Tag: Cheminiai ginklai

  • Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai perspėjo Iraną dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Teheranas esą gali planuoti išpuolį Vašingtone, pasitelkiant vadinamąją „nešvarią bombą“ arba cheminį ginklą.

    Kaip skelbia „Euronews“, šie teiginiai siejami su CNN publikuota informacija, paremta šaltiniais, susipažinusiais su naujausia JAV žvalgyba.

    Paklaustas, ar grėsmė yra neišvengiama, Trumpas žurnalistams Maniloje teigė, kad jei toks išpuolis įvyktų, Iranas „sumokės kainą, kokios jokia šalis dar nėra mokėjusi“.

    Jis pridūrė, kad tikisi, jog scenarijus nepasitvirtins, tačiau JAV į tai žiūri labai rimtai ir situaciją tikrina.

    Žvalgybos duomenys kelia klausimų

    CNN teigimu, nauja JAV žvalgybos informacija rodo, kad Iranas galėjo rengti planus, kaip potencialiai susprogdinti „nešvarią bombą“ arba panaudoti cheminį ginklą JAV sostinėje.

    Vis dėlto pranešime pabrėžiama, kad JAV pareigūnai nesutaria, ar Iranas iš tiesų turi galimybių tokį planą įgyvendinti, ir skiriasi nuomonės dėl pačių žvalgybos duomenų patikimumo.

    Anot šaltinių, planai esą buvo pakankamai konkretūs – minėtos galimos vietos ir taikiniai, todėl imtasi ir atsarginių planų rengimo.

    Kartu nurodoma, kad nėra įrodymų, jog Iranas jau būtų priėmęs sprendimą pereiti nuo planavimo prie realių veiksmų.

    Kas yra „nešvari bomba“?

    „Nešvari bomba“ – tai įprastiniai sprogmenys, sujungti su radioaktyviomis medžiagomis. Tokios atakos tikslas – ne branduolinis sprogimas, o radioaktyvus užteršimas po sprogimo.

    Tokio užtaiso pasekmės gali apimti kelis miesto kvartalus ar net kelis kilometrus, priklausomai nuo panaudotų medžiagų ir sprogimo aplinkybių.

    Irano reakcija ir Baltųjų rūmų pozicija

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei kaltinimus pavadino nepagrįstais ir pareiškė, kad tai esą dirbtinai kuriamas naratyvas, kuriuo siekiama pateisinti smūgius Irano infrastruktūrai.

    Jis taip pat teigė, kad Teheranas kategoriškai atmeta kaltinimus dėl cheminių ginklų panaudojimo planų ir tokius teiginius vadina suklastotais.

    Tuo metu Baltųjų rūmų atstovė Lauren Bis bandė mažinti įtampą, pabrėždama, kad JAV stebi galimas grėsmes, tačiau šiuo metu „nėra patikimų grėsmių“ šalies teritorijai.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad dėl galimų saugumo rizikų dalis aukšto rango JAV administracijos narių per tam tikrą laiką buvo perkelti į karinius kompleksus ar saugomas rezidencijas.

    Įtampa auga ir dėl Hormūzo sąsiaurio

    Šie perspėjimai skamba JAV ir Iranui tęsiant konfrontaciją Hormūzo sąsiauryje, kur abi pusės didina spaudimą siekdamos sau palankesnių sąlygų, jei būtų artėjama prie taikos susitarimo.

    Be to, pranešta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas Romanas Gofmanas buvo nuvykęs į Vašingtoną, kur, kaip teigiama, dalijosi naujausia žvalgybine informacija su aukšto rango JAV pareigūnais.

    Įtampą regione didina ir vieša Teherano retorika, kuria grasinama atsaku JAV, Izraeliui bei valstybėms, kurios remtų naujus karinius veiksmus prieš Iraną.

  • JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    Jungtinė Karalystė liepos 6 dieną paskelbė sankcijas septyniems Rusijos mokslininkams ir dviem tyrimų institucijoms, kurios, Londono teigimu, prisidėjo prie cheminių nuodų kūrimo ir naudojimo. Priemonės taikomos asmenims bei organizacijoms, siejamoms su nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ vystymu.

    JK Užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų ministerija nurodė, kad sankcijos nukreiptos į du pagrindinius tyrimų centrus ir jų vadovus bei techninius specialistus. Tarp įvardytų institucijų minimi Rusijos valstybinis mokslinių tyrimų institutas SC Signal ir Karinę mediciną tiriantis bei bandymus atliekantis institutas GNIII VM.

    „Šios naujos priemonės tiesiogiai smogia dviem pirmaujantiems mokslo centrams ir svarbiems asmenims, susijusiems su nuodingų cheminių medžiagų kūrimu ir gamyba“, – teigė JK užsienio reikalų ministerija.

    Londono sprendimas siejamas su dviem rezonansiniais atvejais: 2018 metais Didžiojoje Britanijoje įvykdytu buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimu, kurį Vakarų šalys siejo su cheminėmis medžiagomis. JK teigia, kad šiuose incidentuose panaudoti agentai buvo kuriami ar tobulinami su sankcionuojamų asmenų ir įstaigų dalyvavimu.

    Skripaliai 2018 metais išgyveno, tačiau vėliau mirė britė Dawn Sturgess, kai, kaip skelbta, jos partneris rado ir parsinešė išmestą kvepalų buteliuką, kuriame galėjo būti nuodų. Šis atvejis tapo vienu ryškiausių argumentų, kodėl Vakarai kalba apie cheminių ginklų grįžimą į Europą ir griežtina atsakomąsias priemones.

    „Pakartotinis Rusijos cheminių ginklų naudojimas yra šlykštus tarptautinės teisės pažeidimas ir tiesioginė grėsmė pasauliniam saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.

    Salisberio ataka 2018 metais sukėlė diplomatinę krizę: daugelis Vakarų valstybių tuomet masiškai išsiuntė Rusijos diplomatus. Cheminių ginklų draudimą įtvirtina Cheminio ginklo konvencija, o jos laikymąsi tarptautiniu mastu prižiūri Cheminio ginklo draudimo organizacija.

    Naujos sankcijos paskelbtos NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse, kur tarp darbotvarkės temų numatytas ir karas Ukrainoje bei platesni Rusijos keliamo saugumo iššūkiai. JK taip pat priminė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ji yra pritaikiusi sankcijas daugiau nei 3 400 asmenų ir organizacijų, siejamų su Maskvos veiksmais.

    Sankcijų paketas paprastai reiškia turto įšaldymą, finansinių operacijų ribojimą ir kelionių draudimus, o praktinis tikslas yra apsunkinti su gynybos ir specialiosiomis programomis susijusių tinklų veiklą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad technologijų ir mokslo grandžių ribojimas tampa vis svarbesne sankcijų strategijos dalimi, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties medžiagas ir tyrimus.