Tag: Chemijos pramonė

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Upės seklėja, logistika stringa

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažnėjančios karščio bangos vis labiau veikia ne tik gyventojus, bet ir ekonomiką. Ilgai trunkanti kaitra didina sausrų ir miškų gaisrų riziką, o kartu mažina kritulių kiekį ir upių debitą.

    Dėl to svarbios žemyninės arterijos, ypač Reinas ir Dunojus, kai kuriose atkarpose pasiekė išskirtinai žemus lygius. Tai reiškia, kad krovininė laivyba priversta mažinti krovinius, o dalyje maršrutų judėjimas sulėtėja iki kritinės ribos.

    Smūgis chemijai, naftai ir plienui

    Vienas didžiausių padarinių pramonei kyla tada, kai baržos nebegali plaukti pilnai pakrautos. Krovinius tenka skaidyti į kelis reisus arba perkelti į geležinkelius ir kelius, tačiau šie pajėgumai daugelyje regionų yra riboti.

    Reino atkarpose ties Vokietija kritiniais momentais susidaro vadinamieji „butelio kakleliai“, kai laivams tampa per seklu saugiai gabenti žaliavas. Dėl to brangsta frachtas ir didėja rizika, kad vėluos naftos produktų, chemijos žaliavų ir kitų masinių krovinių tiekimas į vidaus gamyklas.

    Cheminės pramonės grandinėje ypač jautrios yra žaliavų, tokių kaip nafta chemijai skirta frakcija ar suskystintos dujos, tiekimo grandys iš Šiaurės jūros uostų į Reino baseino gamybos centrus. Įmonės prastovas ir galimus produkcijos trūkumus sieja būtent su sutrikusiu upiniu transportu.

    Vokietijos sunkioji pramonė taip pat susiduria su apribojimais: seklumos trukdo baržoms atgabenti rūdą, anglį ir kitas žaliavas, todėl kai kurie gamintojai mažina atskirų įrenginių apkrovas. Verslas priverstas ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti mažesnės grimzlės laivus arba kaupti didesnes atsargas.

    Energetika: problema ne tik kuras

    Karštis veikia ir elektrą: kylant upių vandens temperatūrai prastėja pramoninių aušinimo sistemų efektyvumas. Tai ypač svarbu branduolinėms ir šiluminėms elektrinėms, kurios priklauso nuo stabilaus vandens kiekio ir tinkamos jo temperatūros.

    Vidurio ir Rytų Europoje, kur svarbi Dunojumi paremta logistika, seklumos reiškia papildomas išlaidas dyzelino, naftos produktų bei kitų krovinių gabenimui prieš srovę. Tuo pat metu kai kuriose vietose fiksuojami atvejai, kai laivai gali plukdyti tik 10–20 proc. įprasto krovinio, o dalis reisų apskritai atšaukiama.

    Energetikos sektoriui spaudimą didina ir tai, kad žemas vanduo gali priversti laikinai riboti atskirų elektrinių darbą. Kai sumažėja vietinė gamyba, šalys dažniau remiasi importu ir dujinėmis elektrinėmis, o tai gali kelti didmenines elektros kainas regione.

    Ką daro valdžios ir verslas

    Ilgalaikės išeitys dažniausiai apima infrastruktūros ir logistikos pertvarkas. Kai kur planuojama gilinti navigacijos kanalus problematiškiausiose vietose, tačiau tai ne visada paprasta, nes dalyje atkarpų dugnas akmenuotas ir techniniai darbai riboti.

    Verslas paraleliai investuoja į mažesnės grimzlės laivus ir sprendimus, leidžiančius gabenti daugiau krovinio esant žemam vandeniui. Taip pat didinama sandėliavimo infrastruktūra vidaus uostuose, kad žaliavos būtų sukaupiamos dar prieš prasidedant sausringiems periodams.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato šiltėjant ekstremalūs karščiai ir hidrologiniai svyravimai Europoje tampa nebe išimtimi, o pasikartojančiu rizikos veiksniu. Tai reiškia, kad pramonei ir valstybėms teks planuoti ne vien trumpalaikes priemones, bet ir nuoseklų prisitaikymą, kad tiekimo grandinės išliktų atsparios.

  • „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybos pirmininkas traukiasi: įvardijo priežastis ir datą

    Lenkijos chemijos koncernas „Grupa Azoty“ pranešė, kad Adamas Leszkiewiczius atsistatydina iš bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigų ir kartu atsisako stebėtojų tarybos pirmininko posto. Sprendimas pateiktas gegužės 14 dieną, o įsigalios gegužės 31 dieną 2026 metais.

    Bendrovės pranešime nurodoma, kad A. Leszkiewiczius kaip tokio žingsnio priežastis įvardijo itin intensyvius profesinius iššūkius ir didelį užduočių kiekį kasdieniame darbe. Taip pat akcentuota, kad balandžio 29 dieną stebėtojų taryba įvertino įmonės ataskaitas, užbaigusias 2025 metus.

    Kas yra Adamas Leszkiewiczius

    A. Leszkiewiczius į „Grupa Azoty“ stebėtojų tarybą įėjo gegužės 15 dieną 2025 metais ir iš karto tapo jos pirmininku. Iki tol, nuo kovo 2024 metų, jis vadovavo įmonei kaip valdybos pirmininkas, tačiau šias pareigas paliko 2025 metų gegužę.

    Po pasitraukimo iš „Grupa Azoty“ vadovo posto jis perėjo į Lenkijos gynybos pramonės grupę PGZ, kur tapo jos vadovu. Tai viena svarbiausių Lenkijos valstybės kontroliuojamų gynybos sektoriaus grupių, todėl pareigų apimtis ir atsakomybių mastas paprastai yra itin dideli.

    Patirtis viešajame sektoriuje ir pramonėje

    Vadovas yra sukaupęs patirties tiek viešajame administravime, tiek valstybės valdomose bendrovėse ir chemijos pramonėje. 2007–2009 metais jis ėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas Ministrų kabineto kanceliarijoje, vėliau dirbo Valstybės iždo ministerijoje.

    Nuo 2012 metų A. Leszkiewiczius buvo siejamas su „Grupa Azoty“ struktūromis, įskaitant darbą Kędzierzyno azoto gamykloje, kur ėjo generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Jis taip pat vadovavo su chemijos pramone susijusioms sektoriaus organizacijoms, todėl yra gerai žinomas pramonės ir valstybės valdomų įmonių aplinkoje.

    Ką tai reiškia „Grupa Azoty“

    Stebėtojų tarybos pirmininko pasikeitimas paprastai laikomas reikšmingu valdysenos įvykiu, nes ši institucija prižiūri strateginius sprendimus, finansinių rezultatų vertinimą ir vadovybės darbo kontrolę. Nurodyta įsigaliojimo data leidžia manyti, kad iki gegužės pabaigos bus užtikrintas pareigų perdavimas ir tęstinumas.

    Įmonė kol kas nepaskelbė, kas galėtų pakeisti A. Leszkiewiczių šiose pareigose. Rinkoje tokie pokyčiai dažnai vertinami per korporatyvinės valdysenos stabilumo prizmę, ypač kai kalbama apie dideles valstybės kontroliuojamas pramonės grupes.

  • Grupa Azoty vadovybėje permainos: viceprezidentas traukiasi, restruktūrizacija dar derinama

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty pranešė, kad iš valdybos ir viceprezidento pareigų traukiasi Mirosławas Ptasińskis. Bendrovė nurodė, kad jo atsistatydinimas įsigalios 2026 metų balandžio 30 dienos pabaigoje, tačiau sprendimo priežasčių neatskleidė.

    Apie vadovybės pokyčius pranešta tuo metu, kai grupė skelbia naujausius finansinius rezultatus ir tęsia derybas su finansuotojais. Rinka tokius signalus paprastai vertina kaip jautrius, nes vadovybės stabilumas svarbus įgyvendinant skolos ir veiklos pertvarkas.

    Dideli nuostoliai, bet EBITDA grįžo į pliusą

    Grupa Azoty 2025 metais patyrė daugiau kaip 1 100 000 000 eurų grynųjų nuostolių, kai metais anksčiau nuostoliai siekė apie 240 000 000 eurų. Tuo pačiu grupė fiksavo teigiamą EBITDA rezultatą – apie 74 000 000 eurų, kai 2024 metais jis buvo neigiamas ir sudarė maždaug 72 000 000 eurų.

    Bendrovės pajamos iš pardavimų per metus paaugo 0,7 proc., tačiau savikaina ir įsigytų prekių bei žaliavų kaštai didėjo 0,9 proc. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis apyvartai pelningumą ir toliau spaudė sąnaudų struktūra.

    Strategija iki 2030 metų peržiūrima

    Valstybės turto ministerija informavo, kad 2025 metų lapkritį patvirtinta Grupa Azoty strategija iki 2030 metų yra įgyvendinama, tačiau lygiagrečiai vyksta jos reorganizavimo darbai. Tarp priežasčių įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai pokyčiai ir išaugusios dujų kainos, kurios chemijos pramonėje yra kritinis veiksnys.

    Dujos daugeliui chemijos produktų yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbi žaliava, todėl kainų šuoliai tiesiogiai persiduoda gamybos kaštams. Dėl to strateginių planų koregavimas tokio tipo įmonėms dažnai tampa neišvengiamas, ypač kai kartu vyksta finansavimo pertvarkymas.

    Derybos su bankais dar nebaigtos

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad situacija dar nėra stabilizuota derybose su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak institucijos, tai išlieka esminė sąlyga tolesniam Grupa Azoty veiklos užtikrinimui.

    Šiame kontekste viceprezidento pasitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas signalas investuotojams ir kreditoriams: pagrindiniai sprendimai dėl finansavimo ir strategijos krypties dar formuojami. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys tikėtina koncentruosis į tai, ar pavyks pasiekti susitarimą su bankais ir kaip keisis grupės veiklos planas iki 2030 metų.

  • Grupa Azoty Puławy pagerino rezultatus nepaisant dujų kainų svyravimų: kas labiausiai traukė į viršų?

    Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy paskelbė 2025 metų finansinius rezultatus, kurie, nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, buvo geresni nei metais anksčiau. Bendrovė pabrėžė, kad laikotarpis buvo skirtas nuosekliam finansinio ir operacinio stabilumo atkūrimui, tęsiant anksčiau pradėtas pertvarkas.

    Įmonei reikšmingą įtaką darė gamtinių dujų kainų nepastovumas, nes šis energijos išteklius yra vienas svarbiausių žaliavų ir sąnaudų elementų trąšų bei chemijos gamyboje. Dujų kainų šuoliai Europoje pastaraisiais metais išliko viena didžiausių rizikų sektoriui, o gamintojai buvo priversti lanksčiai planuoti apimtis ir produktų krepšelį.

    Rezultatai: pajamos augo, EBITDA tapo teigiama

    2025 metais Grupa Azoty Puławy konsoliduotos pardavimo pajamos siekė beveik 900 000 000 eurų, o EBITDA rezultatas buvo teigiamas ir sudarė apie 14 000 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais pajamos buvo apie 800 000 000 eurų, o EBITDA buvo neigiama ir siekė maždaug minus 46 000 000 eurų.

    Toks pokytis rodo, kad bendrovė sugebėjo pagerinti veiklos pelningumą net ir tada, kai sąnaudų aplinka išliko nepastovi. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežtesnę sąnaudų kontrolę, geresnį gamybos planavimą ir didesnį dėmesį produktams, kurių maržos konkrečiu laikotarpiu yra palankesnės.

    „Antrus metus iš eilės fiksuojame veiklos pelningumo gerėjimą, o tai patvirtina vykdomų pertvarkų efektyvumą ir augantį verslo stabilumą“, – sakė bendrovės vadovas Marcin Celejewski.

    Kas tempė pajamas: trąšos ir vietos rinka

    Pagrindiniu veiklos ramsčiu išliko Agro segmentas, sugeneravęs apie 86 proc. pajamų. Dominuojanti pardavimų dalis teko vidaus rinkai, o tai leidžia bendrovei remtis santykinai stabilesne paklausa, kurią lemia žemės ūkio sezoniškumas ir ūkių poreikis planuoti tręšimą.

    Trąšų gamintojams Europos rinkoje pastaraisiais metais teko prisitaikyti prie kelių lygiagrečių veiksnių: energijos kainų šuolių, kintančių žaliavų tiekimo sąlygų, ūkininkų atsargumo perkant brangesnius produktus bei konkurencijos iš regionų, kur energija dažnai pigesnė. Tokiame kontekste stabilūs pardavimai pagrindiniame segmente tampa esminiu finansinės pusiausvyros šaltiniu.

    Gamybos ribojimai ir pasirengimas atnaujinimui

    Bendrovė nurodė, kad lygiagrečiai vykdė priemones, skirtas didinti veiklos efektyvumą ir geriau išnaudoti turimus aktyvus. Vis dėlto dalies chemijos produktų gamyba buvo pristabdyta dėl nepalankios rinkos konjunktūros, išlaikant techninę parengtį greitam paleidimui, kai sąlygos pagerės.

    Toks sprendimas sektoriuje laikomas įprasta rizikos valdymo praktika: gamyba mažinama tada, kai energijos ir žaliavų kaštai „suvalgo“ maržas, tačiau įmonės stengiasi neprarasti galimybės greitai grįžti į rinką. Artimiausiems ketvirčiams vienu svarbiausių veiksnių išliks dujų kainų trajektorija ir trąšų paklausos dinamika regione.