas“ pabrėžė, kad jo ekspozicija Prancūzijos valstybės skolai yra ribota ir valdoma. Bankas nurodė turintis apie 19 mlrd. eurų Prancūzijos vyriausybės obligacijų, iš kurių maždaug 16 mlrd. eurų apskaitomi amortizuota savikaina, todėl rinkos kainų svyravimai tiesiogiai nedaro tokios įtakos kapitalo rodikliams.
Banko vertinimu, papildomas 0,5 proc. skirtumo tarp Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų išsiplėtimas CET1 rodiklį sumažintų tik apie 0,02 punkto. Tai reiškia, kad net ir nepalankesnis rinkos scenarijus, banko skaičiavimu, nesukeltų reikšmingo spaudimo kapitalui.
„BNP Paribas“ taip pat akcentavo mažėjantį priklausomumą nuo Prancūzijos vidaus rinkos. Banko pateiktais duomenimis, Prancūzija 2025 metais sudarė mažiau nei 10 proc. patronuojančios bendrovės ikimokestinio pelno, kai 2016 metais ši dalis buvo maždaug dvigubai didesnė.
Rinkoje banko akcijų kaina prekybos pradžioje Paryžiuje buvo apie 1,5 proc. mažesnė. Investuotojai paprastai vertina ne tik faktinius ketvirčio skaičius, bet ir tai, kaip bankas planuoja valdyti rizikas aplinkoje, kurioje obligacijų kainas ir finansavimo sąlygas gali smarkiai paveikti politiniai sprendimai.
„BNP Paribas“ pranešė, kad naują 2030 metų strateginį planą ketina pristatyti vasario 2 dieną. Jame tikėtina atsispindės ir tolesnės diversifikacijos kryptys, kapitalo paskirstymas bei prioritetai rinkų, vartojimo finansavimo ir skaitmenizacijos srityse.