Turkijos vyriausybė pakėlė 2026 metų pabaigos infliacijos prognozę iki 28,4 proc., pristatydama 2027–2029 metų vidutinio laikotarpio ekonomikos programą. Apie tai sekmadienį pranešė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.
Pasak jo, tikimasi, kad kainų augimas vėl ryškiau ims lėtėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį. Naujasis rodiklis gerokai viršija ankstesnius planus, nes pernai valdžia metų pabaigoje buvo numačiusi 16 proc. infliaciją.
„Tikimės, kad infliacija ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį vėl pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 28,4 proc.“, – sakė Cevdetas Yilmazas.
Naujojoje programoje numatyta, kad infliacija 2027 metais turėtų mažėti iki 21 proc., 2028 metais – iki 13,5 proc., o 2029 metais – iki 9 proc. Tokie tikslai reiškia, kad Ankara siekia grįžti prie vienženklės infliacijos, tačiau pripažįsta, kad kelias bus ilgesnis, nei manyta anksčiau.
Oficialiais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje rugpjūtį siekė 31,51 proc. ir buvo kiek mažesnė nei liepą, kai sudarė 31,75 proc. Vis dėlto kainų lygis šalyje virš 30 proc. išsilaiko nuo 2021 metų pabaigos, o didžiausias pikas buvo pasiektas 2024 metų gegužę, kai metinė infliacija viršijo 75 proc.
Viceprezidentas teigė, kad vienas svarbiausių veiksnių, pakeitusių prognozes, yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jo žodžiais, centrinio banko vertinimu, tiesioginis ir netiesioginis konflikto poveikis infliacijai sudaro apie 7 procentinius punktus.
Šis poveikis dažniausiai persiduoda per energijos ir logistikos grandines: brangstant naftai ir degalams didėja transporto, gamybos ir maisto tiekimo kaštai, o tai greitai matoma vartotojų kainose. Turkijai, kuri importuoja reikšmingą dalį energijos išteklių, tokie svyravimai ypač jautrūs ir gali daryti spaudimą tiek kainoms, tiek nacionalinei valiutai.
Valdžia pabrėžia, kad kova su infliacija išlieka svarbiausias ekonomikos politikos prioritetas, o pastaraisiais mėnesiais matomas nuosaikus lėtėjimas vertinamas kaip taikomų priemonių rezultatas. Tačiau infliacijos trajektorija ir toliau bus priklausoma nuo geopolitinės įtampos, energijos kainų dinamikos ir pinigų politikos griežtumo.