Karas Ukrainoje vyksta ne vien matomose fronto linijose. Ukrainos pajėgos praneša, kad per operaciją „Veles“ panaudojo požeminę infrastruktūrą tam, kad apeitų rusų pozicijas ir smogtų iš netikėtos krypties.
Pasak su Ukrainos karine žvalgyba siejamo „Laisvosios Rusijos“ legiono, kartu su 2-uoju Nacionalinės gvardijos korpusu Chartia ir kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais kariai įveikė daugiau kaip 15 kilometrų požeminių maršrutų už priešo linijų.
„Laisvosios Rusijos“ legionas yra 2022 metais, prasidėjus plataus masto invazijai, suformuotas paramilitarinis junginys. Ukrainos pusė teigia, kad jį sudaro į Ukrainos pusę perėję rusų kariai, belaisviai ar dezertyrai, kurie pereina atranką ir papildomus patikrinimus.
Smūgis iš krypties, kurios nelaukė
Ukrainos teigimu, požeminiai koridoriai leido ataką pradėti ten, kur rusai nesitikėjo, ir sudaryti sąlygas platesniems veiksmams Charkivo srityje. Šiame sektoriuje įtampa ypač didelė dėl Rusijos bandymų spausti link Kupjansko ir kontroliuoti svarbius logistikos kelius.
Pranešimuose pabrėžiama, kad operacija nebuvo vien tik slaptas žygis tuneliais. Veiksmai buvo derinami su atakomis ant žemės ir smūgiais bepiločiais, taip siekiant sutrikdyti priešo ryšius, aprūpinimą ir reagavimo laiką.
Ukrainos pusė tvirtina, kad požeminėje infrastruktūroje rusai buvo įsirengę logistinius maršrutus, todėl kova vyko ne tik dėl atskiro objekto, bet ir dėl tiekimo bei judėjimo koridorių. Tokia taktika leidžia sumažinti nuostolių riziką, tačiau reikalauja itin tikslaus planavimo.
Kodėl požeminė kova tampa vis svarbesnė?
Požeminiai veiksmai kare dažniausiai siejami su bandymu išvengti žvalgybos ir dronų stebėjimo. Pastaraisiais metais fronto linijose vis dažniau dominuoja nuolatinė stebėsena iš oro, todėl judėjimas atvirose vietose tampa pavojingesnis, o maskuotė ir inžineriniai sprendimai įgauna didesnę reikšmę.
Chartia anksčiau yra nurodžiusi, kad pasirengimas veikti ankštose požeminėse erdvėse reikalauja specialaus fizinio ir psichologinio parengimo. Taip pat būtinas išminuotojų ir inžinierių darbas, ryšio sprendimai, o kai kuriais atvejais ir gyvybės palaikymo priemonės, kad kariai galėtų saugiai judėti bei vykdyti užduotis.
Ukrainos pranešimuose minima, kad veiksmuose dalyvavo ir kiti daliniai, įskaitant dronų padalinius bei bendrą koordinavimo centrą, dirbusį su 429-ąja bepiločių sistemų brigada Achilles. Ukrainos teigimu, operacija padėjo sustiprinti užnugarį Kupjansko kryptimi ir pasirengti tolesniems veiksmams.
Taktika, kurią rusai taikė anksčiau
Atviri šaltiniai ir OSINT analitikai pastaraisiais mėnesiais yra fiksavę ne vieną atvejį, kai abi pusės bandė išnaudoti esamą infrastruktūrą, kad pasiektų priešininko užnugarį. Ukrainos pusė tvirtina, kad šiame sektoriuje rusai ne kartą mėgino panašius veiksmus, derindami juos su dėmesį blaškančiomis atakomis.
Šį kartą, kaip teigiama, Ukraina panaudojo panašų principą prieš pačius rusus. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti dalies operacijos detalių karo sąlygomis sudėtinga, todėl informacija remiasi Ukrainos pusės viešais pareiškimais.