Tag: China State Shipbuilding Corporation

  • Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinijos pietuose, Guangxi autonominiame regione, po itin gausių kritulių ir taifūno sukeltų potvynių gelbėtojai pasitelkė nestandartinę techniką. Guigango mieste vanduo apsėmė Guangxi logistikos profesinio ir techninio koledžo teritoriją, o dalis pastatų atsidūrė beveik penkių metrų vandens sluoksnyje.

    Iš pradžių evakuacijai buvo naudojamos įprastos gelbėjimo valtys ir mažesni šturminiai kateriai, tačiau jų talpa tapo rimtu ribojimu. Dėl to žmonių išgabenimas vyko lėtai, ypač kai vienu metu reikia perkelti daug nukentėjusiųjų ir atsivežti būtiną įrangą.

    Situaciją pakeitė valstybinės gelbėjimo grupės China Anneng Construction Group į nelaimės zoną atsiųstos trys sunkios savaeigės pontoninės baržos. Jos leido vienu reisu perkelti šimtus žmonių, todėl koledže buvę asmenys buvo evakuoti gerokai greičiau, nei tai būtų įmanoma vien su mažomis plaukiojimo priemonėmis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning šią konstrukciją pavadino „tikru Kinijos transformeriu“, akcentuodama jos pritaikomumą krizių valdymui. Tokia retorika atspindi ir platesnę tendenciją, kai ekstremalių situacijų technologijos viešai pristatomos kaip strateginis valstybės pasirengimo elementas.

    Panaudota barža yra apie 60 metrų ilgio ir 8 metrų pločio. Gamintojo duomenimis, ji vienu metu gali gabenti daugiau nei 500 keleivių, o maksimalus keliamasis pajėgumas viršija 66 tonas.

    Skirtingai nei tradicinės baržos, kurias dažniausiai tenka vilkti, ši platforma turi nuosavą variklį. Net ir pilnai pakrauta ji gali judėti maždaug 10,8 kilometro per valandą greičiu, todėl gelbėtojai nepriklauso nuo papildomų vilkikų ar sudėtingos logistikos.

    Didžiausias privalumas gelbėjimo darbuose yra greitas parengimas: modulinė konstrukcija leidžia atgabenti dalis ir vietoje surinkti veikiančią platformą per kiek daugiau nei 10 minučių. Toks greitis svarbus, kai vanduo kyla, o evakuacijos langas trumpėja dėl srovių, šiukšlių ir riboto matomumo.

    Platformą gamina China Harzone Industry Corporation, priklausanti valstybiniam koncernui China State Shipbuilding Corporation. Gamintojas teigia, kad sprendimas sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, įskaitant aukštikalnes ir itin žemų temperatūrų zonas, todėl jis gali būti naudojamas ne tik pietų Kinijos potvyniuose.

    Tokio tipo savaeigės pontoninės sistemos praverčia ne vien evakuacijai. Jos gali būti naudojamos laikinoms perėjoms įrengti, gabenti sunkią gelbėjimo įrangą, tiekti atsargas atkirstoms teritorijoms ar perkelti techniką ten, kur keliai nuplauti ir tiltai sugadinti.

    Kinija panašias platformas krizių valdyme naudoja mažiausiai nuo 2020 metų, o pastaraisiais metais didesnį dėmesį skiria greitai dislokuojamai infrastruktūrai. Prie to prisideda dažnėjantys ekstremalūs krituliai ir staigūs potvyniai, kurie, klimato kaitai stiprėjant, vis dažniau verčia ieškoti ne tik perspėjimo, bet ir spartaus reagavimo sprendimų.

  • Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinijoje pradėta statyti, kaip teigiama, didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (LNG) gabenimui skirta jūrinė transporto priemonė. QC-Max klasės dujovežis turėtų tapti nauju etalonu rinkoje, kur talpa ir efektyvumas vis dažniau lemia krovinių gabenimo kainą bei tiekimo stabilumą.

    Skelbiama, kad laivas bus apie 344 metrų ilgio, o jo krovinių talpa sieks maždaug 271 000 kubinių metrų LNG. Tai reikštų daugiau nei 50 proc. didesnį krovinį, palyginti su daugeliu šiandien plačiai eksploatuojamų analogiškos paskirties dujovežių, todėl vienu reisu būtų galima pergabenti gerokai daugiau energijos išteklių.

    Projektui numatyta membraninė krovinių saugojimo sistema NO96 Super+, pritaikyta itin žemoms temperatūroms. Tokie sprendimai LNG laivuose yra kritiškai svarbūs, nes krovinys laikomas kriogeninėmis sąlygomis, o reikalavimai sandarumui, izoliacijai ir saugai yra vieni griežčiausių visoje laivų statybos pramonėje.

    Didelis laivo dydis siejamas ne tik su rekordais, bet ir su ekonomika: kuo didesnė talpa, tuo mažesnė vienam gabenamo energijos vienetui tenkanti logistikos dalis. Tuo pat metu tokie laivai turi būti suderinti su didžiųjų terminalų infrastruktūra, todėl korpuso forma, grimzlė ir švartavimo sprendimai projektuojami atsižvelgiant į konkrečių uostų pajėgumus.

    Teigiama, kad QC-Max bus komplektuojamas su dviejų rūšių degalams pritaikyta varomąja sistema, kuri paprastai leidžia lanksčiau rinktis eksploatacijos režimus ir mažinti išmetimus, palyginti su senesnėmis technologijomis. LNG laivybos sektoriuje tai svarbu ir dėl griežtėjančių tarptautinių reikalavimų, ir dėl užsakovų spaudimo mažinti anglies pėdsaką tiekimo grandinėje.

    Statybų imasi bendrovė „Hudong-Zhonghua Shipbuilding“, priklausanti „China State Shipbuilding Corporation“. Kinija pastaraisiais metais stipriai įsitvirtino dujovežių statyboje, o didelės apimties užsakymų portfeliai rodo, kad didžiųjų laivų gamyklų pajėgumai į priekį planuojami daugeliui metų.

    Pirmojo šio tipo laivo perdavimas numatomas 2028 metais. Iki tol rinka stebės, ar itin didelio tūrio dujovežiai taps nauja norma, ar liks nišiniu sprendimu maršrutams, kur didžiausi terminalai ir ilgalaikės tiekimo sutartys leidžia maksimaliai išnaudoti tokio masto laivų pranašumus.