Tag: Chirurgija

  • Londono XRlabs pritraukė 7,48 mln. eurų: DI žada realiu laiku padėti chirurgams operacinėje

    Londono XRlabs pritraukė 7,48 mln. eurų: DI žada realiu laiku padėti chirurgams operacinėje

    Londone įsikūrusi chirurgijos technologijų bendrovė „XRlabs“ pritraukė 7,48 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdama sparčiau diegti DI sprendimus operacinėse. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Playground Global, prisidėjo ir sveikatos technologijų investuotojas Eka Ventures.

    Kartu įmonė pranešė, kad prie valdybos prisijungė Omaras Ishrakas, anksčiau vadovavęs „Medtronic“ ir ėjęs „Intel“ valdybos pirmininko pareigas. Toks paskyrimas rinkoje dažnai vertinamas kaip signalas, kad bendrovė taikosi į griežtai reguliuojamą medicinos įrangos segmentą ir ruošiasi plėtrai už vienos šalies ribų.

    „XRlabs“ 2024 metais įkūrė praktikuojantis neurochirurgas Ali Haddadas. Bendrovės būstinė veikia Londone, Londono sveikatos inžinerijos institute, taip pat yra biuras Palo Alte, Kalifornijoje.

    Įmonė kuria modulinius, nuo konkretaus įrenginio nepriklausančius programinius sprendimus, kurie gali būti integruojami kaip papildomas DI sluoksnis prie ligoninių jau turimų chirurginių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad diegimas orientuotas į suderinamumą su esamais darbo srautais, o ne į visiškai naujos įrangos pirkimą.

    „XRlabs“ platforma apjungia gyvą vaizdą iš chirurginių optinių sistemų, navigacijos telemetriją ir ikioperacinius kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus į vieną realiu laiku atnaujinamą, anatomiją atpažįstantį vaizdą. Bendrovė teigia, kad sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 100 chirurginių atvejų trijuose žemynuose.

    Įmonė siūlo du pagrindinius produktus: „XRlabs SIM“ ir „SurgicalOS“. „XRlabs SIM“ skirtas konkretaus paciento operacijos planavimui ir repeticijai, kai standartiniai tyrimai paverčiami interaktyviais 3D modeliais, o „SurgicalOS“ šiuos modelius perkelia į realų operacijos vaizdą ir padeda orientuotis procedūros metu.

    „Geriausios fizinį pasaulį keičiančios DI įmonės gimsta tada, kai problemą iš pirmų rankų patyrę profesionalai turi žinių ją išspręsti“, – sakė Playground Global partneris Bruce’as Leakas.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos inžinerijos ir klinikinių komandų plėtrai, produktų parengimui reguliaciniams vertinimams Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, taip pat klinikinių įrodymų bazės stiprinimui partnerių institucijose. Medicinos srityje tai kritiška, nes sprendimų pripažinimas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo įrodytos naudos, saugos bei patikimumo.

    „Operacinė yra kita fizinio pasaulio DI riba: chirurgija generuoja milžiniškus duomenų kiekius, tačiau beveik niekas nevirsta sprendimais tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Šis finansavimas leis tai pakeisti mastu“, – sakė „XRlabs“ įkūrėjas ir vadovas Ali Haddadas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad gavo skaičiavimų resursų kvotą Jungtinės Karalystės nacionalinėje DI skaičiavimo infrastruktūroje UK AI Research Resource. Tokia prieiga gali tapti svarbiu veiksniu mokant ir tobulinant kompiuterinės regos bei gilaus mokymosi modelius, ypač kai reikia apdoroti didelius medicininių vaizdų kiekius laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų.

    Rinkos kontekste „XRlabs“ kryptis atitinka ryškią pastarųjų metų tendenciją: nuo atskirų eksperimentinių DI įrankių sveikatos apsaugoje pereinama prie platforminių sprendimų, kurie įsilieja į klinikinį procesą ir siekia tapti infrastruktūra. Vis dėlto galutinis tokios technologijos proveržis priklausys nuo realių rezultatų, gydytojų pasitikėjimo ir to, kaip sėkmingai pavyks įveikti reguliacinius barjerus skirtingose rinkose.

  • „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    3D skaitmeninis dvynys operacinėje

    Jogailos universiteto Collegium Medicum mokslininkai paskelbė baigiantys kurti nuotolinės komunikacijos technologiją, kuri leidžia suformuoti 3D skaitmeninį operacinės vaizdą. Šis sprendimas jungia 3D modeliavimą ir papildytąją realybę, kad nuotolinis ekspertas galėtų matyti ne plokščią transliaciją, o erdvinę situaciją.

    Tokio tipo skaitmeninis dvynys gali pakeisti kelias sritis iš karto: nuo chirurginių procedūrų konsultavimo per atstumą iki studentų mokymo ir operacijų archyvavimo. Svarbiausias pokytis tas, kad veiksmus operacinėje būtų galima analizuoti iš skirtingų perspektyvų ir po procedūros, ne tik realiuoju laiku.

    Kaip veikia technologija

    Projektas, pavadintas „Holografinis medicinos asistentas“, kuriamas vadovaujant dr. habil. inž. Klaudijai Proniewskai-van Dam ir kartu su mgr. inž. Damianu Dołęga-Dołęgowskiu. Iniciatyvą finansine parama sustiprino Lenkijos Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, skyręs lėšas LIDER programos keliu.

    Sistema sujungia kelių 3D kamerų duomenis su chirurgo dėvimų papildytosios realybės akinių informacija. Centrinis kompiuteris sinchronizuoja srautus ir atkuria erdvinį operacinės modelį, kuriame galima įvertinti objektų padėtį ir atstumus, taip sukuriant tikslesnį kontekstą nei įprastoje 2D vaizdo transliacijoje.

    Didžiausias iššūkis yra kalibracija, kad visi įrenginiai naudotų tą pačią koordinačių sistemą. Tam pasitelkiamas fizinis etaloninis objektas, kuris padeda tiksliai suderinti kamerų ir akinių erdvinius atskaitos taškus, o tai būtina, kad nuotolinio eksperto žymos ekrane atsirastų būtent ten, kur reikia.

    „Mūsų sprendimas sukuria dinamišką trimačio vaizdo modelį, todėl situaciją galima analizuoti iš bet kurios pasirinktos perspektyvos ir kartu palaikyti nuotolinę komunikaciją“, – sakė prof. Klaudia Proniewska-van Dam.

    Nuotolinis konsultantas tokiame modelyje gali pridėti virtualias rodykles, žymeklius ar tekstines pastabas, kurios realiuoju laiku matomos chirurgo akiniuose. Publikuotoje informacijoje minima, kad bandomajame variante galėjo būti naudojami „Microsoft“ „HoloLens“ tipo akiniai, plačiai taikomi pramoniniuose papildytosios realybės sprendimuose.

    „Ekspertas, esantis kitame mieste ar šalyje, gali nurodyti konkrečią vietą ar instrumentą taip, kad operatorius tai pamatytų tiksliai ten, kur turi būti“, – aiškino mgr. inž. Damian Dołęga-Dołęgowskis.

    Kam tai gali būti naudinga

    Medicinos studijose ši technologija galėtų suteikti daugiau realybės nei įprastas stebėjimas iš vienos kameros kampo ar stovėjimas operacinės pakraštyje. 3D archyvas leistų peržiūrėti ne tik pjūvio lauką, bet ir komandos darbą, instrumentų logistiką, higienos veiksmus bei sprendimų seką, kuri dažnai lieka už kadro.

    Kitas svarbus aspektas yra dokumentavimas ir kokybės kontrolė. Trimatė procedūrų registracija gali padėti tiksliau atkurti eigą, analizuoti klaidų rizikas ir mokytis iš sudėtingų atvejų, tačiau praktinis pritaikymas turės atitikti griežtus pacientų duomenų apsaugos, saugumo ir klinikinės atsakomybės reikalavimus.

    Technologijos kūrėjai teigia, kad potencialas neapsiriboja medicina. Panašūs 3D nuotolinio darbo principai jau naudojami pramonėje, o ateityje toks sprendimas galėtų būti pritaikytas sudėtingų įrenginių servisui, gelbėjimo operacijų koordinavimui ar mokymams, kai svarbi tiksli erdvinė situacija.

    Artimiausias etapas yra technologijos patikrinimas klinikinėmis sąlygomis, įskaitant trimačio žemėlapio sudarymą Universiteto ligoninės centriniame operaciniame bloke Krokuvoje. Už komercializavimą ir patentinės apsaugos procesus atsakingas universiteto technologijų perdavimo centras CITTRU.

    „Matome didelį diegimo potencialą, nes telemedicina ir nuotolinės ekspertinės konsultacijos sparčiai auga, o poreikis bendradarbiauti trimačioje aplinkoje didėja“, – sakė CITTRU vadovė dr. inž. Gabriela Konopka-Cupiał.

  • Mingo laikų chirurgo įrankiai atskleidė stulbinamą paslaptį: nejautrai naudojo nuodą

    Mingo laikų chirurgo įrankiai atskleidė stulbinamą paslaptį: nejautrai naudojo nuodą

    Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė retą ir iki šiol beveik nepasiekiamą įrodymą, kaip prieš maždaug šešis šimtmečius buvo malšinamas skausmas operacijų metu. Ant iš Mingo dinastijos laikų kapo iškeltų metalinių chirurginių žirklių ir pinceto aptikti cheminiai pėdsakai leidžia manyti, kad medikai naudojo medžiagą, veikusią kaip nejautra.

    Įrankiai rasti Jiangyin apskrityje esančiame gerbiamo chirurgo Xia Quan kape, kuris datuojamas XIV–XV amžiais. Tyrėjai nurodo, kad ant jų išlikusios rausvos dalelės gali būti ankstyviausias tiesioginis cheminis anestetikų naudojimo įrodymas, išlikęs ant pačių operacinių instrumentų.

    Kas aptikta ant žirklių ir pinceto

    Analizė parodė, kad dalelių sudėtis atitinka akonitiną – ypač toksišką junginį, randamą kurpelėse, tradiciškai siejamose su nuodais. Tokia išvada svarbi todėl, kad istoriniai šaltiniai mini stiprių augalinių medžiagų panaudojimą, tačiau fiziniai jų pėdsakai ant medicinos priemonių paprastai neišlieka.

    Tyrėjai pabrėžia, kad akonitinas net ir mažomis dozėmis gali būti pavojingas, todėl jo panaudojimas medicinoje reikalavo itin tikslaus dozavimo ir aiškių procedūrų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad to meto chirurgai turėjo sukaupę praktinių žinių, kaip subalansuoti veiksmingumą ir paciento saugumą.

    Kaip pėdsakai nustatyti po šimtmečių

    Didelę dalį proveržio lėmė šiuolaikiniai neardomieji metodai, leidžiantys tirti itin mažus mėginius nepažeidžiant muziejinių vertybių. Kadangi įrankiai saugomi Jiangyin muziejuje ir negali būti išvežami, naudota pernešama įranga, o dėmesys sutelktas į sunkiau išvalomas vietas, kur likučiai galėjo būti apsaugoti nuo vėlesnės taršos.

    Pasak mokslininkų, pažangūs optiniai ir spektroskopiniai tyrimai suteikia galimybę tiksliai identifikuoti medžiagų sudėtį ir jų pasiskirstymą paviršiuje. Tokie metodai archeologijoje vis dažniau taikomi siekiant atkurti ne tik radinių formą, bet ir realias jų naudojimo praktikas.

    Ką tai sako apie Mingo mediciną

    Senieji kinų medicinos tekstai aprašo įvairias farmakologines priemones, įskaitant nuodingų augalų apdorojimą siekiant sumažinti jų toksiškumą. Tyrime aptariama, kad istorinėse praktikose minėtas paruošimas galėjo apimti mirkymą, virinimą ar maišymą su kitomis medžiagomis, kad poveikis būtų labiau kontroliuojamas.

    Mokslininkai daro išvadą, kad aptikti pėdsakai dera su rašytiniais šaltiniais ir stiprina teiginį, jog Mingo dinastijos laikais vietinė nejautra galėjo būti taikoma sąmoningai, o ne atsitiktinai. Tai taip pat primena, kad sudėtingos chirurginės procedūros ir skausmo valdymas įvairiuose pasaulio regionuose vystėsi daug anksčiau, nei dažnai įsivaizduojama.

    Darbas publikuotas mokslo žurnale „Antiquity“, o autoriai tikisi, kad panašūs tyrimai ateityje leis patikrinti ir kitų istorinių medicinos praktikų realų pagrindą, pasitelkiant cheminių likučių analizę ant išlikusių instrumentų.