Tag: CGT

  • Prancūziją vėl sukrėtė masiniai protestai: Paryžiuje uždaryta per 50 metro stočių

    Prancūzijoje šeštadienį vyko dar viena masinių demonstracijų banga, o Paryžiuje eitynės baigėsi incidentais. Antivyriausybinis protesto maršas sostinėje startavo 14 valandą iš Port de Bagnolet apylinkių.

    Kaip skelbia portalas WNP, dar prieš demonstraciją Prancūzijos Valstybės taryba panaikino Paryžiaus administracinio teismo sprendimą ir sugrąžino anksčiau numatytą eitynių maršrutą.

    Dėl kelių dešimčių tūkstančių dalyvių žygio mieste buvo imtasi griežtų saugumo ir eismo ribojimų. Protesto metu uždaryta daugiau kaip 50 metro stočių, laikinai sustabdytas viešojo transporto eismas.

    Tarnybos taip pat nurodė nuo gatvės stovų pašalinti prirakintus dviračius. Policija skaičiuoja, kad visoje šalyje protestuose iš viso dalyvavo apie 320 tūkst. žmonių.

    Paryžiaus eitynėse – mažiau dalyvių ir politikų

    Šį kartą į maršą susirinko mažiau žmonių nei ankstesniuose protestuose. Taip pat beveik nebuvo matyti politinio gyvenimo atstovų – nedalyvavo ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, ir kai kurie kairiųjų partijų atstovai.

    Proteste pasirodė tik partijos „France Insoumise“ lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas. Jis skandavo šūkius, kad „gatvės balsas“ turėtų virsti privaloma teisės norma.

    Didelių riaušių šalyje išvengta, tačiau Paryžiuje eitynių pabaigoje fiksuota ekscesų. Keliuose miestuose taip pat vyko mažesni protestai.

    Protestai persikelia į mokyklas ir geležinkelius

    Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos skelbia, kad lapkričio 5 dieną planuojama nauja protesto banga, įskaitant mokyklų blokadą. Ji siejama su nepasitenkinimu derybomis su ministrais dėl pokyčių kitų metų brandos egzaminuose ir švietimo finansavimo didinimo 2027 metų biudžete.

    Tą pačią dieną numatyta ir dar viena demonstracija po komunistinės profsąjungos CGT vėliavomis. Šie protestai sutaps su geležinkelininkų paskelbtu streiku.

    Valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF jau pranešė ribosianti traukinių skaičių, nes, kaip teigiama, įmonės vadovybė vis dar nepradėjo derybų dėl atlyginimų didinimo.

    Protestų židiniai – ne tik sostinėje

    Be Paryžiaus, protestai vyko ir kituose didžiuosiuose miestuose – Marselyje, Tulūzoje, Rene bei Nante. Viešąją tvarką visoje šalyje užtikrinti buvo mobilizuota apie 70 tūkst. policininkų ir žandarų.

  • Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrido centre šeštadienį į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujantys didesnių valstybinių pensijų ir aiškesnių garantijų ateities pensininkams. Eitynes organizavo pensininkų judėjimai, o jas rėmė profsąjungos, tarp jų ir CGT.

    Demonstracija pajudėjo nuo Atocha stoties ir per Ispanijos sostinės centrą pasiekė Alcalá gatvės apylinkes. Protestuotojai teigė, kad dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės ne visuomet atspindi realų pragyvenimo brangimą, todėl pensijos, jų vertinimu, praranda perkamąją galią.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Vienas svarbiausių reikalavimų – pensijų didinimą aiškiai sieti su faktine infliacija, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų. Taip pat keliamas tikslas minimalias pensijas priartinti prie minimalaus darbo užmokesčio, kad senatvėje būtų užtikrinamas orus pragyvenimas.

    Proteste akcentuotas ir lyčių pensijų atotrūkis: dalis dalyvių reikalavo priemonių, kurios mažintų moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumus. Taip pat skambėjo raginimai ginti viešąją pensijų sistemą nuo privatizavimo ir mažinti žmonių priklausomybę nuo privačių kaupimo sprendimų.

    CGT papildomai ragino sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją be finansinių nuobaudų tiems, kurie yra sukaupę bent 35 metų darbo stažą. Kartu reikalauta peržiūrėti pensijų reformas, įgyvendintas nuo 2011 metais, kurios, protestuotojų vertinimu, padidino nesaugumą daliai dirbančiųjų.

    Protestų banga ir sustiprintas saugumas

    Madrido eitynės vyko platesniame Europos kontekste, kai skirtingose šalyse savaitgalį planuotos demonstracijos dėl pragyvenimo kainų, socialinės apsaugos ir politinių sprendimų. Dėl įtampos kai kurios valstybės iš anksto stiprino viešojo saugumo priemones.

    Prancūzijoje, valdžios institucijų duomenimis, protestų dienomis mobilizuota apie 70 000 pareigūnų. Italijoje taip pat pranešta apie sustiprintas pajėgas didžiuosiuose miestuose, ypač Romoje ir Milane, nes institucijos siekė išvengti galimų susirėmimų po ankstesnių neramumų.

    Nors reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, bendra kryptis panaši: visuomenės spaudžia valdžią spręsti pajamų ir išlaidų disbalansą, o pensijų klausimas tampa vienu jautriausių dėl senėjančios Europos demografijos ir didėjančių biudžetų įsipareigojimų.

    Ekspertai pažymi, kad pensijų tvarumą lemia keli veiksniai: dirbančiųjų ir pensininkų santykis, atlyginimų augimas, produktyvumas ir migracijos srautai. Dėl to daugelyje šalių diskutuojama apie indeksavimo modelius, pensinio amžiaus politiką ir papildomo kaupimo vaidmenį, tačiau būtent tokios diskusijos dažnai ir išveda žmones į gatves.

  • „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    Prancūzijos žmogaus teisių lyga (LDH) ir profesinė sąjunga CGT inicijavo civilinę bylą prieš bendrovę „Canal+“. Organizacijos teigia, kad įmonės vadovo Maxime’o Saada reakcija į viešą kino industrijos laišką peržengė teisines ribas ir galėjo tapti diskriminacijos forma.

    Ginčas kilo po atviro „Zapper Bolloré“ kolektyvo laiško, publikuoto leidinyje „Libération“. Jame kritikuota verslininko Vincento Bolloré įtaka Prancūzijos kino sektoriui, akcentuojant, kad ši įtaka, autorių teigimu, tampa vis labiau išsikerojusi ir ideologiškai kryptinga.

    Po laiško pasirodymo „Canal+“ vadovas pareiškė neketinantis dirbti su jį pasirašiusiais asmenimis. CGT ir LDH aiškina, kad tokia pozicija faktiškai prilygsta bandymui bausti už politinę ar profesinę saviraišką ir gali turėti atgrasantį poveikį visai industrijai.

    „„Canal+“ turės stoti prieš teismą dėl įstatymo pažeidimo“, – teigiama CGT ir LDH pranešime.

    Teisinį procesą koordinuoja advokatas Arié Alimi. Ieškinyje prašoma panaikinti sprendimą atsisakyti dirbti su laišką pasirašiusiais kūrėjais, o sprendimo nevykdymo atveju taikyti finansines sankcijas, taip pat paskirti atstovą, kuris fiksuotų galimus diskriminacijos atvejus „Canal+“ grupėje.

    LDH prezidentė Nathalie Tehio pabrėžė, kad toks mechanizmas būtų prevencinis ir skirtas budrumui užtikrinti. Pasak jos, teismas spręs, ar šią funkciją galėtų atlikti grupės darbuotojas, ar nepriklausomas išorės asmuo.

    „Tai turi nuspręsti teismas“, – sakė Nathalie Tehio.

    Be civilinės bylos, svarstoma ir galimybė kreiptis į Europos Komisiją, prašant įvertinti, ar konkrečioje situacijoje nebuvo piktnaudžiaujama ekonomine priklausomybe. Tokie argumentai dažniausiai siejami su rinkos dalyvių priklausomybe nuo dominuojančių finansuotojų, platintojų ar transliuotojų sprendimų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą apie didžiųjų žiniasklaidos ir turinio finansavimo grupių vaidmenį Prancūzijos kultūros rinkoje. „Canal+“ yra vienas svarbiausių kino finansavimo ir transliavimo žaidėjų šalyje, todėl bet kokie signalai apie galimą ribojimą ar „juoduosius sąrašus“ kūrėjų bendruomenėje vertinami itin jautriai.

    Atvirą laišką pasirašė ir tarptautiniu mastu žinomi kino kūrėjai, tarp jų aktorius Javieras Bardemas ir režisierius Kenas Loachas. Ginčo baigtis gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek plačiai kultūros sektoriuje toleruojami darbdavių ar užsakovų sprendimai, susiję su vieša kūrėjų pozicija.