Tag: Cheminės medžiagos

  • Mikroplastikas iš dėžutės į maistą? Mokslininkai patikrino: skaičiai verčia sunerimti

    Mikroplastikas iš dėžutės į maistą? Mokslininkai patikrino: skaičiai verčia sunerimti

    Maisto šildymas plastikiniuose indeliuose yra patogus, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad aukšta temperatūra gali padidinti mikroplastiko dalelių ir cheminių medžiagų migraciją į maistą. Net ir indai, pažymėti kaip tinkami mikrobangų krosnelei, kaitinant gali išskirti teršalus, kurių plika akimi nepamatysime.

    Plastikuose identifikuota apie 16 000 skirtingų cheminių medžiagų, o daugiau nei 4 200 jų laikomos galinčiomis kelti tiesioginę riziką sveikatai. Tyrimuose dalis šių junginių aptikti ir žmogaus organizme, pavyzdžiui, kraujyje, plaučiuose, kepenyse ar placentoje, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad kiekvienas plastikinis indelis kaitinant tampa pavojingas.

    Riziką lemia keli veiksniai: plastiko rūšis, kaitinimo temperatūra, trukmė, taip pat tai, ar indas prieš šildymą buvo laikomas šaldytuve ar šaldiklyje. Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikio, mažomis dozėmis trunkančio poveikio vertinimas išlieka sudėtingas, nes ne visų plastike esančių medžiagų poveikis žmogui iki galo ištirtas.

    Ką rodo naujausi skaičiai

    Mokslinių tyrimų apžvalgose pažymima, kad šildant polipropileno ar polistireno indelius, ypač jei jie buvo atšaldyti, į maistą gali patekti nuo 100 iki 260 tūkst. mikroplastiko dalelių. Kituose bandymuose vos 5 minutės mikrobangų krosnelėje siejamos su 326–534 tūkst. dalelių patekimu į indelyje esantį maistą.

    Šie skaičiai nereiškia, kad plastikas akivaizdžiai lydosi ar byra: pokyčiai vyksta mikroskopiniu mastu. Būtent todėl mikrobangų krosnelė laikoma vienu iš jautriausių scenarijų, kai dėl karščio ir kontakto su maistu gali didėti tiek dalelių atsiskyrimas, tiek cheminių medžiagų migracija.

    Ne tik mikroplastikas

    Į maistą gali migruoti ne vien dalelės, bet ir cheminės medžiagos, esančios plastiko sudėtyje. Vienos jų naudojamos sąmoningai, pavyzdžiui, siekiant suteikti plastikui lankstumo ar atsparumo, o kitos gali atsirasti kaip gamybos priemaišos, šalutiniai produktai arba susidaryti kaitinimo metu.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamosioms neketintai esančioms medžiagoms, kurios gali susiformuoti, kai plastiko priedai kaitinant reaguoja su maisto komponentais. Tyrimuose aprašyti atvejai, kai stabilizatoriai, skirti apsaugai nuo ultravioletinių spindulių, šildant sureagavo su krakmolu ir susidarė naujas junginys, o tai rodo, kad kaitinimas gali keisti ne tik plastiko, bet ir galimų teršalų pobūdį.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Praktiškiausias būdas sumažinti kontaktą su plastiku yra prieš šildymą maistą perkelti į stiklinį arba keramikinį indą. Tai aktualu ir tiems indeliams, ant kurių yra mikrobangų krosnelės ženklas, nes toks žymėjimas paprastai reiškia, kad indas buvo numatytas naudoti tam tikromis sąlygomis, bet negarantuoja, kad kaitinant į maistą nepateks mikroplastikas ar cheminės medžiagos.

    Specialistai taip pat ragina vengti ilgai kaitinti tą patį plastikinį indą, nešildyti stipriai riebaluoto ar labai karšto maisto vienkartinėje pakuotėje ir atidžiau vertinti senstančius, subraižytus indelius. Nors mokslas dar ieško tikslių atsakymų dėl ilgalaikio poveikio, tendencija aiški: kuo mažiau šilumos ir kontakto su plastiku, tuo mažesnė migracijos tikimybė.