Tag: Chelsea Chop

  • Floksai nustojo žydėti? 2 kirpimo triukai gali prailginti žydėjimą kelioms savaitėms

    Floksai nustojo žydėti? 2 kirpimo triukai gali prailginti žydėjimą kelioms savaitėms

    Šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata) vasarą sode dažnai tampa vienu ryškiausių akcentų, tačiau liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje pirmosios žiedynų bangos grožis ima blėsti. Tinkamai parinktas genėjimo laikas gali paskatinti augalą dar kartą sukrauti žiedus ir prailginti dekoratyvumą iki rudens.

    Praktikoje svarbiausia stebėti pačius žiedynus: genėti verta tada, kai jie dar nėra visiškai nužydėję, o nuvytę tik pavieniai žiedeliai. Taip augalas dar nebūna nukreipęs energijos sėklų formavimui, todėl greičiau mobilizuoja jėgas naujiems pumpurams.

    Vasaros genėjimas po žydėjimo

    Pirmasis metodas yra paprastas vasaros genėjimas, kai pašalinami peržydėję žiedynai. Juos rekomenduojama nukirpti švariu sekatoriumi virš aukščiausiai esančios lapų poros, kad lapų pažastyse galėtų formuotis nauji žiediniai ūgliai.

    Svarbu stiebų neplėšyti ir nesuspausti, nes pažeisti audiniai lėčiau gyja ir tampa imlesni ligoms. Antroji žydėjimo banga dažniausiai būna kuklesnė, tačiau gali pasirodyti maždaug po 10–14 dienų, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų.

    Kas yra Chelsea chop?

    Antrasis būdas vadinamas Chelsea chop ir dažniau taikomas pavasarį, o ne vasarą. Jo esmė – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje patrumpinti aukštesnes daugiametes gėles, tarp jų ir flioksus, maždaug trečdaliu stiebo ilgio.

    Toks kirpimas skatina šoninių ūglių augimą, formuoja tankesnį kerą ir dažnai padeda išvengti išgulimo, kuris flioksams būdingas vėjuotose ar pernelyg tręštose vietose. Žydėjimas prasideda kiek vėliau, bet dažnai tęsiasi ilgiau ir būna tolygesnis.

    Priežiūra po genėjimo

    Po genėjimo flioksams svarbiausia stabilus drėgmės režimas: dirva turi būti nuolat lengvai drėgna, bet neužmirkusi. Laistant geriau nemirkyti lapų, nes drėgni lapai ir šilti orai sudaro palankesnes sąlygas miltligei, kuri yra viena dažniausių flioksų problemų.

    Tręšiant po kirpimo verta rinktis žydintiems augalams skirtas kompleksines trąšas, kuriose daugiau fosforo ir kalio, o azoto – saikingai. Papildomai gali padėti mulčiavimas organinėmis medžiagomis, nes jis stabilizuoja drėgmę ir mažina temperatūrų svyravimus šaknų zonoje.

    Jei flioksai kartoja žydėjimą silpnai, priežastis dažnai būna ne vien genėjimas: įtakos turi per sausas dirvožemis, per tankus keras, per mažai saulės arba per daug azoto. Tokiais atvejais rudenį ar pavasarį verta kerą praretinti ir pasirūpinti geresne oro cirkuliacija, kad augalas į sezoną startuotų stipresnis.

  • Nupjaunate netinkamu metu? 2 floksų kirpimo būdai, kad žydėtų ilgiau ir gausiau

    Nupjaunate netinkamu metu? 2 floksų kirpimo būdai, kad žydėtų ilgiau ir gausiau

    Šluoteliniai flioksai, dar vadinami liepsnelėmis, vasarą yra vieni ryškiausių daugiamečių gėlynų augalų. Tačiau įpusėjus sezonui jų žiedynai pradeda blukti, o dalis augintojų nežino, kada ir kaip kirpti, kad žydėjimas užsitęstų.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: norint paskatinti pakartotinį žydėjimą, kirpti verta tada, kai žiedynai dar nėra visiškai peržydėję. Geriausias momentas būna tuomet, kai nuvytę tik pavieniai žiedeliai, o augalas dar nespėjo nukreipti energijos sėkloms brandinti.

    Vasarinis peržydėjusių žiedynų šalinimas

    Pirmasis būdas yra vasarinis kirpimas, kai pašalinami peržydintys žiedynai. Juos rekomenduojama nukirpti virš aukščiausiai esančios lapų poros, paliekant sveikus lapus ir nepažeidžiant stiebo.

    Svarbu kirpti aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi, kad stiebai nebūtų suspausti ir suplėšyti. Po tokio kirpimo flioksai dažnai išleidžia naujus pumpurus lapų pažastyse, tačiau pakartotinis žydėjimas paprastai būna kuklesnis, su mažesniais žiedynais.

    Kas yra Chelsea chop?

    Antrasis būdas vadinamas Chelsea chop, tai pavasarinė technika, kai aukšti daugiamečiai augalai sutrumpinami maždaug trečdaliu. Šį kirpimą įprasta atlikti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kai augalai intensyviai auga, bet dar nepradėjo žydėti.

    Tokiu būdu skatinamas šoninių ūglių formavimasis, flioksai įgauna tankesnę, krūmiškesnę formą ir rečiau išgula. Žydėjimas paprastai prasideda šiek tiek vėliau, tačiau gali būti ilgesnis ir gausesnis, nes pumpurai formuojasi ant daugiau stiebų.

    Priežiūra po kirpimo

    Po kirpimo flioksams svarbiausia tolygi drėgmė, todėl dirva turėtų būti nuolat lengvai drėgna, bet ne užmirkusi. Laistant verta vengti šlapinti lapus, nes tai didina grybelinių ligų, ypač miltligės, riziką.

    Atsistatymą padeda paspartinti trąšos žydintiems augalams, kuriose daugiau fosforo ir kalio, o azoto kiekis nėra per didelis. Dirvos paviršių naudinga mulčiuoti organinėmis medžiagomis, kad drėgmė laikytųsi ilgiau ir sumažėtų temperatūros svyravimai.

    Jei flioksai dažnai serga miltlige, pravartu užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją, nepertręšti azotu ir laistyti ryte, kad augalai iki vakaro spėtų apdžiūti. Toks kompleksinis požiūris kartu su tinkamu kirpimu dažniausiai duoda geriausią rezultatą visam sezonui.

  • Chelsea Chop triukas: vienas kirpimas birželį ir daugiamečiai žydės ilgiau bei tvirčiau

    Chelsea Chop triukas: vienas kirpimas birželį ir daugiamečiai žydės ilgiau bei tvirčiau

    Vadinamasis Chelsea Chop – tai daugiamečių žolinių augalų ūglių patrumpinimas pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Metodas pavadintas dėl tradicijos jį taikyti apie RHS Chelsea gėlių parodos laiką Londone, kai daugelis aukštų daugiamečių dar tik stipriai auga.

    Paprastai nupjaunama viršutinė trečdalio–pusės augalo dalis, kol dar nematyti susiformavusių žiedpumpurių. Toks kirpimas skatina šoninių ūglių augimą, todėl kerelis tampa tankesnis, žemesnis ir atsparesnis išgulimui po liūčių ar nuo gausių žiedynų svorio.

    Svarbiausias kriterijus – ne kalendorius, o augalo stadija. Jei žiedpumpuriai jau aiškiai susiformavę, kirpimas gali stipriai sumažinti žydėjimą arba jį pavėlinti tiek, kad augalas nespės sukrauti žiedų iki sezono pabaigos, ypač vėsesnėse vietose.

    Kodėl šis kirpimas veikia?

    Chelsea Chop dažnai pasirenkamas dėl dviejų efektų: tvarkingesnės formos ir ilgesnio dekoratyvumo. Patrumpinti augalai dažniau išlaiko vertikalią formą ir rečiau reikalauja atramų, todėl gėlynas atrodo tvarkingas net ir permainingu oru.

    Kitas privalumas – žydėjimo laiko valdymas. Nupjovus visus stiebus vienodai, žydėjimas paprastai nusikelia keliomis savaitėmis, o nupjovus tik dalį stiebų, galima pasiekti, kad tas pats kerelis žydėtų bangomis ir ilgiau užpildytų vasaros vidurio ar pabaigos tarpą.

    Kuriems augalams tinka, o kuriems ne?

    Geriausiai į Chelsea Chop reaguoja vėliau vasarą ir rudenį žydinčios, aukštesnės ir linkusios išgulti daugiametės. Dažnai minimos ežiuolės, flioksai, rudbekijos, rudeniniai astriai, kraujažolės, katžolės, taip pat šilokai, ypač kai auginami derlingesnėje dirvoje.

    Šis metodas paprastai netinka anksti pavasarį ar vasaros pradžioje žydintiems augalams, nes tuo metu jie jau būna sukrovę žiedpumpurius ir kirpimas reikštų prarastą žydėjimą. Atsargiai reikėtų elgtis ir su augalais, kurių stiebai linkę sumedėti, pavyzdžiui, levandomis, taip pat dekoratyvinėmis žolėmis, kurioms šoninių ūglių skatinimas nėra būdingas.

    Kaip kirpti, kad rezultatas būtų geriausias?

    Norint vėlinti žydėjimą ir sutvirtinti visą kerą, patrumpinami visi stiebai maždaug trečdaliu ar net iki pusės. Jei tikslas – ilgesnis žydėjimas, dažnai pasirenkamas dalinis kirpimas: nukerpama tik dalis stiebų, pavyzdžiui, priekinė kerelio pusė, o likusi paliekama žydėti įprastu laiku.

    Kirpti verta aštriu ir švariu sekatoriumi, pjūvį darant šiek tiek virš lapų mazgo, kad augalas greičiau išleistų naujus šoninius ūglius. Po kirpimo ypač svarbus tolygus laistymas sausringomis dienomis, o tręšiant reikėtų nepersistengti su azotu, nes jis gali skatinti lapiją žiedų sąskaita.

    Pirmąsias dvi ar tris savaites po kirpimo kerelis gali atrodyti kuklesnis, tačiau tai įprasta augimo fazė. Vėliau atžėlę stiebai būna trumpesni ir tankesni, o žiedynų dažnai susiformuoja daugiau, todėl bendras vaizdas gėlyne tampa vešlesnis ir stabilesnis.