CP v2

Tag: Chlorogeninė rūgštis

  • Žalioji kava užkariauja lentynas: kuo ji skiriasi ir ar tikrai suteikia energijos be „kritimo“?

    Žalioji kava užkariauja lentynas: kuo ji skiriasi ir ar tikrai suteikia energijos be „kritimo“?

    Žalioji kava vis dažniau atsiranda prekybos centrų ir sveiko maisto parduotuvių lentynose, tačiau daliai žmonių ji vis dar kelia klausimų. Pastaraisiais metais ją ypač išpopuliarino pažadai padėti lieknėti, nors reali nauda nebūtinai susijusi su svorio pokyčiais.

    Žalioji kava nėra kita augalų rūšis ar egzotiška naujovė. Tai tie patys kavamedžio grūdai, tik jie nėra skrudinami, todėl išlieka žalsvi ir išlaiko daugiau dalies natūralių junginių, kurie kaitinant suyra arba sumažėja.

    Skonis dažnai nustebina: vietoj įprasto skrudintos kavos aromato jis gali būti žolesnis, gaivesnis, švelniai rūgštokas. Dėl to žalioji kava kai kam primena žaliosios arbatos ir grūdinių gėrimų derinį, o ne espresso.

    Kas joje svarbiausia?

    Didžiausią mokslininkų ir mitybos specialistų dėmesį žaliojoje kavoje dažniausiai patraukia chlorogeninės rūgštys. Tai polifenolių grupės antioksidantai, siejami su oksidacinio streso mažinimu, o tai aktualu kalbant apie senėjimo procesus ir lėtinių ligų rizikos veiksnius.

    Žaliojoje kavoje taip pat yra kofeino, todėl ji gali padėti budrumui ir dėmesio koncentracijai. Vis dėlto žmonių patirtys skiriasi: vieni teigia jaučiantys švelnesnį, tolygesnį poveikį, kiti jokio skirtumo nuo įprastos kavos nepastebi.

    Svarbu nepamiršti, kad jautresniems kofeinui asmenims žalioji kava gali sukelti tokius pačius nepageidaujamus reiškinius kaip ir įprasta kava: nerimą, širdies plakimą, miego sutrikimus ar skrandžio dirginimą. Ypač atsargiai ją reikėtų vertinti nėštumo metu, žindant ar vartojant tam tikrus vaistus.

    Ar tikrai padeda lieknėti?

    Teiginiai apie greitą lieknėjimą dažnai yra perdėti. Tyrimuose nagrinėta, ar chlorogeninės rūgštys gali turėti įtakos gliukozės apykaitai ir riebalų metabolizmui, tačiau išvados nėra vienareikšmės, o poveikis, jei ir pasireiškia, paprastai būna nedidelis.

    Praktikoje tai reiškia, kad žalioji kava neturėtų būti laikoma svorio mažinimo priemone. Jei žmogus nori realių pokyčių, svarbiausi veiksniai išlieka mitybos kokybė, bendras kalorijų balansas, fizinis aktyvumas ir miegas.

    Kaip ją ruošti ir ką verta žinoti perkant?

    Malta žalioji kava dažniausiai ruošiama panašiai kaip įprasta: galima naudoti filtrinį kavos aparatą ar kavinuką. Tačiau su neskrudintais grūdais reikia atsargumo, nes jie yra kietesni ir gali pažeisti kai kurių automatinių kavos aparatų malūnėlius.

    Pradedantiesiems dažniausiai patariama pradėti nuo vieno puodelio per dieną ir stebėti savijautą. Skoniui sušvelninti tinka citrina, cinamonas, augalinis pienas ar nedidelis medaus kiekis, tačiau svarbu nepaversti gėrimo saldintu desertu.

    Žaliosios kavos galima rasti grūdelių, maltos ar tirpios formos. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį, kad tai būtų būtent kavos produktas, o ne papildas su daug priedų, ir į kofeino kiekį, jei jis nurodomas.

  • Pakeiskite įprastą kavą: žalia kava žada energiją, bet ne visiems tinka – ką būtina žinoti

    Žalia kava – tai gėrimas, ruošiamas iš neskrudintų kavamedžio pupelių. Ji turi kofeino, tačiau skiriasi nuo įprastos kavos skoniu ir sudėtimi: dažnai apibūdinama kaip švelnesnė, žoliška, lengvai aitri. Dėl to dalis žmonių ją renkasi kaip alternatyvą, kai norisi mažiau intensyvaus kavos aromato.

    Didžiausias skirtumas atsiranda dėl skrudinimo proceso. Skrudinant pupelės patamsėja, atsiranda ryškus kvapas ir kartumas, o dalis natūralių junginių pakinta ar sumažėja. Neskrudintos pupelės paprastai yra šviesesnės, kietesnės ir turi labiau augalinį aromatą.

    Kuo žalia kava skiriasi sudėtimi?

    Pagrindinis žalią kavą veikiančiai darantis junginys išlieka kofeinas, todėl gėrimas gali padėti sumažinti mieguistumą, pagerinti budrumą ir koncentraciją. Kofeino kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Praktikoje skirtingų produktų poveikis gali gerokai skirtis.

    Kitas dažnai minimas komponentas – chlorogeninė rūgštis, priskiriama polifenoliams. Neskrudintose pupelėse jos paprastai būna daugiau, nes aukšta skrudinimo temperatūra dalį šių junginių suskaido. Moksliniuose tyrimuose chlorogeninė rūgštis siejama su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su gliukozės apykaita bei kraujospūdžio rodikliais, tačiau rezultatai priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar ji tikrai švelnesnė skrandžiui?

    Dalis žmonių žalią kavą apibūdina kaip mažiau dirginančią, nes joje nėra įprastai skrudintai kavai būdingo ryškaus kartumo ir intensyvaus aromato. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji automatiškai tinka jautresniam virškinimui. Gėrime išlieka kofeinas ir rūgštiniai junginiai, todėl reakcija gali būti individuali.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, padidėjusį skrandžio jautrumą ar opaligę, žalia kava gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, o esant nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip ją vartoti saugiau?

    Žalią kavą galima įsigyti pupelėmis, maltą arba paketėliais. Dažniausiai ją rekomenduojama užplikyti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias minutes, kad skonis būtų švelnesnis. Gėrimas įprastai būna šviesesnis nei tradicinė kava ir labiau primena žolelių užpilą.

    Kaip ir su kitais kofeino šaltiniais, geriausia ją gerti pirmoje dienos pusėje, nes vakare kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net jei skonis švelnesnis, per didelis kiekis gali sukelti nervingumą, širdies plakimo pojūtį ar suprastinti miego kokybę.

    Žalia kava nėra stebuklinga priemonė nei energijai, nei svorio kontrolei, o poveikis dažniausiai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo. Jei siekiate stabilesnės savijautos, daugiausia naudos duoda miego režimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, o kava gali būti tik papildomas, saikingai vartojamas įrankis.