Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.
Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.
Turbinos mastas kelia naują kartelę
18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.
Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.
Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?
Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.
Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.
Sudėtinga statyba toli nuo kranto
Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.
Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.
Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.
Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.
Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.