CP v2

Tag: Charkivo sritis

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.

  • Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Charkivo kryptimi sunaikinusios retą rusišką savaeigį 240 mm minosvaidį 2S4 „Tulipan“. Pasak ukrainiečių, ši sistema buvo naudojama apšaudyti gynybines pozicijas ir ypač tvirtus taikinius užnugaryje.

    Operacijoje svarbų vaidmenį atliko artilerijos žvalgyba: nustatytas taikinys ir perduotos koordinatės leido smogti tiksliai. Paviešintuose vaizduose matomas identifikavimo momentas ir vėlesnis sėkmingas smūgis į kovinę mašiną.

    Kuo išskirtinis 2S4 „Tulipan“

    2S4 „Tulipan“ laikomas didžiausiu serijiniu savaeigiu minosvaidžiu, sukurtu Sovietų Sąjungoje. Pagrindinė jo paskirtis – naikinti bunkerius, įtvirtinimus ir gerai įrengtus ugnies taškus, kai įprastai artilerijai pritrūksta galios ar efektyvumo.

    Ši technika buvo gaminama 1971–1979 metais, o jos 240 mm kalibras leidžia naudoti ypač sunkią amuniciją. Plačiai minima, kad standartinės skeveldrinės-fugasinės minos masė siekia apie 130 kilogramų, todėl smūgio efektas išlieka itin destruktyvus.

    Kodėl tokia netektis svarbi

    Ukrainos šaltiniai pabrėžia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios pavyko sunaikinti tik kelis šio modelio vienetus, o kiekvienas praradimas Rusijai skausmingas. Priežastis paprasta: 2S4 yra senas modelis, kurio masinė gamyba seniai sustabdyta, tad atsargų papildymas iš naujo praktiškai neįmanomas.

    Dėl didelės vertės tokios sistemos paprastai saugomos itin griežtai, o jų veikimą fronto užnugaryje dažnai dengia oro gynybos priemonės. Tai reiškia, kad sėkmingam smūgiui reikia ne tik ugnies priemonių, bet ir tikslios žvalgybos bei tinkamai suderintų veiksmų.

    Ką tai rodo apie karo dinamiką

    Šis atvejis išryškina bendrą tendenciją: vis didesnę reikšmę įgauna žvalgybos ir tikslaus smūgio grandinė, kai taikinys aptinkamas, identifikuojamas ir sunaikinamas per trumpą laiką. Tokie veiksmai mažina galimybes išgabenti ar paslėpti brangią techniką, ypač kai ji dislokuota netoli fronto linijos.

    Nors 2S4 „Tulipan“ dėl savo paskirties dažnai siejamas su įtvirtinimų ir miesto mūšių niokojimu, jo panaudojimas reikalauja laiko ir logistikos. Todėl kiekvienas prarastas vienetas mažina Rusijos galimybes sutelkti išskirtinę ugnies galią konkrečiuose ruožuose, kur reikia laužyti stipriai įtvirtintą gynybą.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.