CP v2

Tag: Chemijos pramonė

  • Orlen vilkina „Polimery Police“ perėmimą: sandoris vis dar nebaigtas, o neįjungta gamykla brangsta

    Lenkijoje įstrigo sandoris, nuo kurio priklauso vieno didžiausių šalies chemijos projektų ateitis. „Orlen“ turėjo perimti bendrovę Grupa Azoty Polyolefins, kuriai priklauso „Polimery Police“ polipropileno gamykla, tačiau užbaigimo terminas nusikėlė.

    Projektas ilgą laiką buvo pristatomas kaip strateginė investicija, bet praktiškai virto finansine našta. Ilgėjantis prastovos laikotarpis didina riziką, kad įrenginių paleidimas kainuos vis brangiau, o dalis infrastruktūros gali pradėti degraduoti.

    Milijardinis projektas be pilnos veiklos

    „Polimery Police“ gamykla pastatyta kaip polipropileno gamybos kompleksas, tačiau taip ir nepasiekė stabilios komercinės veiklos. Projekto vertė siekė apie 1,6 milijardo eurų, todėl bet koks užsitęsęs neapibrėžtumas tiesiogiai atsiliepia projekto vertei ir skolų aptarnavimo kaštams.

    Grupa Azoty, susidurianti su spaudimu dėl finansinių rezultatų ir skolų, siekia atsitraukti nuo turto, kuris nekuria pajamų. Būtent todėl „Orlen“ įsitraukimas buvo vertinamas kaip potencialus sprendimas, galintis stabilizuoti situaciją.

    Kas stabdo sandorio pabaigą?

    Pagal anksčiau skelbtus planus „Orlen“ turėjo tapti Grupa Azoty Polyolefins kontroliniu akcininku, tačiau sandoris tebėra neužbaigtas. Pagrindinė kliūtis siejama su teisinėmis ir procedūrinėmis sąlygomis, įskaitant susitarimus su kreditoriais ir teismo sprendimą.

    „Orlen“ nurodo, kad sandorio uždarymas priklauso nuo numatytų sąlygų įvykdymo, o termino praleidimas nereiškia atsisakymo. Grupa Azoty tikina, kad procesas tęsiamas ir gautas signalas, jog dabartinis grafikas esą nėra kritiškai pažeistas.

    „Sandorio užbaigimas priklauso nuo sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo, o termino praleidimas nereiškia atsisakymo įsigyti akcijas“, – sakė „Orlen“ atstovai.

    „Procesas tęsiamas, o pagal iš „Orlen“ gautą informaciją dabartinis sandorio grafikas nėra pavojuje“, – sakė Grupa Azoty atstovai.

    Arbitražo rizika ir brangstanti prastova

    Neapibrėžtumo prideda ir „Orlen“ ginčas arbitraže su verslo partneriu „LyondellBasell“. Rinkoje tai vertinama kaip papildomas rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos sandorio sąlygoms ar galutiniam sprendimui, nors „Orlen“ teigia palaikantis konstruktyvų dialogą.

    Tuo pat metu laikas dirba prieš pačią gamyklą. Chemijos pramonėje ilgas sustabdymas paprastai reiškia didesnes paleidimo išlaidas, didesnę gedimų tikimybę ir papildomas priežiūros sąnaudas, ypač artėjant šaltajam sezonui, kai įrangai išauga temperatūrinių svyravimų poveikis.

    Rinkos analitikų vertinimu, kuo ilgiau gamykla stovi, tuo sunkiau ir brangiau ją grąžinti į patikimą režimą, o neaiškus teisinis fonas didina investuotojų atsargumą. Dėl to „Orlen“ sprendimas ir sandorio užbaigimo tempas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių veiksnių visam projektui.

  • „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    Vokietijos chemijos pramonės milžinė „BASF“ antrą kartą 2026 metais pagerino metines pelno prognozes, teigdama, kad rezultatams reikšmingai padėjo po Irano karo paaštrėjęs žaliavų ir energijos brangimas. Bendrovė pranešė, kad daliai produkcijos kainos buvo didinamos reaguojant į išaugusias sąnaudas.

    „BASF“ dabar tikisi, kad 2026 metais pagrindinis veiklos pelnas sieks nuo 7,4 iki 7,8 mlrd. eurų, kai anksčiau prognozuota nuo 6,9 iki 7,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad kainodaros sprendimai ir paklausos išlaikymas leido amortizuoti sąnaudų šoką.

    Trečiąjį ketvirtį „BASF“ pagrindinis veiklos pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Pardavimai per ketvirtį didėjo 14 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o įmonė pažymėjo, kad didžiausią įtaką turėjo aukštesnės kainos.

    „Augimą daugiausia lėmė gerokai didesnės kainos ir nežymiai išaugę pardavimų apimtys“, – teigiama „BASF“ pranešime.

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl aukštų energijos kainų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprėjančios Azijos gamintojų konkurencijos. Šie veiksniai skatina gamintojus peržiūrėti tiekimo grandines, investicijų kryptis ir gamybos geografiją, o kainų svyravimai tampa vienu svarbiausių pelningumo kintamųjų.

    „BASF“ tęsia pertvarką, apimančią darbo vietų mažinimą pagrindinėje būstinėje Liudvigshafene, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Tuo pat metu bendrovė plečia veiklą Azijoje: anksčiau šiemet ji atidarė didelį chemijos kompleksą Kinijoje, skirtą regiono rinkoms.

    Įmonė taip pat svarsto galimą kelių milijardų eurų vertės Vokietijos konkurentės „Evonik“ įsigijimą. Tokia konsolidacija galėtų sustiprinti žaliavų tiekimą ir sumažinti įsigijimo kaštus, tačiau bet kokį sandorį dar vertintų konkurencijos priežiūros institucijos ir rinkos reguliuotojai.

  • Pigesnės dujos „Grupai Azoty“? „Solidarumas“ ragina gelbėti chemijos ir trąšų sektorių

    Šventokšysko regiono profesinė sąjunga „Solidarumas“ paragino valstybės institucijas imtis skubių sprendimų, kurie, anot jos, sustiprintų strateginį žaliavų bei trąšų ir chemijos pramonės sektorių. Pagrindinis akcentas – sisteminės priemonės, galinčios sumažinti gamtinių dujų sąnaudas „Grupos Azoty“ įmonėms.

    Profesinės sąjungos teigimu, būtent dujų kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių trąšų ir chemijos gamybos pelningumą, konkurencingumą ir įmonių finansinį stabilumą. Dujos šiame sektoriuje naudojamos ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip žaliava, todėl kainų šuoliai ypač greitai atsispindi produkcijos savikainoje.

    Dėl dujų kainos – siūlymas specialiam reguliavimui

    „Solidarumo“ regiono valdyba pritarė „Grupos Azoty“ grupėje veikiančios profesinės organizacijos postulatams ir paragino svarstyti specialų teisinį reguliavimą. Tokios priemonės, pasak profesinės sąjungos, galėtų pagerinti įmonių likvidumą, sustiprinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir sumažinti spaudimą darbo vietoms.

    Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja, jos vertinimu, įmones silpninančius finansinius mechanizmus, kurie riboja galimybes finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas. Kartu akcentuojamas siekis apsaugoti vietos trąšų rinką ir su ja susijusį žemės ūkį nuo perteklinio importo, kuris gali iškraipyti kainodarą ir mažinti vietos gamintojų dalį rinkoje.

    Sieros telkinys „Rudniki“ – sprendimų laukia metų metus

    Be dujų kainos klausimo, „Solidarumas“ ragina priimti sprendimus, kurie leistų pradėti sieros telkinio „Rudniki“ eksploatavimą. Profesinės sąjungos vertinimu, tai būtų reikšminga investicija tiek darbo vietų išlaikymo, tiek žaliavų saugumo požiūriu, ypač kai Europoje didėja dėmesys kritinių ir strategiškai svarbių išteklių prieinamumui.

    „Siarkopol“ vadovas Pawełas Danekas anksčiau yra viešai pabrėžęs, kad didžiausia projekto rizika – ne sieros kaina, o administraciniai barjerai. Jo teigimu, leidimų ir koncesijų gavimo procesai Lenkijoje gali trukti nuo 12 iki 20 metų, o tai apsunkina investicijų planavimą ir didina neapibrėžtumą.

    „Be šios koncesijos mes negalime pajudėti iš vietos. Tai mums gali baigtis dramatiškai dėl popierių, o ne dėl sieros kainos“, – sakė P. Danekas.

    Skelbiama, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl naujų sieros išteklių naudojimo tebevyksta: atnaujintas anksčiau sustabdytas procesas, o iš investuotojo paprašyta papildyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Profesinės sąjungos vertinimu, sprendimų delsimas didina riziką, kad įmonė praras plėtros tempą ir konkurencinį pranašumą.

    „Solidarumo“ pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai „Siarkopol“ buvo užbaigtas kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų ir pasirašytas susitarimas. Tuo pat metu profesinė sąjunga pabrėžia, kad ilgalaikė įmonės ateitis neturėtų būti vertinama vien per trumpalaikius finansinius rodiklius, jei kalbama apie strateginę pramonę ir žaliavų saugumą.

  • Nesėkminga Polimerų Police investicija smaugia „Grupa Azoty“: vis daugiau vilčių dėl Orlen sandorio

    Lenkijos chemijos pramonės milžinė „Grupa Azoty“ ir jai priklausantys Zakłady Chemiczne Police vis aiškiau jaučia vieno projekto kainą: daug metų vykdyta Polimerų Police investicija tapo finansine našta, kuri stabdo atnaujinimus ir kelia įtampą tarp vadovybės bei darbuotojų. Nors pagrindinė trąšų ir chemijos gamyba veikia, bendrovės manevro laisvė ribota dėl skolų ir didelių veiklos kaštų.

    Police gamykla istoriškai buvo kuriama kaip svarbus kompleksinių trąšų ir kitų chemijos produktų centras, todėl jos stabilumas svarbus ne tik regionui, bet ir žemės ūkiui. Pastaraisiais metais, svyruojant trąšų paklausai ir energijos kainoms, Europos gamintojai apskritai dirba sudėtingesnėje aplinkoje, o papildomos skolų naštos tokiose įmonėse ypač skaudžios.

    Kas spaudžia įmonę šiandien?

    Didžiausi iššūkiai susideda iš kelių dalių: didelis įsiskolinimas, senstantis įrenginių parkas ir ribotos investicijos į modernizaciją. Kartu auga socialinė įtampa, nes darbuotojai tikisi greitesnių pokyčių ir atlyginimų augimo, tačiau vadovybė pabrėžia, kad galimybės didinti algas yra smarkiai apribotos.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad restruktūrizavimo diskusijos labiausiai susijusios su Polimerų Police projektu, o ne su pačiais chemijos cechais. Kitaip tariant, gamyba nėra sustojusi, tačiau bendras finansinis spaudimas verčia taupyti ir nukreipti lėšas į būtiniausius remontus bei veiklos stabilumą.

    „Jeigu nebūtų Polimerų Police, šiandien turėtume gerokai geresnę finansinę situaciją, bet šios investicijos našta labiausiai smogia mums“, – sakė Zakłady Chemiczne Police vadovė Małgorzata Królak.

    Polimerų Police kaina išaugo iki milijardų

    Polimerų Police projektas, pradėtas kaip ambicingas plėtros planas, ilgainiui tapo vienu didžiausių galvos skausmų. Pradinės sąmatos augo, o galutinė investicijos kaina, viešai minimais vertinimais, pasiekė apie 1 800 000 000 eurų, nors gamykla ilgą laiką buvo laikoma nebaigta arba nepasiekusia planuotos apimties.

    Rizikas nuo pat pradžių įvardijo ne vienas pramonės ekspertas: kompetencijų trūkumas valdant tokio masto statybas, silpnesnė finansinė bazė ir ne iki galo įvertinta polimerų rinkos specifika. Tokiose situacijose bet koks vėlavimas ar biudžeto didėjimas tiesiogiai persikelia į skolas ir mažina visos grupės investicines galimybes.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė informacijos apie teisinius vertinimus ir institucijoms teikiamus pranešimus dėl projekto įgyvendinimo sprendimų. Tai dar labiau didina neapibrėžtumą, nes šalia finansinių klausimų atsiranda ir galimos atsakomybės tema.

    Darbuotojų spaudimas ir taupymo režimas

    Įtampa juntama ne tik Police, bet ir platesniu mastu visoje „Grupa Azoty“. Profesinės sąjungos siekia reikšmingesnių algų didinimo sprendimų, tačiau bendrovės finansinė padėtis riboja galimybes, todėl derybos tampa jautrios ir politiškai, ir socialiai.

    Taupymas jau palietė ir „minkštąsias“ išlaidas: mažinamas rėmimas, atsisakoma dalies renginių, griežčiau vertinamos nebūtinos sąnaudos. Įmonės logika paprasta: prioritetas teikiamas įrenginių patikimumui, saugai, remontams ir baziniam konkurencingumui, nes be jų trąšų ir chemijos gamyba ilgainiui praranda stabilumą.

    Viltis siejama su Orlen sandoriu

    Pagrindinis šiuo metu aptariamas kelias, galintis sumažinti spaudimą, yra sandoris, kuriuo „Orlen“ galėtų perimti Polimerų Police projektą ar jo kontrolę. Tokia išeitis leistų dalį rizikos ir finansinės naštos perkelti didesniam, stipresnį balansą turinčiam rinkos žaidėjui.

    Police įmonė pabrėžia, kad net ir pasikeitus projekto savininkams ji galėtų uždirbti iš paslaugų aplink Polimerų Police veiklą: tiekti energiją, garą, vandenį, teikti logistikos sprendimus per savo infrastruktūrą. Tai reikštų, kad projektas iš „inkaro“ teoriškai galėtų virsti papildomu pajamų šaltiniu, jei būtų užtikrintas stabilus veikimas.

    „Kai Polimerų Police pagaliau pradės veikti pilna apimtimi, mes galėsime uždirbti teikdami energijos ir logistikos paslaugas, o daugiau dėmesio grįš į pačius cechus ir žmones“, – sakė Małgorzata Królak.

    Kol kas daug lems sandorio sąlygos, terminai ir tai, kaip „Orlen“ vertins projekto užbaigimo bei pelningumo perspektyvas. Regionui tai kritinis klausimas, nes didelė dalis darbo vietų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su chemijos kompleksu, o bet koks ilgalaikis nestabilumas smogtų ir vietos paslaugų sektoriui.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • Vokietijos chemijos sektorių gali supurtyti BASF ir „Evonik“ fuzija: ką tai keistų Europai?

    BASF žengia fuzijos link

    Vokietijos chemijos milžinė BASF pateikė oficialų siūlymą konkurentei „Evonik“ pradėti derybas dėl galimos fuzijos. Jei sandoris įvyktų, rinkoje atsirastų itin didelis žaidėjas, kuris, vertinant pagal viešai minimus skaičius, būtų tarp didžiausių chemijos grupių pasaulyje.

    Skelbiama, kad bendra tokios grupės rinkos vertė galėtų viršyti 60 mlrd. eurų, o metinės pajamos siektų apie 75 mlrd. eurų. Tokia konsolidacija signalizuotų, kad Europos chemijos pramonė vis aktyviau ieško masto ekonomijos ir kaštų mažinimo būdų.

    „Evonik“ spaudžia restruktūrizacija

    „Evonik“ pastaruoju metu viešai kalba apie restruktūrizaciją, kuri apimtų gamybos apimčių mažinimą Vokietijoje. Taip pat numatyta iki šių metų pabaigos atsisveikinti su maždaug 2 800 darbuotojų.

    Visame pasaulyje „Evonik“ dirba apie 31 000 žmonių, todėl bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ne tik Vokietijos, bet ir platesnėms Europos tiekimo grandinėms. Tokios naujienos rinkoje paprastai interpretuojamos kaip ženklas, kad įmonei vienai gali būti sunku greitai atkurti konkurencingumą.

    Akcininkų vaidmuo ir rinkos reakcija

    BASF informavo pagrindinį „Evonik“ akcininką RAG Stiftung, valdantį apie 44 proc. įmonės akcijų, ir, kaip skelbiama, siekia gauti pritarimą deryboms. Tokiais atvejais būtent stambieji akcininkai dažnai tampa lemiamu faktoriumi, nulemsiančiu, ar derybos įgaus realų pagreitį.

    Investuotojų reakcija buvo greita: „Evonik“ akcijų kaina Frankfurto biržoje šoktelėjo apie 7,90 proc. iki 19,50 euro, o BASF akcijos smuko apie 3,31 proc. iki 50,57 euro. Tokia dinamika neretai rodo, kad rinka labiau tiki nauda įsigyjamai ar silpnesnei pusei, o pirkėjos atveju vertina rizikas, susijusias su integracija, skola ir sinergijų įgyvendinimu.

    Jei BASF ir „Evonik“ fuzijos scenarijus būtų realizuotas, tai galėtų reikšti griežtesnę konkurenciją globaliu mastu ir kartu naują etapą Europos chemijos pramonės konsolidacijoje. Vis dėlto galutinį rezultatą lems derybų eiga, akcininkų sprendimai ir reguliuotojų požiūris į tokio masto sandorį.

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Upės seklėja, logistika stringa

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažnėjančios karščio bangos vis labiau veikia ne tik gyventojus, bet ir ekonomiką. Ilgai trunkanti kaitra didina sausrų ir miškų gaisrų riziką, o kartu mažina kritulių kiekį ir upių debitą.

    Dėl to svarbios žemyninės arterijos, ypač Reinas ir Dunojus, kai kuriose atkarpose pasiekė išskirtinai žemus lygius. Tai reiškia, kad krovininė laivyba priversta mažinti krovinius, o dalyje maršrutų judėjimas sulėtėja iki kritinės ribos.

    Smūgis chemijai, naftai ir plienui

    Vienas didžiausių padarinių pramonei kyla tada, kai baržos nebegali plaukti pilnai pakrautos. Krovinius tenka skaidyti į kelis reisus arba perkelti į geležinkelius ir kelius, tačiau šie pajėgumai daugelyje regionų yra riboti.

    Reino atkarpose ties Vokietija kritiniais momentais susidaro vadinamieji „butelio kakleliai“, kai laivams tampa per seklu saugiai gabenti žaliavas. Dėl to brangsta frachtas ir didėja rizika, kad vėluos naftos produktų, chemijos žaliavų ir kitų masinių krovinių tiekimas į vidaus gamyklas.

    Cheminės pramonės grandinėje ypač jautrios yra žaliavų, tokių kaip nafta chemijai skirta frakcija ar suskystintos dujos, tiekimo grandys iš Šiaurės jūros uostų į Reino baseino gamybos centrus. Įmonės prastovas ir galimus produkcijos trūkumus sieja būtent su sutrikusiu upiniu transportu.

    Vokietijos sunkioji pramonė taip pat susiduria su apribojimais: seklumos trukdo baržoms atgabenti rūdą, anglį ir kitas žaliavas, todėl kai kurie gamintojai mažina atskirų įrenginių apkrovas. Verslas priverstas ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti mažesnės grimzlės laivus arba kaupti didesnes atsargas.

    Energetika: problema ne tik kuras

    Karštis veikia ir elektrą: kylant upių vandens temperatūrai prastėja pramoninių aušinimo sistemų efektyvumas. Tai ypač svarbu branduolinėms ir šiluminėms elektrinėms, kurios priklauso nuo stabilaus vandens kiekio ir tinkamos jo temperatūros.

    Vidurio ir Rytų Europoje, kur svarbi Dunojumi paremta logistika, seklumos reiškia papildomas išlaidas dyzelino, naftos produktų bei kitų krovinių gabenimui prieš srovę. Tuo pat metu kai kuriose vietose fiksuojami atvejai, kai laivai gali plukdyti tik 10–20 proc. įprasto krovinio, o dalis reisų apskritai atšaukiama.

    Energetikos sektoriui spaudimą didina ir tai, kad žemas vanduo gali priversti laikinai riboti atskirų elektrinių darbą. Kai sumažėja vietinė gamyba, šalys dažniau remiasi importu ir dujinėmis elektrinėmis, o tai gali kelti didmenines elektros kainas regione.

    Ką daro valdžios ir verslas

    Ilgalaikės išeitys dažniausiai apima infrastruktūros ir logistikos pertvarkas. Kai kur planuojama gilinti navigacijos kanalus problematiškiausiose vietose, tačiau tai ne visada paprasta, nes dalyje atkarpų dugnas akmenuotas ir techniniai darbai riboti.

    Verslas paraleliai investuoja į mažesnės grimzlės laivus ir sprendimus, leidžiančius gabenti daugiau krovinio esant žemam vandeniui. Taip pat didinama sandėliavimo infrastruktūra vidaus uostuose, kad žaliavos būtų sukaupiamos dar prieš prasidedant sausringiems periodams.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato šiltėjant ekstremalūs karščiai ir hidrologiniai svyravimai Europoje tampa nebe išimtimi, o pasikartojančiu rizikos veiksniu. Tai reiškia, kad pramonei ir valstybėms teks planuoti ne vien trumpalaikes priemones, bet ir nuoseklų prisitaikymą, kad tiekimo grandinės išliktų atsparios.

  • „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybos pirmininkas traukiasi: įvardijo priežastis ir datą

    Lenkijos chemijos koncernas „Grupa Azoty“ pranešė, kad Adamas Leszkiewiczius atsistatydina iš bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigų ir kartu atsisako stebėtojų tarybos pirmininko posto. Sprendimas pateiktas gegužės 14 dieną, o įsigalios gegužės 31 dieną 2026 metais.

    Bendrovės pranešime nurodoma, kad A. Leszkiewiczius kaip tokio žingsnio priežastis įvardijo itin intensyvius profesinius iššūkius ir didelį užduočių kiekį kasdieniame darbe. Taip pat akcentuota, kad balandžio 29 dieną stebėtojų taryba įvertino įmonės ataskaitas, užbaigusias 2025 metus.

    Kas yra Adamas Leszkiewiczius

    A. Leszkiewiczius į „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybą įėjo gegužės 15 dieną 2025 metais ir iš karto tapo jos pirmininku. Iki tol, nuo kovo 2024 metų, jis vadovavo įmonei kaip valdybos pirmininkas, tačiau šias pareigas paliko 2025 metų gegužę.

    Po pasitraukimo iš „Grupa Azoty“ vadovo posto jis perėjo į Lenkijos gynybos pramonės grupę PGZ, kur tapo jos vadovu. Tai viena svarbiausių Lenkijos valstybės kontroliuojamų gynybos sektoriaus grupių, todėl pareigų apimtis ir atsakomybių mastas paprastai yra itin dideli.

    Patirtis viešajame sektoriuje ir pramonėje

    Vadovas yra sukaupęs patirties tiek viešajame administravime, tiek valstybės valdomose bendrovėse ir chemijos pramonėje. 2007–2009 metais jis ėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas Ministrų kabineto kanceliarijoje, vėliau dirbo Valstybės iždo ministerijoje.

    Nuo 2012 metų A. Leszkiewiczius buvo siejamas su „Grupa Azoty“ struktūromis, įskaitant darbą Kędzierzyno azoto gamykloje, kur ėjo generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Jis taip pat vadovavo su chemijos pramone susijusioms sektoriaus organizacijoms, todėl yra gerai žinomas pramonės ir valstybės valdomų įmonių aplinkoje.

    Ką tai reiškia „Grupa Azoty“

    Stebėtojų tarybos pirmininko pasikeitimas paprastai laikomas reikšmingu valdysenos įvykiu, nes ši institucija prižiūri strateginius sprendimus, finansinių rezultatų vertinimą ir vadovybės darbo kontrolę. Nurodyta įsigaliojimo data leidžia manyti, kad iki gegužės pabaigos bus užtikrintas pareigų perdavimas ir tęstinumas.

    Įmonė kol kas nepaskelbė, kas galėtų pakeisti A. Leszkiewiczių šiose pareigose. Rinkoje tokie pokyčiai dažnai vertinami per korporatyvinės valdysenos stabilumo prizmę, ypač kai kalbama apie dideles valstybės kontroliuojamas pramonės grupes.