Ką parodė tyrimas
Pieniniai dantys gali „užfiksuoti“ cheminę ekspoziciją dar nėštumo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais, todėl jie tampa savotišku biologiniu archyvu. Tuo pasinaudoję mokslininkai palygino vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, ir vaikų be šios diagnozės pieninių dantų mėginius.
Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale Neurotoxicology and Teratology. Jame analizuoti 38 vaikų mėginiai: 22 vaikų su autizmo spektro sutrikimu ir 16 vaikų kontrolinėje grupėje.
Mokslininkai dantyse aptiko daugiau nei 300 skirtingų cheminių medžiagų. Toliau jie susitelkė į 60 junginių, kurie buvo randami bent pas pusę visų dalyvių.
Kokios medžiagos aptiktos
Tyrėjų vertinimu, 57 iš 60 detaliau analizuotų medžiagų koncentracijos buvo didesnės autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse nei kontrolinėje grupėje. Vis dėlto statistiškai reikšmingais pripažinti 19 skirtumų.
Tarp aptiktų junginių minimi ftalatai, organofosfatiniai esteriai, benzenkarboksirūgštys ir jų esteriai. Šios grupės siejamos su plačiu pramoniniu naudojimu, tačiau jų savybės skiriasi, todėl vieno bendro poveikio vertinti kaip vienodos rizikos nebūtų tikslu.
Ypatingo dėmesio sulaukė benzilo benzoatas: tyrime jo koncentracija autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse buvo 722 proc. didesnė nei kontrolinėje grupėje. Šis junginys gali būti naudojamas, pavyzdžiui, parfumerijoje, kosmetikoje ir kai kuriuose kituose vartojimo produktuose.
Autoriai taip pat pažymi, kad dalis aptiktų medžiagų gali migruoti iš medžiagų, naudojamų kasdieniuose gaminiuose. Tarp galimų šaltinių įvardijami kūdikių buteliukai, čiulptukai, su maistu besiliečiančios medžiagos ir įvairios interjero detalės.
Ką tai reiškia tėvams
Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo priežastinio ryšio, jog konkrečios aptiktos medžiagos sukelia autizmą. Danties analizė neleidžia tiksliai nustatyti, iš kur ir kokiu keliu medžiaga pateko į organizmą, o reikšmę turi ir dozė, ir poveikio trukmė, ir individualus jautrumas.
Autizmo spektro sutrikimai laikomi sudėtingais neurovystymosi sutrikimais, kurių kilmėje svarbūs genetiniai veiksniai, o aplinkos įtaka tiriama kaip viena iš galimų dėlionės dalių. Tokie darbai padeda geriau suprasti, kokie ankstyvo gyvenimo veiksniai gali būti susiję su raidos skirtumais, tačiau vieno tyrimo duomenų nepakanka plačioms išvadoms.
Diagnozė nėra nustatoma vienu kraujo tyrimu ar vaizdinimo metodu. Įprastai vertinama vaiko raida, elgesys ir komunikacija, renkami duomenys iš tėvų ar globėjų, stebimos socialinės sąveikos ir pasikartojantys elgesio modeliai, o prireikus taikomi standartizuoti vertinimo instrumentai.
Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas gali padėti greičiau parinkti individualiai pritaikytą pagalbą. Tuo pat metu mokslininkai ragina tyrimų apie aplinkos veiksnius neišversti į paprastus kaltinimus konkretiems produktams, kol nėra patikimų, didelės apimties patvirtinančių duomenų.
