Tag: Chikungunya

  • Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė, kilusi iš tropikų ir subtropikų, toliau plečia arealą Vokietijoje ir jau fiksuojama iki pat Berlyno. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad šis uodas svarbus ne tik kaip nemalonus kenkėjas, bet ir kaip potencialus tam tikrų virusų pernešėjas.

    Vokietijos regionuose vis dažniau patvirtinamos stabilios populiacijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijoje, o kai kurios savivaldybės ragina gyventojus aktyviau imtis prevencijos. Skaičiuojama, kad šiltesni ir drėgnesni sezonai sudaro palankias sąlygas uodams veistis ir plisti į naujas teritorijas.

    Kodėl šiemet jų gali daugėti?

    Azijinė tigrinė uodė geriausiai dauginasi šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, todėl lietingi periodai kartu su šiluma sukuria beveik idealų foną. Švelnesnės žiemos taip pat didina tikimybę, kad dalis kiaušinėlių sėkmingai peržiemos ir pavasarį populiacija startuos gausiau.

    Prie plitimo prisideda ir intensyvus žmonių judėjimas bei prekių transportas: uodų kiaušinėliai ar lervos gali patekti į naujas vietas kartu su kroviniais, naudotomis padangomis ar vandens talpomis. Dėl to nauji židiniai neretai atsiranda ten, kur daug logistikos, statybų ar sandėliavimo aikštelių.

    Ar azijinė tigrinė uodė pavojinga?

    Ši rūšis lengvai atpažįstama iš juodai baltų dryžių, yra aktyvi ir dieną, o įkandimai dažnai būna skausmingi. Didesnį nerimą kelia tai, kad ji gali pernešti dengue ir chikungunya virusus, jei pati užsikrečia įkandusi infekuotam žmogui.

    Iki šiol Vokietijoje dažniau kalbama apie įvežtinius atvejus, kai žmonės suserga grįžę iš kelionių, o ne apie vietinį perdavimą uodais. Tačiau specialistai vertina, kad klimato šiltėjimas ir didėjantys uodų arealai ilgainiui gali padidinti ir vietinės pernašos tikimybę.

    Kaip atpažinti galimą užsikrėtimą?

    Dengė dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo užsikrėtimo: pakyla aukšta temperatūra, vargina galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, gali atsirasti bėrimas. Dauguma sergančiųjų pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau daliai žmonių liga gali komplikuotis, todėl svarbu stebėti būklę ir laiku kreiptis į medikus.

    Chikungunya taip pat dažnai prasideda karščiavimu, o išskirtinis požymis yra stiprūs sąnarių skausmai, kurie kartais užsitęsia ilgiau nei ūmi ligos fazė. Specifinio antivirusinio gydymo paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas.

    Ką daryti, kad uodų būtų mažiau?

    Efektyviausia priemonė yra naikinti veisimosi vietas, nes šiai rūšiai pakanka labai nedidelio vandens kiekio. Rekomenduojama reguliariai išpilti stovintį vandenį iš kibirų, laistytuvų, vazonų padėklų, taip pat pasirūpinti, kad po lietaus jis nesikauptų kiemuose ir sodybose.

    Kelionių sezonu specialistai pataria būti budriems grįžus iš šalių, kur dengue ar chikungunya paplitę plačiau, ir pajutus simptomus informuoti gydytoją apie kelionės kryptį. Tokia informacija padeda greičiau parinkti tyrimus ir įvertinti, ar reikalinga papildoma epidemiologinė priežiūra.

  • Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Kas keičiasi Europoje

    Naujas mokslininkų tyrimas įspėja, kad dėl šylančio klimato uodų buveinės plečiasi į šiaurę, o kartu didėja ir chikungunya viruso plitimo rizika Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europai, kuri modeliuose vis dažniau įvardijama kaip viena iš būsimų rizikos zonų.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. Autoriai, remdamiesi uodų paplitimo ir aplinkos sąlygų duomenimis, vertino, kuriose pasaulio vietose sąlygos virusui ir jo pernešėjams gali tapti palankios ateinančiais dešimtmečiais.

    Kodėl svarbūs uodų pernešėjai

    Chikungunya daugiausia siejamas su uodais Aedes aegypti, kurie geriausiai prisitaikę prie tropikų ir gyvenviečių aplinkos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį įgauna kitas pernešėjas, Azijos tigrinis uodas Aedes albopictus, geriau pakeliantis vėsesnes sąlygas.

    Mokslininkai primena, kad per ankstesnius protrūkius buvo fiksuotos viruso mutacijos, kurios pagerino jo prisitaikymą plisti per Aedes albopictus. Tai reiškia, kad regionai, kuriuose šis uodas įsitvirtina, teoriškai tampa labiau pažeidžiami vietiniam viruso perdavimui.

    Temperatūra spartina perdavimą

    Tyrime pabrėžiama, kad šiluma daro įtaką ne tik uodų geografijai, bet ir pačiam užkrato plitimui. Esant maždaug 18–28 laipsnių šilumai, virusas uodo organizme subręsta greičiau, todėl trumpėja laikas, per kurį uodas gali tapti užkrečiamas.

    Autorių skaičiavimais, tokiame temperatūrų intervale virusas gali pasiekti platinimui reikalingą stadiją kelis kartus greičiau nei vėsesnėmis sąlygomis. Dėl to didėja tikimybė, kad palankiu sezonu susidarys sąlygos protrūkiams, ypač ten, kur uodų kontrolė nebuvo prioritetas.

    Kurios teritorijos įvardijamos kaip rizikingos

    Modeliavimas, paremtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijais iki 2100 metų, rodo nuoseklią tendenciją: į rizikos žemėlapį vis dažniau patenka šiauriau esančios vidutinių platumų teritorijos. Tarp jų minimos Vidurio Europos dalys, šiaurės rytų Šiaurės Amerika ir Rytų Azija.

    Šiuo metu chikungunya nėra laikomas endeminiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje, o dauguma atvejų siejami su kelionėmis į tropinius ar subtropinius regionus. Vis dėlto, jei pernešėjai įsitvirtina, atsiranda prielaidos vietiniam perdavimui, kai virusas į teritoriją atkeliauja su užsikrėtusiu keliautoju.

    Ką siūlo daryti sveikatos sistemos

    Tyrimo autoriai ragina nekelti panikos, tačiau pabrėžia ankstyvo pasirengimo svarbą. Pagrindinės kryptys yra uodų stebėsena, veiksmingesnės kontrolės priemonės, taip pat medikų mokymai greičiau atpažinti ligą ir atskirti ją nuo kitų karščiavimą sukeliančių infekcijų.

    Taip pat akcentuojamas greito reagavimo planų poreikis, ypač vidutinių platumų šalyse, kur tokie virusai istorijoje nebuvo nuolatinė visuomenės sveikatos problema. Pasak autorių, prevencinės priemonės gali būti kritinės dar prieš 2040 metus, jei klimato ir pernešėjų plitimo tendencijos išliks.

    „Visuomenei panikuoti nereikia, tačiau sveikatos sistemos turėtų ruoštis iš anksto“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Ye Xu.