CP v2

Tag: CHIPS Act

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.

  • ES siekia pasivyti JAV ir Kiniją: ruošiami Chips Act 2.0 ir naujas DI bei debesijos plėtros įstatymas

    ES kuria taisykles technologijų proveržiui

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre pristatė planus stiprinti Europos technologijų pramonę ir mažinti atotrūkį nuo JAV bei Kinijos. Pasak jos, vieninga rinka tebėra vienas svarbiausių ES konkurencingumo variklių, tačiau jai reikia modernizacijos, kad atlaikytų technologinių pokyčių, klimato transformacijos ir geopolitinių įtampų spaudimą.

    Politinis signalas aiškus: ES nori, kad skaitmeninės technologijos greičiau virstų realiais produktais ir paslaugomis, o ne vien moksliniais prototipais. Tam žadamos naujos iniciatyvos puslaidininkių, debesijos ir dirbtinio intelekto srityse.

    „Ateinančią inovacijų fazę nulems tai, kaip skaitmeninės technologijos bus pritaikomos realiame pasaulyje. Europai reikia naujų technologijų čempionų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Chips Act 2.0 ir investicijų klausimas

    Europos Komisija rengia vadinamojo Chips Act 2.0 projektą, kuriuo siekiama dar labiau sustiprinti Europos pozicijas puslaidininkių grandinėje. Puslaidininkiai laikomi strategine sritimi, nes nuo jų priklauso pramonė, telekomunikacijos, transportas, energetika ir gynyba.

    Priminta, kad pirmasis ES teisėkūros paketas šioje srityje priimtas 2023 metais, o jo tikslas buvo paskatinti gamybą Europoje ir pritraukti kapitalą į naujas gamyklas bei tyrimų centrus. Von der Leyen teigimu, jau pradėta mobilizuoti daugiau kaip 32 mlrd. eurų investicijų į puslaidininkių sektorių ES.

    Naujas DI ir debesijos įstatymas

    Kartu anonsuojamas ir Cloud and AI Development Act projektas, kuris turėtų padėti auginti europinį debesijos bei DI ekosistemų mastą. Praktikoje tai reikštų daugiau dėmesio infrastruktūrai, duomenų prieinamumui ir sąlygoms, kurios leistų įmonėms diegti DI sprendimus peržengiant valstybių narių sienas.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad vieninga rinka turi būti skaitmeninė iš prigimties, o įmonėms, veikiančioms keliose šalyse, būtina mažinti administracinę naštą. Taip pat akcentuota problema, kai ES teisės aktai skirtingose šalyse įgyvendinami nevienodai arba papildomi nacionaliniais reikalavimais, kurie apsunkina verslo plėtrą.

    Konkurencingumas, energija ir saugumas

    Technologijų politika šiandien vis dažniau siejama su ekonominiu saugumu, todėl kalbėta ir apie priklausomybių nuo išorės tiekėjų mažinimą. ES siekia didinti atsparumą tiek žaliavų, tiek energijos grandinėse, o vienu iš prioritetų įvardytas infrastruktūros stiprinimas ir didesnė elektros dalis ekonomikoje.

    Šis kontekstas svarbus ir DI plėtrai, nes didelio masto skaičiavimams reikalingi duomenų centrai, patikimas elektros tiekimas ir konkurencingos energijos kainos. Todėl technologinė darbotvarkė vis labiau persipina su energetikos politika ir bendru ES strateginiu tikslu didinti savarankiškumą.

    Darbotvarkėje ir darbo rinkos pokyčiai

    Be pramonės ir technologijų, von der Leyen pristatė ir socialinės politikos kryptis, susijusias su darbuotojų mobilumu bei darbo vietų kokybe. Taip pat pabrėžtos investicijos į vaikų priežiūros infrastruktūrą, kuri laikoma viena iš priemonių didinti darbo rinkos dalyvavimą.

    Nors konkrečių teisės aktų turinys dar neatskleistas, kryptis signalizuoja, kad ES konkurencingumo paketas bus kompleksiškas: nuo puslaidininkių ir DI iki energijos, reglamentavimo supaprastinimo ir darbo rinkos priemonių.

  • Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui Fortune pareiškė, kad derybose dėl JAV valstybės įėjimo į „Intel“ kapitalą esą padarė klaidą. Pasak jo, jis prašė 10 proc. bendrovės akcijų „nemokamai“, o išgirdęs pritarimą vėliau suabejojo, ar nereikėjo reikalauti didesnės dalies.

    „Aš paprašiau 10 proc. bendrovės akcijų nemokamai, ir man atsakė, kad susitarta. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo prašyti daugiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus maždaug devyniems mėnesiams po sprendimo, kai JAV vyriausybė tapo 9,9 proc. „Intel“ akcininke. Tuomet buvo pranešta, kad anksčiau skirtos, bet dar neišmokėtos paramos lėšos pagal CHIPS programą buvo pakeistos nuosavybės dalimi, papildomai įtraukiant ir kitas valstybines paskatas.

    Rinkos dalyviai šį sandorį vertino kaip bandymą stabilizuoti „Intel“ padėtį po ilgesnio sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė prarado dalį pozicijų pažangiausių gamybos technologijų lenktynėse. Po valstybės įsitraukimo ir pasikeitusių lūkesčių dėl užsakymų „Intel“ akcijų kaina, remiantis viešai skelbtais duomenimis, per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau nei tris kartus.

    Donaldas Trumpas interviu taip pat kartojo teiginį, kad muitų politika galėjo sustiprinti vidaus gamintojus ir pristabdyti lustų importą iš Kinijos. Jo retorikoje tai siejama su platesniu tikslu didinti strateginių technologijų gamybą JAV ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių, kur dominuoja Taivano gamintojai.

    Per pastaruosius mėnesius rinkoje daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie „Intel“ derybas dėl gamybos paslaugų didiesiems klientams. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Apple“ ir „Intel“ galėjo pasiekti preliminarų susitarimą dėl kai kurių lustų gamybos „Apple“ įrenginiams, o „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra viešai užsiminęs apie planus ateityje remtis „Intel“ lustais didelio masto infrastruktūros projektuose.

    Technologijų sektoriuje „Intel“ atsigavimas siejamas ir su sugrįžusiu centrinių procesorių paklausos augimu duomenų centruose. Tai ypač aktualu DI plėtrai, nes didėjant skaičiavimo apkrovoms vis dažniau akcentuojama, kad našūs procesoriai ir atminties posistemės tampa vienu svarbiausių našumo ribotuvų.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiama DI epochos atrama“, – balandį per „Intel“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vadovas Lip-Bu Tanas.

    Tarp investuotojų ir politikos formuotojų tokie pareiškimai kelia diskusijas apie valstybės vaidmenį strateginėse pramonės šakose. Viena vertus, valstybės dalyvavimas gali suteikti kapitalo, stabilumo ir užsakymų, kita vertus, jis kelia klausimų dėl derybų skaidrumo, interesų konflikto ir to, kaip tokie sandoriai turėtų būti vertinami rinkos ekonomikos sąlygomis.